Man širdį skauda nuo jausmų,
Kuriuos giliai aš tau jaučiu.
Užmiršti jų aš negaliu,
Nes mirsiu greitai aš be jų..
260.
Manai man legva tave matyti, apsirinki Ne.. Man be galo sunku.. Einu ryte pro Tave.. Akyse kaupiasi ašaros, noriu pribėgti prie Tavęs, paprašyt, kad stipriai apkabintum ir niekada niekada manęs nepaleistum, nes be galo TAVE MYLIU..
259.
Tu šneki, bet nieko negirdžiu,
Tu lieti, bet nieko nejaučiu,
Tu prašai, bet man jau nesvarbu.
258.
Nesuprantu kas daros -
Atrodo, kad sapnuoju
Nepabundu aš niekaip
Apie tave aš vis galvoju..
Kodėl taip širdį skauda
Kažko taip trūksta,
Kodėl spalvingosios svajonės
Taip ima ir sudūžta?..
Praėjo nemažai jau laiko,
O tavęs nėra šalia
Nesuprantu kas daros..
Gal aš dar sapne?..
257.
Tu įskaudinai mane,
Bet aš atleidau..
Tu žiūrėjai į mane,
Bet nusileidau..
Tu norėjai pabučiuot,
Bet aš neleidau..
Aš žadėjau netylėt,
Bet aš suklydau..
Tu bučiuoti nedrįsai,
O aš isdrįst turėjau..
Tu mylėt mane žadėjai,
Bet Tu juk suklydai..
Tu sakei myliu Tave,
Aš taipat šnibždėjau..
O šiandien Tu su kita,
Stovite take..
Bet pirma aš palikau,
Rankų nenuleidau..
Paėmiau ir pamilau
Jo geriausią draugą!
Bet nuvylei Tu mane
Išdavike mielas..
Pamilau juk aš Tave,
Bet jausmai nuėjo..
Juk karštai Tu bučiavai
Putliąsias lūpytes..
Juk patiko mum abiem,
Bet to daugiau jau
Nebebus!
Palikom tai labai toli..
Ir liko pėdsakai
Šalti..
256.
Visur tamsa,
Kai tavęs šalia nėra..
Kaip ryto saulė -
Kuri nepatekės jau niekada.
Ir amžina tamsa -
Užliejusi širdį manyje..
255.
Tyli maža pušelė,
Auksinės kopos pakrašty,
O vėjas smėlį gena-
Lyg būtų pasaka graudi.
Ant smėlio kojos basos,
Šalta bangų mūša,
Per skruostą ašara nurieda-
Tarytum jūros pakviesta.
Suklyks balta žuvėdra,
O jūroje paskęs naktis..
Tegul kaip paukštis gieda-
Laisva mana širdis..
254.
Išsiskyrė kelias,
Grindėm jį abu
Dar man širdį gelia,
Kaip skaudu, skaudu..
Vasara po liepa
Rankoje ranka -
Nebeliko nieko
Ašara šalta
Tik nuo veido ritas
Karčiosios bjaurybės
O juk buvo viskas
Lyg tikroj realybėj?
Pilnaties nematėm
Bet delčia mums tiko
Vaikštinėjom gatvėm
Nieko nebeliko..
Subyrėjo jaumas
Veidrodis sudužo
Tai tarytum griausmas
Veidas nusisuko..
Man sunku kalbėti -
Lūpos nebeklauso
Kiek galiu mylėti?
Juk jausmai ataušo..
253.
Nupiešiu didelį namą, medinį, juodą, netvirtą, kuris kaip mano gyvenimas panašus į pasenusią spintą.
Nupiešiu didelį namą, juodą ir be langų, kuriuos kaip ir mano svajones sudaužė iš pasalų.
Nupiešiu didelį namą, kurį ištrint bus negaila ,nes jis atsiradęs pasauly kaip ir aš.. atsiradęs per klaidą..
252.
Mano meilė tai dangus,
Karšta saulė, vėjas naktyje
Mano meilė tai lietus,
Kaip sunku tavęs netekti..
251.
Kartais nežinai kam, bet gyveni..
Kartais nežinai kam, bet myli..
Sako neverta liūdėti, bet liūdi..
Neverta ašarų lieti, bet gailiai verki..
Norisi toli pabėgti, bet lieki stovėti..
Norisi išskristi, bet neturi sparnų..
Ir taip kiekvieną kartą, nerasdamas kelio esi priverstas gyventi toliau..
250.
Kartais kai nieko nebelieka.. lieka vienatvė..
Ji skaudina.. bet ji yra draugė..
Ji supranta.. ir priverčia užsidaryti savyje..
Ji priverčia kentėti.. bet tik ji būna šalia..
Ji gali pakeisti žmogų.. gali pakeisti gyvenimą..
Nieko nebelieka, tik ji.. ir lieki vienas su savo skausmu širdyje..
Lieki su ja.. vienatve..
249.
Myliu tave.. tik tave..
Tačiau ar tu mane myli?
M? pasakyk, prašau..
Neversk laukti nežinioje..
Skaudu ta vienatvė, suprask tai..
Noriu būti su tavimi, trokštu to visa širdimi..
248.
Negaliu matyt tavęs su kita..
Man skaudu, nebenoriu gevent be tavęs..
Nes vis dar myliu tave ir tik tave..
Taip myliu.. Suprask tai, prašau tavęs ir nebeskaudink manęs..
247.
Tikėjau tavimi, mylėjau tave.. Branginau..
Kodėl palikai mane? Tik dėl kitos?
Negaliu nustoti verkti..
Nes dar iki šiol myliu tave..
246.
Manau laikas man pamiršti, kad yra kažkur žmogus, dėl kurio plaka mano širdis. Laikas pamiršti tas rudas akis ir tas karštas lūpas. Laikas pamiršti, bet kad taip būtų lengva kaip ir pasakyti. Žinau, kad gyvenu tik tam, kad kentėčiau, kad verkčiau ištisas naktis..
245.
Tikiuosi laišką atsiplėši
Ir prisiminsi ką matei,
Prašau tavęs tik neužmiršk,
Juk buvome geri draugai.
Jau mūsų kelias išsiskyrė,
Klaidas padarėme abu.
Gal būt dar kartą susitiksim
Ieškodami naujų draugų.
Nors jau prabėgo ilgas tarpas,
Žinoki meilės neturiu.
Turėjau meilę tiktai vieną
Ir toji meilė buvai tu.
244.
Didžiausia nelaimė yra ta, jog pamatome meilę tik tada, kai ji nueina. Nueina vieniša ir išdidi, graži kaip vasara nueina į miglotus tolius, palikusi mums tuštumą širdyje, sapnus ir amžiną laukimą. Ir mes jos amžinai ilgimės ir laukiame..
243.
Kam gyventi, jei viskas praeina,
Kam mylėt, jeigu meilė kančia.
Mūsų dienos gražiausios pasauly,
Skuba, lekia ir bėga iš čia..
242.
Myliu tave kaip niekada,
Nors to ir nesakau.
Nors ir slepiu tai nuo tavęs,
Myliu beprotiškai tave.
Slepiu tai nuo tavęs seniai,
Slepiu savo širdy giliai,
Nes matau tave aš su kita
Ir tai skaudina mane.
241.
Jau širdutė nebegali kentėti,
Nebenori ilgėtis, nebenori mylėti..
Pakelti tą ilgesį begalo sunku..
O iš tavęs jokių žinių..
240.
Kad vėl dangus taip skardžiai juoktūs, primindamas, kad tu esi šalia, kad neštų man mintis sparnuotas ir leistų jausti kaip šiltai mane apkabini..
Mane mylėti išmokė saulė ir žiedai, bet aš netikėjau, kad pasaulyje laimės skirta tiek mažai..
Krinta sūrios ašaros lyg lietaus lašai rudenio vakarą.. švelniai prisiglaudęs "myliu" pasakei ir išnykai tamsoje, kaip gražus sapnas, kurio jau niekada nesusapnuosiu..
239.
Jei tu nusivylei vaikinu neliūdėk, nes tu dar susirasi tokį, kuris tave saugotų, mylėtų ir gerbtų. Gal tau jis buvo pirmas, o gal ir ne.. pamatysi pamilus kitą, tu būk stipri ir naudokis gyvenimu kol dar nevėlu.. Sėkmės mylėti ir ne mesk gyvenimo dėl pražuvusios meilės..
238.
Kiekvieną dieną tu tolsti nuo manęs.. kiekvieną dieną atsibundu trokšdama, kad vėl bus kaip anksčiau.. kiekvieną dieną noriu būt kartu, bet laikas mus atitraukė vieną nuo kito.. šito ir labiausiai gaila..
237.
Ir jei galėčiau viską aš pakeisti - pakeisčiau..
Ir jei galėčiau paimti tavo skausmą - paimčiau..
Ir jei prabudus tu ryte pajusi keistą jaudulį savo širdyje,
Žinok, kad visą naktį buvo man sunku ir mintys sukosi apie tave.
Tikiu aš ateitim, tikiu tavim, tikiu, kad nepamirši..
Tikiu, kad nepamirši visko, kas brangu mums buvo..
236.
Kai lijo lietus mes buvom kartu, tik dviese nakty, tik aš ir tik tu.. Laimingi mes buvom kai verkė dangus, mylėjom vienas kitą kaip niekados.. Vėl lyja lietus, bet mes nekartu, neliko ir meilės siejusios mus.. Vėl verkia dangus ir aš vėl verkiu, nes taip kaip buvo, niekados jau nebus..
235.
Jau neturiu jėgų..
Akys išdžiūvusios,
Ašarų nebeturiu..
Verkti jau aš negaliu..
Tai labai žiauru..
Kaip tave užmiršti?
Jeigu vis dar myliu..
234.
Dėl tavęs galėčiau viską, dėl tavęs padarysiu betką..
Noriu jog žinotum koks tu man brangus, tu lyg visas pasaulis..
Bet ar būsim kartu nežinau.. Myliu tave..
233.
Tu taip toli..
Net jau nejaučiu..
Net negirdžiu..
Kur gi tu?
Kodėl nesulaukiu..?
232.
Išliksi atminty,
Uždarius duris..
Imsi gailėtis,
Vis dar lis..
Tavo ašarom iš tavo akių..
Bet tai pajus visi..
Kas tavo širdy..
Išliksi atminty..
Net tada kai išeisi..
Ištarus sudie..
Liksi širdy
Ten giliai, labai giliai..
Net tada kai niekinsi mane..
Aš buvau nekalta..
Tik mylėt norėjau tave..
231.
Meilė tai juk ne žaidimas,
Bet svaigi kaip vynas.
Vos tik jos paragavai,
Tuoj iš karto pripratai.
Ar įmanoma pamiršti,
Savo meilę atgaivinti?
Ar įmanoma tikėti,
Savo meilę patikėti?
Ar manęs tu neapgausi,
Tavo melo neragausiu?
Savo širdį užrakinsiu
Ir save ilgai kankinsiu..
230.
Aš viską tau atleidau.. ir tavo veidą pamiršau..
Duris tau į save uždarius... dabar ate ate sakau..
229.
Kaip skauda širdele pagalvojus jog tu toli..
Noriu būt su tavimi, bet negaliu.. Myliu tave Tu tai žinai.. O ar myli mane nežinau.. pasakei "GAL".. laukiu tavo tikrojo atsakymo.. nes vien meilių žinučių nebeužtenka.. Reikia realybės.. Noriu priglust prie tavųjų pečių.. ir išgirst tave sakant.. "Myliu tave, mano mažute"..
228.
Atsigulu, beprasmiškiems vėjams pučiant uz lango..
Ir tam pačiam rudeniui būnant,tam pačiam, ant kurio visi taip pyksta..
Aš užsimerkiu, bandydama slėpti akyse matoma skausmą..
Aš tyliai, galbūt užmigsiu, bandydama jaustis laiminga, bent jau sapne..
Bet čia mane pakėlė beviltiškos žvakės liepsna, kuri dega jau nieko nebežadėdama..
227.
Nepamiršau kas buvo dar visai nesenai..
Aš vis tikiu, kad būsim vėl kartu..
Tu sakai, kad niekas nesugrąžins tų dienų..
Bet aš tikiu, nes labai myliu..
Žinau..
Ir tu tą patį jauti..
Prašau..
Liki su manim..
Be taves aš jau nykstu..
Aš gyvenimo nebesuprantu..
226.
Aš žinau..
Nebebūsim jau kartu..
Bet be tavęs aš jau nebegaliu..
Kodėl išsiskyrė mūsų keliai?
Ar tu tai žinai?
Nebenoriu žengti į rytojų..
Nebenoriu matyti pasaulio spalvų..
Nebenoriu gyventi šioj žemėj..
Nes be tavęs čia labai sunku..
225.
Priglausiu, kai skaudės.. raminsiu, kai verksi.. juoksiuos, kai juoksies tu.. lauksiu, kai jau atrodo niekas nelauks.. slėpsiuos, kai nenorėsi matyti.. nekalbėsiu, kai nenorėsi girdėti.. bučiuosiu, kai būsi šalia.. laikysiu, kai norėsi išeiti..
224.
Širdis plaka vis smarkiau, kaip pamatau tave. Atrodo, kad dėl tavęs galėčiau mirt dabar ir čia. Atrodo galėčiau ištirpti tavo glėbyje ir pamiršti kas buvo praeityje. Noriu bėgti ir rėkti iš to begalinio skausmo širdyje, iš tos didžiulės meilės gyvenančios manyje. Bet toji meilė buvo vienpusė visada..
223.
Kokie gražūs jausmai užplūsta kai matau tave..
Pažiūrėjus į tavo veidą noriu šypsotis
O tos gilios mėlynos akys, taip žavi mane..
Prisimenu kai buvome kartu,
Buvo taip gera..
Mylėjau tave, tu mylėjai mane..
Tu žinai, kad tave dar myliu.. As žinau jog tau dar rūpiu..
Tik nesuprantu kodėl išėjai..
Tepasakęs sudie..
222.
Tu išėjai, kai man tavęs labiausiai reikia. Neištarei nei žodžio myliu.. Palikai širdy dvejonių ir sieloj tiek neišpildytų svajonių. Širdis šaukia, rėkia, drasko man krūtinę ir nieks nenori jai padėt.. Nieks nemato mano skausmo begalinio, kai esu viena..
221.
Kartais paimi į delną vandens rasotą lašą.. kartais imi ir palieti akim svajas, kartais imi ir pabučiuoji šypseną pasauly, o širdimi apkabini mane, kartais imi ir trokšti sustabdyti laiką, o kartais bėgi, kad pralenkt kažką.. kartais prisimeni, kad nesuspėjai ko tai padaryti, o kartais nori imti ir pamiršt mane..
220.
Lietus.. Stiklinėm rankom beldžias į langą.. lašai kaip krištolas suspindi tavo akyse.. O ašara ir vėl nurieda mano veidu.. kai net neatsisveikinus vėl palieki mane.. Lietus.. Koks trumpas jo gyvenimas.. Šiandien yra.. O ryt, pavirs šalta vandens srove.. Lietus.. Nuplauna jis ir nežinią, ir skausmą, ir dejavimą.. Tiktai prisiminimai visada amžiams lieka širdyse..
219.
Kaip negera.. ir nieko nėra šalia, o man juk reikia tiek nedaug - tik, kad kas nors išklausytų mane, atsargiai apkabintų, tvirtai laikytų mano rankas, mane ir leistų verkti.. ilgai.. ilgai.. Argi tai yra taip neįmanoma? Man net nereikia jokių paguodos žodžių. Užtektų tik, kad kas pasakytų: "Tu ne viena, aš su tavimi" arba "Nebijok aš šalia", ar dar kažką panašaus. Nereikia tų banalių žodžių "Viskas bus gerai" ir taip toliau.. Juk gerai žinau, kad geriau nebus, kad ir kaip aš to norėčiau..
218.
Be tavęs sunku gyvent, Be tavo šypsenos akių.. Savo angelą turiu, Jis - tai tu.. Bet kadangi esi toli, Skausmas netveria širdy, Skaudu labai. Būk laimingas be manęs, Aš užgesiu be tavęs, Tikrai tikrai.. Suprantu, praeities nepakeisi ir neatsuksi laiko atgal..
217.
Gyvent sunku,
Kai rodos nėr jėgų..
Kai nori skrist,
Bet neturi sparnų..
Ir palūžti
Nesulaukes tu šiltų,
Meilės žodžių atvirų,
Kad tu gali,
Skrist toli, toli..
216.
Nenoriu būt viena,
Nenoriu gyventi tamsoje!
Nenoriu ašarų šaltų..
Nenoriu aš tamsių spalvų..
Kai lieku aš viena,
Tik su tamsa šalta,
Bei lempa įjungta.
Ir ašarom veide..
Negelbsti muzikos garsai,
Ir elektroniniai draugai.
Televizoriui laimingos šypsenos
Nelinksmina visai..
Tetrokštu skristi
Su draugų sparnais,
Su žmogiškais balsais!
Nenoriu būt viena..
215.
Aš žiūrėjau pro langą, laukiau Tavęs. Skruostais tekėjo ašaros. Jų sustabdyti buvo neįmanoma. Tolumoje Tavęs nesimatė. Lijo. Aš tikėjau ta viltimi, kad tu ateisi. Nepaliksi. Mano širdis sakė kitaip. Ji mane vertė nežiūrėti pro langą, nes jis neateis. Aš neklausiau. Bet buvo verta, nes tu taip ir neatėjai. Tu mane palikai. Vienui vieną..
214.
..kad ir kaip bebūtų sunku pažvelgt tau į akis dar kartą, tačiau to noriu, nors tu ir su kita.. kad ir kaip bebūtų gaila, ta kita "buvo" geriausia mano draugė.. kad ir kaip bebūtų man skaudu, aš stengsiuos to niekada neparodyti.. tegul visi mano, kad aš laiminga, nors gelmėj verkia mano širdis..
213.
Tos draugiskos akys, kurios kaskart taip meiliai žiūrėjo į mane, tas žvilgsnis, kuris kaskart perverdavo kiaurai mano širdį ir tie žodžiai, kurie šilde kaskart kai tave išvysdavau.. kodėl tai turėjo baigtis? Kodėl? Kodėl išėjai ir palikai mane mirt iš sielvarto? Gal aš nepakankamai tave mylėjau, o atrodo kad taip karštai.. Tik tu vienas buvai man reikalingas.. tik tu.. žinok mažuti aš tave mylėjau ir mylėsiu per amžius, kol dar gyva bus mano širdis, tol joje rusens mano neapsakoma, neaprėpiama meilė tau..
212.
Šalto ledo bučiniais iki skausmo artimais, apliesiu paskutinį kartą šįsyk galutinai, pasiliksiu be tavęs, kūnas šals, o akys degs, lai gyvenime mažuti tau pasiseks. Man nebeliko nieko ir išdžiūvusios akys nebeverks, jei niekada negrįši, jeigu nutraukei ryšį, aš tikrai nekariausiu dėl tavęs. Niekad pykčio nejutau tik bekraštę meilę tau, to įvertint nemokėjai ačiū dievui supratau, mano ašarų karštų po velnių nevertas tu, tavo laikas jau praėjo, aš su kitu!
211.
Netikėjom netikėjom,
Kad taip gali mums nutikti,
Nemylėjom nemylėjom -
Reikia sau tai pripažinti..
Netikėjom netikėjom,
Kad reikės taip išsiskirti,
Nemylėjom nemylėjom,
Kaip galėjom taip suklysti?
210.
Bet aš seniai jau supratau,
Buvau skirta tikrai ne tau.
Tiktai nereikia slėpt akių,
Vistiek žinau, aš ir jaučiu.
209.
Kodėl aš čia? Kodėl dar čia? Ar lemta žmogui kentėt, galbūt geriau nemylėt? Kam ta meilė reikalinga? Kam ją jaust? Kam mylėt..? Jau geriau būt be jos, nei sunkiai kentėt.. Sunkiausias būdas ko nors pasiilgti - sėdėti šalia to žmogaus ir jausti, kad negali jo turėti.. Sunku suprasti vaikino širdį.. Sunku suprasti myli jis ar ne.. Jis gali nemylėdamas bučiuoti, mylėdamas atstumti nuo savęs..
208.
Tu taip arti..
Bet aš negaliu tavęs apkabint..
Norėčiau pasakyti myliu, bet negaliu..
Noriu būt su tavim, bet tai neįmanoma..
Turiu suvokt jog mes nebūsim kartu,
Bet tai suvokti begalo skaudu..
207.
Einu gatve.. Šiandien man liūdna,
Galvoju, kur tu?
Vakar sakei, kad myli
Šiandien jau tavęs nerandu.
O, pagaliau sulaukiau
Tavo skambučio..
Liūdnai pranešei man,
Kad šiandien susirgai..
Bet kodėl šiandien
Tave mačiau parduotuvėj?
Pirkai tų rožių..
Bet pasirodo jos ne man,
Nes vėl katik tave pamačiau,
Bet tu bučiavai jau kitą..
206.
Negaliu pasilikti čia ilgiau..
Nebepasimatysim jau niekada..
Nelaikyk, nelaikyk manęs prašau negaliu pasilikti čia ilgiau..
Negaliu užmiršti tavųjų akių, todėl išvykstu..
Atleisk daugiau taip negaliu..
205.
Man nepatinka lietus, jis man primena tave.
Man nepatinka lietus, jis panašus į tave.
Man nepatinka lietus, jis verkia kaip ir aš.
Man nepatinka lietus, jis man vis liūdesį atneša.
204.
Bjaurus žodis yra atsiprašau. Jo niekad niekas nemokės ištarti iš širdies.. Nes tie, kurie tai moka, nesielgia taip, kad tektų jį tarti..
203.
Nuliūsk, pravirk, širdie gailinga,
Dėl tuštumos, dėl nakties!
Raudok, nes sopulių nestinga
Nei graudulių jautrios nakties..
Mylėk, kalbėk lašais akyse
Paguodos neliestais, karčiais!
Tokiais savy ilgai laikytais
Dabar verksmingai tekančiais..
O tu tenai, kai man krūtinėj
Vėl aidas sklis iš praeities..
Ar besuprasi kaip sutrynei
Meilumą vaikiškos širdies?
202.
Gal kada nors prasilenksim mieste, gal vienas kitam LABAS ištarsim..
Ir suduš krūtinej širdis, kaip kadais.. Galbūt tada, tada mes suprasim, kiek daug reiškiame vienas kitam.. Tik abu žinosim, kad jau per vėlu.. Jei nori - aš išeisiu, jei nori - aš pasiliksiu.. Jeigu nori - aš kalbėsiu, jei nori - dieną naktį aš tylėsiu.. Bet žinok, kad visuomet ilgesiuos tavęs..
Draugystė
