Niekad nepamiršiu tavųjų akių,
Niekad nepamiršiu žodžių ištartų,
Nepamiršiu tų akimirkų nuostabių,
Kurias praleidome tik aš ir tu.
Kaskart savęs aš klausiu:
Kodėl man taip sunku?
Kodėl aš jo pamiršti negaliu?
Ar tokio skausmo aš nusipelniau?
Sakykit ką gi, ką gi blogo aš padariau?
Kaip tuščia ir nyku man viduje,
Noris verkt, bet ašarų jau nebėra..
Užgęso viltis, lyg žvakė širdyje,
Ši meilė nelaiminga ir amžiams prakeikta..
81.
Tas nepakartojamas žvilgsnis, tos nuostabios akys, kurias mačiau kasdieną gerėjausi jomis ir gerai žinojau aš tave myliu, bet po velniu, kodėl taip atsitiko, kodėl taip padarei.. lengva ranka tu mane palikai, klausiau aš savęs kodėl taip padarei? :(
80.
Laukiu nors žinau, kad neateisi.. Myliu nors žinau, kad tai klaida.. Tikiu.. Kad kadanors ką nors pamilsi.. Tik gaila.. Kad tik ne mane.. :(
79.
Lai niekada neblėsta..
Tai ka angelai vadina dangiška palaima..
Velniai pragariška kančia..
O žmonės meile!!
78.
Vienatvė - skaudu, žinau iš patirties!
Laikas teka taip lėtai..
Nematai kas gražu,
Nes žvaigzdžių tamsoj surasti Tau labai sunku..!
77.
Aš išeinu nors širdy
Taip myliu Tave
Kliūčių vis daugėjo tame kelyje,
Aš išeinu, bet žinau,
Ateis ta diena,
Ieškosi manęs, ieškosi savo sapne.
Tik aš negrįšiu daugiau,
Bet nepamiršiu tavęs..
76.
Žinai man niekada gyvenimas nebuvo rožėm klotas, daug kentėjau, verkiau. Slėpiau savo ašaras nuo visų, išmokau širdžiai verkiant juoktis. Kai pasirodei mano gyvenime, tai visai tapo berybia kančia, privertei kentėt, atsibudus vidurį nakties imu verkti.. Negalvok, kad aš esu geležynė ir nepažeidžiama. Esu jautri, gaila, kad tu to niekada nesuprasi… Ir visai žinau, kad tau nerūpiu, tau nerūpi mano ašaros.. Šito aš verta? Už tai, kad tave mylėjau? Buvai man viskas? Viskas ko trauškau savo gyvenime, viliausi ir tykėjau, kad amžinai būsi su manim, deja klydau ir supratau nieko nėra amžino.. Viskas kada nors pasibaigia.. Ankščiau ar vėliau.. Norėčiau sugrįšti į mūsų draugystės pradžia.. Į tas džiaugsmo ir meilės kupinas valandas, kai tikrai jaučiausi laiminga ir mylima, kai dėl manęs galėjai bet ką padaryt… GYVENIMAS KANČIA… Ir nieko čia jau nepakeisi… Tėvai manęs nemyli, tikėjausi, kad bent tu mylėsi ir būsi šalia, kai man tavęs reikės.. Bet viskas šiandien dedu tašką. Nebeskaudinsi.. Užtenka.. Atrodo širdis sprogs iš skausmo. Ir tau maža? Nori dar?! Paleisk mane.. Paleisk.. Nes pati to nesugebėsiu.. Esu per silpna.. Nors tau ir kitaip atrodo. Nesugebėjai manęs įvertint, kaip žmogaus, kuris tave mylėjo, myli ir tebemylės.. Tik jau nebe taip… Niekada tau neparodysiu savo meilės.. Geriau kentėsiu.. Mirsiu beverkdama, bet tavęs man nereikia.. Nenoriu kentėt.. Ate meile..
75.
Akyse jaučiu tik skausmo ašaras..
Skruostuose, ašarų lietų..
Kuris sruvena per mano nebylias lūpas..
Kurios nebetaria žodžio MYLIU..
Širdy beliko neviltis..
Neliko net jausmų..
Ji sudaužyta į tūkstančius dalių..
Bandau surinkti tas šukes,
bet duria jis rankas..
Todėl metu į šalį ir bėgu nuo visų..
Širdis dabar mana, tik tam kad likčiau gyvas..
74.
Man šalta.. man baugu.. aš nematau šviesos..
Man liūdna, man graudu.. aš nematau vilties..
Jaučiu kaip smėlis byra.. girdžiu kaip sniegas žiemą krinta..
Jaučiu kaip meilė dingsta.. jaučiu kaip tolsti nuo manęs..
Einu gatve, o mano kojos linksta..
Žvelgiu į dangų ir jaučiuos sapne..
Atrodo tu buvai.. atrodo tu esi..
Atrodo tuoj paimsiu, bet vėlei išeini..
Širdis suspurda paskutinį kartą.. kai tu eini greta..
Ranka nusvyra palengva.. kai žiūri tiktai į mane..
Akyse ašara šalta.. nukritus - dūžta į šukes..
Mintis supranta nejučia.. kad viskas prarasta nakčia..
73.
Turiu rankas, bet kam man jos,
jei negaliu tavęs paliesti..
Turiu akis, bet kam man jos,
jei negaliu tavęs matyti..
Turiu ausis, bet kam man jos,
jei negaliu tavęs girdėti..
Turiu kojas, bet kam man jos,
jei negaliu pas tave ateiti..
Turiu viltį, bet kam man ji,
jei be tavęs tai neviltis..
Turiu svajonę, bet kam man ji,
jei viskas sudaužyta į šipulius..
Turiu širdį, bet kam man ji,
jei nebėra ką mylėti?
72.
Labai skaudu suvokti, kad žmogui, kurį begalo mylėjai ir tebemyli, staiga tampi nebereikalinga.. Žmogui, kuriam esi pasirengusi atiduoti savo širdį, savo gyvenimą, per akimirką nusisuka nuo tavęs..
71.
Labai skaudu ryte, skambant žadintuvui, pabusti ir suvokti, kad tai buvo tik tai gražus sapnas.. Laukt vakaro ir tikėti, kad gal vėlei susapnuosi tą nuostabų sapną, kuris pasibaigs, suskambant pirmiems žadintuvo garsams..
70.
Kodėl mum to reikia.. Kodėl įsimylim.. Galbūt todėl, kad būtume pamiršti ir įskaudinti..
69.
Meilė ir stiklas dūžta vienodai.. Tik stiklo šukės žeidžia kūną, o meilės - širdį.
68.
Man gaila mano ašaros šaltos, kurios riedejo tik dėl tavęs, man gaila, kad tave pažint galėjau ir gaila tai, kad širdį sudaužei.. be jokio gaileščio..
67.
Sunku pamiršti tas akis
Kurios su užgaida žiūrejo į mane
Ir lūpas, kuriomis
Švelniai palietei mane..
66.
Gyvenimas kaip upė srauni
Praplauks ir toji meilė skaudi,
Liks tik prisiminimai
Ir tu mano atminty..
65.
Tiek galvojau, tiek svajojau
Tiek tikėjau, laukiau sapnavau
Bet be tavęs taip ir likau
Ir kam aš sau taip melavau..?
64.
Kai ėjau šiandien vakare pamačiau tave, tu buvai su mergina, nežiūrėjai į mane. Žaislas tavo rankose buvau, tik per vėlai tai supratau..
63.
Ar tu tiki, kad dienos būna pilkos? Žmogaus gyvenimas klaiki naktis..? Ar tu žinai, kad kartais vysta gėlės ir tampa akmeniu širdis..? Ar tu tiki? O aš nesitikėjau..
62.
Aš galvoju apie tave, svajoju apie tave, bet tu su kita.. net manęs neprisimeni kaip rašei, kad myli, sakei, kad visada būsime kartu, kad tu manęs niekada nepamirši, kad galvosi ir svajosi tik apie mane, bet tu melavai, neišsaugojai mano meilės ir išdavei mane.. o aš kaip kvailė vis dar myliu tave ir noriu būti su tavim.. Bet ne tu su kita, kiekvieną dieną su kita, o blogiausiai, kad ta kita, mano geriausia draugė, jūs kartu, o aš viena ir tik prisimenu tas dienas kai leidom kartu, bet tu viską sugriovei ir dabar aš viena be tavęs.. ir mano akyse ne džiaugsmo ašaros, o skausmo..
61.
Pasigailėjimo vertas tas, kas bijo rizikuoti. Galbūt jam niekada neteks nusivilti, apsigauti, kentėti, kaip sekantiems paskui savo svajonę. Tačiau pažvelgus atgal – nes juk kiekvienas iš mūsų visuomet pasižiūrime atgal – jis išgirs savo širdį sakant: Ką padarei su Stebuklais, kuriuos Dievas sėjo į Tavo dienas? Ką padarei su talentais, kuriuos Viešpats tau patikėjo? Bijodamas juos prarasti, pasilaidojai giliame kape. Ir štai tavo palikimas: aiški nuojauta, kad tuščiai iššvaistei gyvenimą..
60.
Kartais nežinai kam, bet gyveni.. Kartais nežinai kam, bet myli.. Sako neverta liūdėti, bet liūdi.. Neverta ašarų lieti, bet gailiai verki.. Norisi pabėgti, bet lieki stovėti vietoje.. Norisi išskristi, bet neturi sparnų.. Ir taip kiekvieną kartą, nerasdamas kelio esi priverstas gyventi toliau..
59.
Kam pakėlei mane lig žvaigždžių
Tu droviom ir aistringom glamonėm?!..
Jų nebėr.. vėl ant žemes krentu..
Ir vienatvės vėl pajaučiu skonį..
58.
Tu neprimink man to kas jau praėjo..
Ir nebeliesk sugijusiu žaizdų..
Juk aš dėl jų ilgai ilgai kentėjau..
Jei šiandien liūdna tau, tai man skaudu..
Nepyk, atleisk, ir aš esu kalta..
Daug kartu man buvai per geras..
O juk ir sniegas nebelieka baltas,
Kai ji su žemėm suvelia audra..
Tad nebeskink gėliu kur žydi,
Ir nebeliesk sugijusiu žaizdų..
Yra žaizdų kur laikas neužgydo..
Vos palieti ir darosi skaudu..
57.
Tu nerašyk daugiau žinučių.. nevargink rankų savo.. daugiau nešauk manęs vardu.. nes aš jau nebe tavo..
56.
Pragertos mintys.. Prarukyti jausmai.. vienintelis klausymas - kam visa tai..? Ar verta gyvenime viska patirti, ir nesulaukus 16 gatvej numirti..?
55.
Kas is to, kad as esu.
Kas is to, kad gyvenu.
Kas is to, kad ir vel verkiu.
Kas is to, kad vel kenciu..
Kas is to, kad Tu esi.
Kas is to, jei ne myli..
Kas is to, jei ne su manim.
Kas is to, jei saule sviecia..
Kas is to, kai menulis sviecia..
Kas is to, juk grazus dangus.
Nesuteikia tiek laimes, kiek suteiktum Tu..
54.
Pamirst as trokstu Tave.
Iseik ir dink is cia.
Nebenoriu matyt.
Ir girdet nenoriu.
53.
Gyvenk.
Ir nenukabink nosies.
Bus gerai.
As pazadu.
Bus tikrai gerai.
Tu tik truputuka
Pakovok..
Uz Save.
Uz mane.
Ir nebandyk verkti.
Verk is dziaugsmo.
Juk Esi.
Juk Gyveni.
Nesileisk skaudinama.
Neleisk, kad Tave ir vel..
Uzgautu.
Zinokis. Tas kas
Sukure Tavo asaras..
Kada nors.
Ir kazkaip.
Uz tai. Atsiims.
Juk Tu - mylejai.
Bet ir vel kentejai.
Stengeisi dziaugtis..
Bet ir vel nusivylei.
Nusiramink.
As. Kartu.
Su Tavim kartu.
Gyvenk.
Ir tuo didziuokis.
Juk nebuna taip blogai.
Na. Gal truputuka nemazai.
Per gera. Juk per gera esi!
Bet. Tu turi mane.
Taip. Turi.
Ten viduje.
Giliai sirdyje.
52.
Žmogus suvokia save realybėje, kai pamato artėjančią mirtį.. Jausk ją visada..
51.
Gal kada tu pamatysi
Mano veidą tarp kitų.
Tada tyliai pagalvosi..
Kadaise buvome kartu.
50.
Bendra vyrų ir moterų klaida: netekę originalo ieškom kopijos..
49.
Negaila man, kad žūsta meilė, negaila, kad skiriasi keliai, bet gaila, kad tave mylėjau, o tu manęs nesupratai..
48.
..blogiausias budas ilgetis zmogaus - tai buti su juo ir suprasti, kad jis niekad nebus tavo..
47.
Atleisk, kad aš Tave mylėjau.. Atleisk, kad aš Tave trukdžiau.. Atleisk, kad visuomet Tavim tikėjau ir tik po laiko supratu.. Atleik gyvenime, juk visko būna, o aš Tau nedaug, juk bloga padariau.. Todėl skubu iš kelio pasitraukti, kad būtų Tau geriau.. Dėkoju Tau už buvusią draugystę... Už tuos žodžius, kuriuos man melavai, juk pasitaiko, kad žmogus suklysta.. Bet tik ne taip, kaip klydai Tu.. Gerai žinau, kad Tu mane pamirši ir mano vietoj bus dar kitas.. Galbūt tai paskutiniai žodziai, nenoriu drumst ramybės Tau daugiau.. Laiminga būk!.. O juodos tylios naktys Tau pasakys, ko aš nepasakiau!.. Na ir gerai, dėl to visai as neliūdėsiu - vienišai širdžiai niekas nesvarbu!..
46.
Dorybė, gerumas, taurumas - tai tokios savybės, kurių žmogus linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti..
45.
Aš tikėjau tavim kaip žvaigždė, kurios gal niekada nepasieksiu. Aš tikėjau tavim kaip mirtim, kurios gal niekad neapgausiu..
44.
Tu man jauti aistrą - o aš tau ne, nes tu mane myli - o aš ne.
43.
Sunku suprast vaikino sirdi.. sunku suprasti myli jis ar ne.. jis gali nemyledamas buciuoti, ir myledamas atstumti nuo saves :/
42.
Skausmas po skausmo ir širdį sudaužo..
41.
Koks keistas jausmas tūno manyje
Neleidžiantis šypsotis ir liūdėti
Kodėl aš vis tikiu tavim, nors neturečiau..
Tu nemyli manęs aš tai žinau
Bet vis tikiu, kad vieną dieną
Tu pasibelsi į manas duris.
Aš jau bijau svajoti ir tikėti, nes svajos dūžta į smulkias šukes
Kasdieną prabundu su viltimi, o užmiegu vis nusivylus,
Nes pradedu suprasti aš, kad neturėsiu aš tavęs
Ir kodėl gyvenime taip buna?
Kai surandi tai ko ieškojai to niekada negauni
Ir vėl bandai kaskart iš naujo ieškot gyvenimo prasmės
Kai tu tyli aš taikstaus, kai tu kalbi aš pradedu tikėti,
Bet tik trumpam, akimirkai vienai
Kol vėl dingsti tu tamsoje
Ir lieku aš viena, vėl bijanti svajoti
O tu toli, toli, toli..
40.
Gyvenimas ziaurus! Ar Jus sutinkate su tuo?
Jis sukuria iliuzijas viltis ir svajones
Ir vos tik pradedame jomis tiketi
Jis spjauna mums i veida
Ir sutrypia jas musu akyse.
Ir velei tenka mums kilti
Tarsi Feniksui is pelenu
Ir vel gyventi ir tiketi,
Taciau kaskart, tai padaryti vis sunkiau
Kartais as galvoju
Ir kam tada tiketi ir kam tada svajoti,
Jei viskas duzta i sukes,
Deja atsakyma as jau zinau:
MES ZMONES! O svajones yra musu dalis
Tik pagalvokit, koks tuscias ir bejausmis
Zmogus liktu be svajoniu
Mes visi svajojam tik musu svajos kitos
Todel as jum sakau
Gyvenimas ziaurus! Ar manote kitaip?
39.
Didžiausias skausmas ne tada kai durklas perveria krūtinę, didžiausias skausmas tik tada, kai žūsta meilė paskutinė..
38.
Mane vakaro vejas ismoke ilgetis. Menulis ismoke liudnuju dainų. Audringas pasaulis ismoke myleti. Bet laimes surast jame negaliu.
37.
Laimingas tas, kuris nieko nemyli, laimingas tas, kas neturi jausmų, nes jo širdis nekenčia nuo skausmų..
36.
Norečiau tikėti, bet negaliu.. Norėčiau svajoti, bet per sunku.. Norėčiau laukti.. kaip man sunku.. norėčiau tavęs nekęsti.. deja, dar tau kažką jaučiu..
35.
Zydri medziai ir sidabro lietus...Bet tu nepanorejai to matyt!Ne karto.o butum galejes mane isgelbeti....
34.
Tu i mane ziurejai ir sypsojaisi tu privertei tane isimyleti,bet tu juk nesakei kad is manes tu tik saipeis....:{
33.
Tavim tikejau as sventai.o tu manim tiktai zaidei...:(
32.
Tai buvo laikai-mes buvom kartu,Tai buvo laikai-salia buvai Tu,Buvai man daugiau,nei padanges skliautai,Buvai man daugiau,bet Tu isejei:(
31.
Asaru upeliais plaukia dar viena diena, - isejai "sudie" netares - sieloj tustuma..
30.
Praejo vasara, praejo meiles dienos, o su jomis ir tavo meile man...
29.
Lauksiu tawo zvilgsnio,lauksiu atwo juoko.laukisu tawo zingsniu ir siltu delnu.lauksiu tawozvilgsnio,kaip stebuklo lauksiu,bet gerai zinau ,kad niekad to nebus...
28.
Einu namo, o ašaros per skruostus ritas.
Ir snaigės tirpsta su jomis kartu.
Aš nebenoriu, kad išauštų naujas rytas,
Nes be tavęs jis bus per daug sunkus..
27.
Tave pamilau,nezinau net uz ka.Juk taip buna,kad myli uz nieka.Pamilau,bet tylejau ir tau nesakiau,lai taip viskas dabar ir palieka
26.
Tai buvo laikai-mes buvom kartu,Tai buvo laikai-salia buvai Tu,Buvai man daugiau,nei padanges skliautai,Buvai man daugiau,bet Tu isejei:(
25.
Kai, verks lietum dangus... liudnas ir niurus... tawes as lauksiu... kai, pasitrauksnaktis... tyliai rytas svis... tawes neteksiu...
24.
Zydri medziai ir sidabro lietus...Bet tu nepanorejai to matyt!Ne karto.o butum galejes mane isgelbeti....
23.
Lietus plove mano asaras, o saule dziovino nugarinta veida... Ir visa tai tik del taves... Tik del taves kaciuk... O tu mane palikai...
Draugystė
