| 140. | Šok lyg niekas tavęs nematytų,
Dainuok lyg niekas tavęs negirdėtų,
Mylėk lyg niekada nebūtum įskaudintas.. |
|   |
|
| 139. | Laikas skuba,
Manęs jis nelaukia.
Pasidavus plaukiu pasroviui.
Taip sunku man mylėti ir laukti,
Kai tavų jausmų nesuprantu. |
| |
|
| 138. | Eina laikas, jis bėga ir bėga,
O suprasti aš vis negaliu.
Ar ką nors tau svarbesnio aš reiškiu?
Ar kiek nors tau svarbi esu? |
| |
|
| 137. | Kaip naktis pakeis šią dieną,
Kaip ruduo pames lapus.
Taip tu vakar neparašęs
Pakeitei visus planus.
Kaip žiema užslėps šią pievą,
Kaip lietus išplaus takus.
Taip tu mano gražią viltį
Nuspyrei lyg į vartus.. |
| |
|
| 136. | Auksinė saulė nusileido,
Nudažė vakarus rausvai.
Ne kartą tyliai pagalvojau
'Turbūt mane jau pamiršai'.. |
| |
|
| 135. | Kai mes atsisveikinom lijo.
Gerai, kad lijo, tu nepastebėjai,
Kad lietus nuplovė mano ašaras.
Tu niekada nežinojai ir nežinosi,
Koks panašus lietaus ir ašarų skonis.. |
| |
|
| 134. |
Šesios pėdos po žeme..
Man geriau būti karste..
Nei žiūrėti į tave su kita..
Nes verkia širdis mana..
Glamonėji ją,
Bučiuoji, myluoji,
Sakai kad tik jos nori..
Tyla apgaubia mane..
Širdis plyšta, dvasia miršta,
Prakeiktas skausmas vėl grįžta..
Išsivaduoti neįmanoma..
Nes tu laikai mane užrakintą savyje..
Tik ašaros rieda skruostu..
Nes niekada nebebūsime kartu..
Palieki mane tu.. |
| |
|
| 133. | Kiekvieną vakarą verkiu, pagalvė pilna ašarų.. ir niekaip negaliu nustoti.. nes kiekvieną dieną vis kiti atsiminimai spaudžia širdį.. kada tai baigsis? dar nežinia.. |
| |
|
| 132. | Nepyk aš nenorėjau..
Nepyk aš negalvojau..
Nepyk aš nežinojau..
Kad aš tau esu nesvarbi..
Aš netikėjau, kad tu taip galėjai..
Mane palikti vieną ir liūdinčią..
Nežinojau, kad man taip bus sunku..
Galvojau, kad tu kitoks tu nuostabus ir gražus,
Bet klydau..
Tu visiškai neturi jausmų.. |
| |
|
| 131. | Vakar, šiandien, rytoj..
Bus tavo akys, lūpos.
Bet jos jau manęs nebebučiuos, nebežiūrės į mane.6
Norėčiau, kad pasikeistum, būtum toks pats koks buvai..
Bet gaila tu pasikeitei, virtai visai kitu žmogumi ir kartais aš negaliu tavęs suprasti.. |
| |
|
| 130. | Per sunku bėgti nuo minčių - jos veda ne tavo keliu..
Per sunku nerasti akių - jos kviečia.. Kad būtum kartu.. |
| |
|
| 129. | Iš gyvenimo visko prašiau ir viską gavau.
Kai norėjau turėjau saulę,
Kai norėjau turėjau žvaigždes.
Bet kai prašiau tavo meilės, tegavau ašaras sūrias. |
| |
|
| 128. | Tokia svaiginanti, karšta, nepaprasta ir amžina..
Tu visada liksi mano širdyje..
Nors aistra dar dega manyje..
Tu gesini ją..
Sakydama man..
Ate.. |
| |
|
| 127. | Jau užgeso mano meilė tau,
Ir su ašara sudie sakau,
Išsiskyre mūs keliai,
Nors ir bovome labai geri draugai..
Prisiminsiu tave aš kas nakt
Ir su viltimi užmigsiu,
Kad dar dar būsime drauge
Nors ir svajose.. |
| |
|
| 126. | Gyvenimas sunkus dalykas.. Rodos, nieko sunkiau ir negali būti.. Bet taip nėra.. Sunkesnė, meilė tikra.. Ji ateina paslapčia.. Ir dingsta nejučia.. Ir vėl ateina.. Ir vėl išeina.. Rodos, nieko čia sunkaus.. Ne.. Sunku.. Kai būni kartu.. Myli.. O po kelių dienų.. Palieki tu.. Skausmas didesnis už pačią žemę.. Karštesnis už saulę.. Sunkesnis už akmenį.. Atrodo, miršti.. Nes ištvert niekaip negali.. NESUNKU tai, kad žūsta siela.. SUNKIAUSIA, kad miršta didžiausia svajonė.. Tai tikrai ne abejonė.. Meilė tai nieko daugiau, kaip tik skausmas.. Tik skęstantis laivas.. Tik nebaigta dėlionė.. Dėl kurios miršta siela.. |
| |
|
| 125. | Kaip tave pamiršt, jei širdis nenustoja apie tave galvoti?
Kaip tave ištrint, jei kiekviena daina primena tave?
Ką daryt, kad šitaip neskaudėtų?
Ką daryt, kad mano širdis tavęs nemylėtų? |
| |
|
| 124. | Aš ilgiuosi tavęs, nors žinau nevalia.
Susitikom trumpam lyg bemiegiam sapne,
Tu ir aš-svetimi, du paklydę laivai,
Ir galbūt niekada-nesuves mus keliai.
Aš ilgiuosi tavęs, tyliai spurda širdis,
Vėl išaušta diena, bet ateis juk naktis.
Tu tikriausiai lyg šiol, gerai nežinai,
Kad net dieną dažnai, apsilanko sapnai.
Tik geriau netikėk, netikėsiu ir aš,
Kad paklydę laivai vienas kitą suras.
Ir nutolę krantai, pasiliks svetimi,
Su slapta viltimi, susitikt ateity. |
| |
|
| 123. | Aš nekenčiu savęs už tai,
Kad siela vis dar šaukia tavo vardą,
Ir dar ilgai šį išdaviką šauks..
Ir dar ilgai širdis iš skausmo staugs,
Bet man vistiek, dabar jau niekas nesvarbu.. |
| |
|
| 122. | Aš lyg šešėlis, prieinu pabučiuoju,
Bet tu manęs nepastebi,
Aišku tu nevienintelis toks..
O man tai jau nebesvarbu
Eisiu savo keliais..
O tu pamirši mane..
Gyvenime liks tik žodžiai..
Myliu labai.. šešėlio tuoj neliks.. |
| |
|
| 121. | Tos akys, kurios žiūrėdavo į mane,
Tos lūpos, kurios mane liesdavo,
Tie žodžiai, kuriuos man sakydavai..
Sakei niekada tas nesibaigs,
Bet uždarei duris.. ir išėjai..
Kodėl to negalima susigrąžinti?
Viskas jau praeity.. |
| |
|
| 120. | Negaliu tavęs išmesti iš galvos.. Bet kažin kodėl? Net pati nežinau.. Tu man toks brangus, bet tu to nesupranti.. Tau reikia dar suaugti. Turėjai gerą draugę, bet tu jos neįvertinai ir išdavei.. žinau tu dabar turi kitą ir būk laimingas su ja.. Tik neišduok taip, kaip pasielgei su manim.. |
| |
|
| 119. | Ar dar prisimeni mane?
Ar jau pamirsai su pirma diena?
Ar dar kada nors susitiksim?
O gal jau niekada?
Ar atsakysi man?
Ar jau nebe? |
| |
|
| 118. | Tu sakai kad aš kvaiša? Taip galbūt.. bet tik per tave aš tokia tapau.. tu sugriovei mano pasakų pilis.. visas svajones sudaužei į mažiausias daleles.. bet gal taip geriau?? taip galbūt tai geriau.. juk žinai, kad paukštis be sparnų jau nebeišgyvena.. o tu iš manęs atėmei sparnus.. |
| |
|
| 117. | Ar dar prisimeni kai buvom kartu?..
Ar dar prisimeni mūsų vasaras drauge?
Ar dar pameni kai pirmą kart pabučiavai?
O gal jau užmirsai?
Viską užmiršai..
Mane vieną palikai..
Ir pas kitą išėjai.. |
| |
|
| 116. | Aš tikiu, kad mes dar susitiksim. Gal kaip šešėliai prasilenksime gatve. Gal pasisveikinsim, gal nieko nesakysim. Tik įdomu, ką jausim širdyje.. |
| |
|
| 115. | Mažutis Tavo meilės laivas jau išplaukė seniai seniai.. Man liko tik svajonės naivios ir nesipildantys sapnai.. |
| |
|
| 114. | Meile, meile..
Ką tu darai?
Meile, meile..
Kodėl mane valdai?
Nenoriu aš tavo svajų..
Tavo ašaru sūrių
Kiekvieną naktį išlietų..
Nenoriu aš ir bučinių
Tokių aistringų
Neužmirštamų
Tenoriu aš taikos
Tenoriu aš ramybės amžinos.. |
| |
|
| 113. | Išgirsk žodžius..
Kurie slypi giliai širdyje..
Nes aš tiek kartų bandžiau paklausti,
Kas tau svarbiausia gyvenime?
Aš šaukiau..
Bet tu negirdėjai..
Tiek kartų prašiau suprast..
Bet tu nesugebėjai..
Ar tu gali nors kartą sustot?
Ar gali pagalvot apie kitus?
Nes tu turi žinot,
Kad kitiems esi svarbus.. |
| |
|
| 112. | Man reikia pagalbos iš aukščiau,
Aš ne vieną krentantį paukštį mačiau.
Ir aš paukštis negalintis kilti aukštyn,
Vis grimzdu ir grimzdu žemyn.. |
| |
|
| 111. | Kiekvieną dieną einu į karą su savim,
Jaučiu kaip tiesa virsta sapnais.
Jaučiu kaip tu naudojais manim,
Todėl bandau skrist iš čia su sulaužytais sparnais.. |
| |
|
| 110. | Klausei kodėl nebepasitikiu žmonėmis..? Cha! Štai tau ir atsakymas:
Kai tave žmonės nuvilia nebenori jais pasitikėt. Bet kai atsiradai Tu, pradėjau tikėt, pradėjau mylėt.. Tikrai patikėjau tavimi. Ir va tu mane nuvylei. Sudaužei mano jausmus kaip krištolo gabalą.. Nieko tau nereiškianti gabalą. Ir vis dar stebiesi, kodėl nebegaliu pasitikėt žmonėmis.. |
| |
|
| 109. | Išmokyk mane mylėti..
Pažinti tikrus draugus..
Pamatyti pasaulį kitomis spalvomis..
Nes dabar jį matau tik pilkom nublukusiom spalvom.. |
| |
|
| 108. | Norėčiau pabūti dar kartu..
Bet jaučiu kaip tave prarandu..
Kažin ar sugrąžinsi tas dienas..
Ar eisi tu taku.. vienas be manęs.. |
| |
|
| 107. | Svajonės dužo, kai tu išejai..
Sapnas jau baigės - laikas pabust..
Pramerkiu akis ir vėl pravirkstu..
Nes man be galo dėl tavęs skaudu.. |
| |
|
| 106. | Būvimas be tavęs, tikra kančia..
Tačiau, kai esi šalia noriu pabėgt..
Kad ir kaip ten būtų..
Aš vis tiek tave myliu..
Gaila, kad viskas baigta..
Bet aš nenuleisiu rankų..
Ir galų gale tave susigrąžinsiu..
Myliu.. |
| |
|
| 105. | Mums viskas buvo prieš akis..,
Tačiau paskubėjau..
Ir dėl to, ilgai gailėjaus..
Vienintelė klaidelė ir tavęs nebėra..
Ak, kaip sunku dabar..,
Suprast, kad tu su kita..
Taip gera būtų paliest..
Dar kartą priglust..
Kartu išnykt.. Nepyk..
Ir atleisk..
Sudie.. |
| |
|
| 104. | Kam man meilė.
Jai aš tau būsiu nemylima?
Jai aš būsiu tik tavo našta?
Jai aš būsiu tik tavo kančia?
Jai aš tau būsiu niekas.. |
| |
|
| 103. | Kada gi tu suprasi?
Kad aš tave myliu..
Kad vakaro mėnesienoj
Tavo veidą aš regiu..
Bet tau gi nesvarbu,
Ar aš myliu tave ar ne..
Tu net pamiršai mane..
Gal manęs nėra?
O man taip skaudu..
Ir vis dėlto kaltas tu..
Kad aš tave myliu..
Ir kad tave aš sutikau.. |
| |
|
| 102. | Kodėl, kodėl aš toks mažas atrodo niekam nereikalingas žmogelis, tiek daug šiam pasauly blogio padariau, kodėl? Atrodo sėdėjau ir žiūrėjau, kad tik visiem butu geriau! Tikriausiai kalta tik todel, kad sėdėjau, žiūrėjau į kitus, o savęs nemačiau, kas dedas su manim, manyje! O dabar aš tarsi baltas niekam nereikalingas šešėlis slampioju gatve, niekas manęs nemato, niekas, nes aš tik niekam nereikalingas baltas šešėlis, o taip norėtųsi, kad kas prieitų, apkabintų, priglaustų nors ir, nesurastų kokiais žodžiais mane paguosti, man būtų gera tai, kad kažkas šalia, kad kažkam aš dar vis rūpiu.. bet tai tik mano svajose.. |
| |
|
| 101. | Pažvelki į dangų žvaigždėtą -
Ten tavo mažyte viltis.
Uždegi žvakutę kas rytą,
Nuskaidrinki skausmo naktis.
Jaučiu, kai saulutė skęsta,
Nebetelpa skausmas širdy
Prie žydinčio pievoje tako
Tu rymai ilgai nevilty.
Numiršta svajonių pasaulis,
Numiršta laukine gėlė,
Nudžiūsta ir ašaros sraujos,
Pakyla su saule giesmė. |
| |
Draugystė
