Tau nepatinka mano dainos, mano eilės per kvailos, tau nepatinka mano kalbos ir mano akys per meilios.. tau neidomūs mano norai ir viltys.. tai ko tu iš manęs nori? Ko nori?
99.
Kai ašaros užtvindo mėlynas akis
Ir nieks nepasakys,
Kad mano meilė niekad jau negrįš
Ir liks pasaulis praeity,
Tol, kol ta ašara širdy
Paskęs toli.. toli.. toli..
98.
Neprisiekinėki amžinąja meile, ji ilga, o aš tai laikina. Nežadėk man nukabinti saulę aš opi, o ji tokia karšta. Neįtikinėk, kad primenu tau deivę, aš gyva, o ji tau legenda. Tu geriau padovanok man meilę, tą, kuri žmonėms nesvetima.
97.
Jis pasakė jog žemė be saulės gyventi negali.. Jis pasakė jog diena be valandų neegzistuoja.. O aš sakau, kad kiekviena sekundė be tavęs netenka prasmės..
96.
Pamiršti reikia kartais kas praėjo, Kas buvo nuostabu kadais.. Pamiršti reikia kartais ką mylėjai, Ir apie ką svajojai vakarais. Prisimink kai mes draugavom, Kiek praleidom nemigo naktų.. Man sapnuojas tavo melsvos akys. Nes širdy esi tik tu.
95.
Ar tu žinai, ką reiškia ilgesys? Bemiegės naktys, ašaros ant skruostų. Slenki gyvenimu, lyg sužeistas karys, O šitaip noris, kad kas nors paguostų. Ar tu žinai ką reiškia beprasmybė?Tai tuščios viltys, upės be krantų. Norėtum, kad suteiktų kas ramybę. Tačiau praeina žmonės nuosavu keliu. Ar tu žinai,kaip kartais norisi mylėti? Tą vieną žmogų, rodos amžinai. Tačiau svajonėms tenka nusidėti, nors ir nenori, bet puikiai tai žinai..
94.
Tu man sakei,kad 1 valabda trunka 60 minučių,
Tu man sakei,kad 1 minutė turi 60 sekundžių,
Tik nesakei, kad 1 sekundė be tavęs
Gali trukti amžinai..
93.
Nerealiai aš tave mylėjau, bet tau tai buvo nesvarbu..
Gyventi be tavęs aš negalėjau..
Tiesą pasakius ir dabar dar negaliu..
92.
Kankinuos be tavęs per naktis,
Mintyse tavo vardą kartoju.
Gal šią naktį toli nuo manęs,
Tavo lūpas jau kita bučiuoja..
91.
Ar verta man lįsti į širdį laimingą?
Ar verta skrajoti svajonių sparnais?
Juk aš buvau tau reikalinga, kai už mane geresnės neradai..
90.
Kartais norėčiau sugrįšti pas tave, į tavo glėbį, bet negaliu man perdaug skaudu.. Kartais norėčiau tavo bučinių, bet tai atsiminus imu verkti.. Manai man lengva, bet labai apsirinki.. Sunku kai matai tą žmogų kurį myli, bet žinai jis niekada nebus tavo..
89.
Aš išrašysiu Tavo vardą smėly.. Jis su pirma banga išnyks.. Bet aš tau šito nesakysiu, nors ir širdis, kaip jūroje žuvėdra klyks..
88.
Tavo kūnas šalia, bet jo nejaučiu jau.
Sakau nebegrįšiu - ir vėl atvažiuoju,
Sakau pamiršau - ir vėl susapnuoju,
Negaliu būt šalia - negaliu būt toli,
Nebegrįš vaikystė - ji kažkur praeity.
Bet rytas čia pat ir greitai švis,
Paimu ranką ir plaka širdis..
87.
Kartais besišypsančios lūpos kenčia labiau negu verkiančios akys..
Kartais tyla žeidžia labiau negu ištarti žodžiai..
Kartais mėnulis šildo labiau negu saulė..
Kartais lengviau nekęsti negu mylėti..
86.
Tu išėjai ir palikai save tik popieriaus lape..
Nepasakei nors paskutinį syk, kad myli tu mane.
Nepalikai tu nieko, kas galbūt primintų man tave,
Tačiau žinai, kad visada giliai žaizda liks širdyje.
Gal likimas lėmė išsiskirt, nors iš pradžių leido mums pamilt..
Bus skaudu žinot, kad tu toli ir galbūt kita su tavimi.
Bet sunku mums būtu likt drauge ir galvot, kad viskas dar taip pat..
Juk jausmai išblėso viduje ir daugiau negrįš jie niekada.
Nesupratai kiek skausmo tavo žodziai atnešė tada,
Tu pavirtai žmogum, kurio nepažinojau niekada.
Tu išėjai ir tai geriausia, kaip galėjai pasielgt,
Nors dar slaptai giliai širdy vyliaus, kad viskas bus gerai..
85.
Dėkoju Tau už buvusią draugystę,
Ir už žodžius, kuriuos man melavai.
Juk pasitaiko, kad žmogus suklysta,
Bet tik ne taip, kaip tąsyk suklydai.
Gal nesu tokia, kokia norėčiau būti,
Bet prisimink tokią kokią pažinai.
84.
Meilė - kaip drugelis.. Neregėtai gražus, kaskart kitoks.. Bet dar nuostabesnis.. Antrą kartą tokio paties nebesutiksi.. Ir kiekvieną sykį, kai jis nutūpia tau ant rankos, bijai jį paleisti.. Nes žinai, kad regi ji paskutinį kartą..
83.
Niekad nepamiršiu tavųjų akių,
Niekad nepamiršiu žodžių ištartų,
Nepamiršiu tų akimirkų nuostabių,
Kurias praleidome tik aš ir tu.
Kaskart savęs aš klausiu:
Kodėl man taip sunku?
Kodėl aš jo pamiršti negaliu?
Ar tokio skausmo aš nusipelniau?
Sakykit ką gi, ką gi blogo aš padariau?
Kaip tuščia ir nyku man viduje,
Noris verkt, bet ašarų jau nebėra..
Užgęso viltis, lyg žvakė širdyje,
Ši meilė nelaiminga ir amžiams prakeikta..
82.
Tas nepakartojamas žvilgsnis, tos nuostabios akys, kurias mačiau kasdieną gerėjausi jomis ir gerai žinojau aš tave myliu, bet po velniu, kodėl taip atsitiko, kodėl taip padarei.. lengva ranka tu mane palikai, klausiau aš savęs kodėl taip padarei? :(
81.
Laukiu nors žinau, kad neateisi.. Myliu nors žinau, kad tai klaida.. Tikiu.. Kad kadanors ką nors pamilsi.. Tik gaila.. Kad tik ne mane.. :(
80.
Lai niekada neblėsta..
Tai ka angelai vadina dangiška palaima..
Velniai pragariška kančia..
O žmonės meile!!
79.
Vienatvė - skaudu, žinau iš patirties!
Laikas teka taip lėtai..
Nematai kas gražu,
Nes žvaigzdžių tamsoj surasti Tau labai sunku..!
78.
Aš išeinu nors širdy
Taip myliu Tave
Kliūčių vis daugėjo tame kelyje,
Aš išeinu, bet žinau,
Ateis ta diena,
Ieškosi manęs, ieškosi savo sapne.
Tik aš negrįšiu daugiau,
Bet nepamiršiu tavęs..
77.
Žinai man niekada gyvenimas nebuvo rožėm klotas, daug kentėjau, verkiau. Slėpiau savo ašaras nuo visų, išmokau širdžiai verkiant juoktis. Kai pasirodei mano gyvenime, tai visai tapo berybia kančia, privertei kentėt, atsibudus vidurį nakties imu verkti.. Negalvok, kad aš esu geležynė ir nepažeidžiama. Esu jautri, gaila, kad tu to niekada nesuprasi… Ir visai žinau, kad tau nerūpiu, tau nerūpi mano ašaros.. Šito aš verta? Už tai, kad tave mylėjau? Buvai man viskas? Viskas ko trauškau savo gyvenime, viliausi ir tykėjau, kad amžinai būsi su manim, deja klydau ir supratau nieko nėra amžino.. Viskas kada nors pasibaigia.. Ankščiau ar vėliau.. Norėčiau sugrįšti į mūsų draugystės pradžia.. Į tas džiaugsmo ir meilės kupinas valandas, kai tikrai jaučiausi laiminga ir mylima, kai dėl manęs galėjai bet ką padaryt… GYVENIMAS KANČIA… Ir nieko čia jau nepakeisi… Tėvai manęs nemyli, tikėjausi, kad bent tu mylėsi ir būsi šalia, kai man tavęs reikės.. Bet viskas šiandien dedu tašką. Nebeskaudinsi.. Užtenka.. Atrodo širdis sprogs iš skausmo. Ir tau maža? Nori dar?! Paleisk mane.. Paleisk.. Nes pati to nesugebėsiu.. Esu per silpna.. Nors tau ir kitaip atrodo. Nesugebėjai manęs įvertint, kaip žmogaus, kuris tave mylėjo, myli ir tebemylės.. Tik jau nebe taip… Niekada tau neparodysiu savo meilės.. Geriau kentėsiu.. Mirsiu beverkdama, bet tavęs man nereikia.. Nenoriu kentėt.. Ate meile..
76.
Akyse jaučiu tik skausmo ašaras..
Skruostuose, ašarų lietų..
Kuris sruvena per mano nebylias lūpas..
Kurios nebetaria žodžio MYLIU..
Širdy beliko neviltis..
Neliko net jausmų..
Ji sudaužyta į tūkstančius dalių..
Bandau surinkti tas šukes,
bet duria jis rankas..
Todėl metu į šalį ir bėgu nuo visų..
Širdis dabar mana, tik tam kad likčiau gyvas..
75.
Man šalta.. man baugu.. aš nematau šviesos..
Man liūdna, man graudu.. aš nematau vilties..
Jaučiu kaip smėlis byra.. girdžiu kaip sniegas žiemą krinta..
Jaučiu kaip meilė dingsta.. jaučiu kaip tolsti nuo manęs..
Einu gatve, o mano kojos linksta..
Žvelgiu į dangų ir jaučiuos sapne..
Atrodo tu buvai.. atrodo tu esi..
Atrodo tuoj paimsiu, bet vėlei išeini..
Širdis suspurda paskutinį kartą.. kai tu eini greta..
Ranka nusvyra palengva.. kai žiūri tiktai į mane..
Akyse ašara šalta.. nukritus - dūžta į šukes..
Mintis supranta nejučia.. kad viskas prarasta nakčia..
74.
Turiu rankas, bet kam man jos,
jei negaliu tavęs paliesti..
Turiu akis, bet kam man jos,
jei negaliu tavęs matyti..
Turiu ausis, bet kam man jos,
jei negaliu tavęs girdėti..
Turiu kojas, bet kam man jos,
jei negaliu pas tave ateiti..
Turiu viltį, bet kam man ji,
jei be tavęs tai neviltis..
Turiu svajonę, bet kam man ji,
jei viskas sudaužyta į šipulius..
Turiu širdį, bet kam man ji,
jei nebėra ką mylėti?
73.
Labai skaudu suvokti, kad žmogui, kurį begalo mylėjai ir tebemyli, staiga tampi nebereikalinga.. Žmogui, kuriam esi pasirengusi atiduoti savo širdį, savo gyvenimą, per akimirką nusisuka nuo tavęs..
72.
Labai skaudu ryte, skambant žadintuvui, pabusti ir suvokti, kad tai buvo tik tai gražus sapnas.. Laukt vakaro ir tikėti, kad gal vėlei susapnuosi tą nuostabų sapną, kuris pasibaigs, suskambant pirmiems žadintuvo garsams..
71.
Kodėl mum to reikia.. Kodėl įsimylim.. Galbūt todėl, kad būtume pamiršti ir įskaudinti..
70.
Meilė ir stiklas dūžta vienodai.. Tik stiklo šukės žeidžia kūną, o meilės - širdį.
69.
Man gaila mano ašaros šaltos, kurios riedejo tik dėl tavęs, man gaila, kad tave pažint galėjau ir gaila tai, kad širdį sudaužei.. be jokio gaileščio..
68.
Sunku pamiršti tas akis
Kurios su užgaida žiūrejo į mane
Ir lūpas, kuriomis
Švelniai palietei mane..
67.
Gyvenimas kaip upė srauni
Praplauks ir toji meilė skaudi,
Liks tik prisiminimai
Ir tu mano atminty..
66.
Tiek galvojau, tiek svajojau
Tiek tikėjau, laukiau sapnavau
Bet be tavęs taip ir likau
Ir kam aš sau taip melavau..?
65.
Kai ėjau šiandien vakare pamačiau tave, tu buvai su mergina, nežiūrėjai į mane. Žaislas tavo rankose buvau, tik per vėlai tai supratau..
64.
Ar tu tiki, kad dienos būna pilkos? Žmogaus gyvenimas klaiki naktis..? Ar tu žinai, kad kartais vysta gėlės ir tampa akmeniu širdis..? Ar tu tiki? O aš nesitikėjau..
63.
Aš galvoju apie tave, svajoju apie tave, bet tu su kita.. net manęs neprisimeni kaip rašei, kad myli, sakei, kad visada būsime kartu, kad tu manęs niekada nepamirši, kad galvosi ir svajosi tik apie mane, bet tu melavai, neišsaugojai mano meilės ir išdavei mane.. o aš kaip kvailė vis dar myliu tave ir noriu būti su tavim.. Bet ne tu su kita, kiekvieną dieną su kita, o blogiausiai, kad ta kita, mano geriausia draugė, jūs kartu, o aš viena ir tik prisimenu tas dienas kai leidom kartu, bet tu viską sugriovei ir dabar aš viena be tavęs.. ir mano akyse ne džiaugsmo ašaros, o skausmo..
62.
Pasigailėjimo vertas tas, kas bijo rizikuoti. Galbūt jam niekada neteks nusivilti, apsigauti, kentėti, kaip sekantiems paskui savo svajonę. Tačiau pažvelgus atgal – nes juk kiekvienas iš mūsų visuomet pasižiūrime atgal – jis išgirs savo širdį sakant: Ką padarei su Stebuklais, kuriuos Dievas sėjo į Tavo dienas? Ką padarei su talentais, kuriuos Viešpats tau patikėjo? Bijodamas juos prarasti, pasilaidojai giliame kape. Ir štai tavo palikimas: aiški nuojauta, kad tuščiai iššvaistei gyvenimą..
61.
Kartais nežinai kam, bet gyveni.. Kartais nežinai kam, bet myli.. Sako neverta liūdėti, bet liūdi.. Neverta ašarų lieti, bet gailiai verki.. Norisi pabėgti, bet lieki stovėti vietoje.. Norisi išskristi, bet neturi sparnų.. Ir taip kiekvieną kartą, nerasdamas kelio esi priverstas gyventi toliau..
Draugystė
