| | | 294. | Žvaigždės yra tam, kad jas suskaičiuotum,
Kad naktį į jas žiūrėdama svajotum.
Tam, kad suprastum kokia mažytė esi,
Tam, kad pajaustum dėl ko gyveni.
Dar žvaigždės tam, kad jas kam nors padovanotum,
Kad vienai krentant norą sugalvotum,
Kad pasiklydus kelią rastum,
Kai liūdna, kad gyvenimą suprastum. | |   |
| | 293. | Aš visai tavęs nepažįstu..
Ir atleisk, kad aš tau rašau,
Aš tik norėčiau užmegzti draugystę,
Ir atsakymą gauti.. Prašau.. | | |
| | 292. | Kur beeičiau - sutinku Tave,
Tačiau toks tolimas dabar esi..
Ką bedaryčiau - sutinku Tave,
O Tava širdis nuo manosios taip toli..
Kur beeičiau - sutinku Tave,
Kaskart širdis suvirpa vis stipriau,
Drebėti rankos ima dar labiau..
Ir vos pažvelgus į tavas akis,
Man tarsi kojos linksta..
Galvoju, ką gi šįkart jos man pasakys?
Žiūriu aš į tave ir visos mintys tarsi dingsta..
Kas bloga tarsi rūkas išsisklaido,
Jau vos pažvelgus į tave,
Tačiau staiga visas svajas išbaido
Mintis, kad tu jau su kita.. | | |
| | 291. | Tu klausi manęs, kodėl liūdna.
Žiūriu, kur gesta vakarai-
Taip gesta vasaros diena,
Taip gesta viltys ir sapnai.
Taip gesta.. Meilė ir Kačia..
Tik neužges man niekados
Širdis ir žemėmis užkasta,
Dėl tavęs ji plakti nesustos.. | | |
| | 290. | Jei manai, kad taip myliu,
Gali manyt, kad nekenčiu.
Jei manai, kad nekenčiu,
Reiškia nesupranti ką jaučiu.. | | |
| | 289. | Būna, kad nori pasikalbųti, bet nieko nėra šalia..
Tada tenka kalbėtis tik su pačiu savimi..
Būna, kad liūdi, bet ir vėl nėra kas Tave paguodžia,
O paguosti save gana sunku..
Visko būna, bet visko ir reikia..
Kartais pagalvoji kiek mažai reikia,
Kad iš Tavo veido nedingtų šypsena..
Reikia, kad tik kas nors būtų šalia.. | | |
| | 288. | Nebegaliu rašyt, nes mintys miega naktyje.
Nebegaliu tylėt, nes tavo žvilgsnis žudo vėl mane.
Nebegaliu sustot, nes tu verti vėl eit pirmyn.
Nebegaliu nukrist, nes tu tempi mane aukštyn.
Nenoriu verkt, nes ašaros paskendo širdyje.
Nenoriu rėkt, nes tu nutyldisi mane.
Nenoriu nenorėt aš besišypsančios tavęs.
Nenoriu, kad tu verktum dėl manęs.
Galiu palaukt akimirką, o gal daugiau.
Galiu tylėt, jei tau nuo to geriau.
Galiu galėt ko negalėjau niekada.
Galiu pakeist save, jei keisiesi drauge.
Ir viskas vėl kartosis iš pradžios.
Ir viskas be laimingos pabaigos.
Ir viskas kaip ir prieš akimirkas kelias.
Ir viskas vėl priklauso nuo tavęs. | | |
| | 287. | Nori draugą tu turėt,
Neišduot ir patikėt,
Draugas tai Tau ne žaisliukas,
Tai šuniukas ar kačiukas.
Myliu aš draugus labai,
Nes geriausi jie tikrai! | | |
| | 286. | Sudegink mane karštos meilės ugny..
Paskandink akių spindesy..
Svaigink saldžių lūpų sukūry
Ir dalelė tavęs bus mano širdy.. | | |
| | 285. | Po nakties ateina diena..
Po lietaus nušvinta rasa..
Ir ateina kita vėl diena..
Štai tokia ir yra rutina..
Tik jausmai ir tušti pažadai..
Kartais dieną pakeičia kitaip..
Liepia suktis laikui greičiau..
Arba sustot tučtuojau..
Tačiau kam ta tiesos valanda..
Jei meluosi net ir tada..
Nors ir būsi ištroškes tiesos..
Tu negausi jos niekados..
Per daug sunku sustoti meluoti..
Kai negali apie melą negalvoti..
Taip pripranta visi..
Šiam ilgam kely..
Meluoti, svajoti, ir tiesos ieškoti..
Nors pats ją žinai..
Tik kitiems nesakai.. | | |
| | 284. | Visi tavęs klauso kai tu kalbi, bet tik draugai tave girdi. Geriausi draugai tave girdi net jei tu nekalbi. Neliūdėk, nes niekad nežinai kas gali įsimylėti tavo šypseną. Užtenka minutės, kad žmogaus nekęstum. Užtenka valandos, kad žmogų pamėgtum. Užtenka dienos, kad žmogų įsimylėtum. Prireikia viso gyvenimo, kad žmogų pamirštum. Pasitikėjimas nutiesia kelią atvirumui. Draugai gali pasitikėti vieni kitais, todėl juos saugok ir brangink. | | |
| | 283. | Pažadinus, tai kas buvo užmigdyta..
Pažvelgus, kai vėl viskas nušvinta..
Pagalvoji, ar yra pasaulyje geresnis draugas už Tave..
Nusijuoki, supratęs, kad tokio kaip Tu tikrai nėra..
Nes tiek daug nuostabumo būna retame kūne. | | |
| | 282. | Įsivaizduok saulę, be šviesos.. man tai Tavo veidas be šypsenos..
Įsivaizduok mėnėsį lietaus.. tai Tavo ašara mano delnuos..
Įsivaizduok dangų, be žvaigždžių.. tai Tavo liūdesio pilni jausmai..
Įsivaizduok, mane, be Tavęs.. ir šalia niūrų pasaulį.
Gerai, kad Tu tą niūrumą blaškai.. | | |
| | 281. | Kai matau Tave - tu mano saulė danguje,
Tik prieik prie manęs - nepaliksiu Tavęs.
Mano angelas Tu, be kurio nebegaliu,
Būsiu Tavo žvaigžde, šviesiu Tau danguje. | | |
| | 280. | Pažadink mane, net giliam sapne,
Apkabink mane, pabudęs ryte..
Pasidalink jausmais, vėsiais vakarais,
Būk šalia, su sava svaja. | | |
| | 279. | Prarasti pasitikėjimą, nėra taip skaudu kaip Draugą.
Ryte šviesa ateina, o naktį išeina.
Tik Draugas atėjęs pasilieka.
Viskas įmanoma, bet pamiršti Draugą ne.
Draugas, kaip saulė - šviečia bei šildo.
Draugas yra vienas iš pasaulio stebūklų.
Draugas - tai Tu. | | |
| | 278. | Mes tokie maži, o norime būti daugiau, negu galime.. stengemės, būti gerais, o to gerumo niekas neįvertina.. mylim, bet nesam mylimi.. suprantam, bet nesam suprasti.. kenčiam, nors niekas to nenori.. bet mylim, pasitikim ir žinom, kad kažkur šalia yra žmogus, kuriam reikia tų mažų žmogeliukų, kad jie nekentėtų ir nedarytų to ką daro, kad suprastų ir būtų suprasti.. kad visada būtų širdyje ir netrūktų jiems nei meilės, nei laimės. Tai vadinama Draugais. | | |
| | 277. | Draugas - tai angelas, kuris eidamas prie Tavęs, įžengia į širdį, palieka ten pėdsaką, kuris neišnyksta niekada.. Pėdsakas, kuris nemato skausmo, tik gražias akimirkas.. ir tik jomis gyvena širdyje, džiugu, kad tas pėdsakas yra Tavo. | | |
| | 276. | Tu žinai kekvieną mano nusikaltimą..
Tu girdi kekvieną mano ašaros dūžimą..
Tu jauti kekvieną skausmą širdyje,
Ir kenti blogą nuotaiką..
Tik tu gyvenime mane supranti ir man padeda..
Padedi džiaugtis laime, kovoti už meilę
Ir verkti netekus..
Ačiū, kad esi, nes esi Tikras Draugas. | | |
| | 275. | Ar kada nors turėjai daugiau už meilę..? Už šilumą..? Už draugystę, už kito šypseną..?
Ar pagalvojai, ką darytum, jei tai prarastum..?
Vertink, tai ką turi, nes sunku pasakyti koks brangus žmogus, kai jo jau nėra..
Pakelk galvą.. Ištiesk rankas į kito širdį.. Mylėk karščiau už ugnį.. Tikėk labiau, nei dabar.. | | |
| | 274. | Yra kažkas gražesnis už grožį,
Kažkas tyriausias iš visų jausmų.
Kažkas brangesnis už gyvenimo svajonę.
Tai atminimas, paliktas draug. | | |
| | 273. | Tik kelios žinutės ir Tu mane patraukei link savęs..
Nebuvom susitikę, bet savyje turi dalelę draugystės, kuri man yra reikalinga..
Reikalingas esi Tu, todėl nepasitrauk iš mano gyvenimo..
Leisk jausti Tave, nors esi ir toli.. | | |
| | 272. | Pro žalius tankius miškus
Spindi mėlynas dangus.
Pažiūrėki tu į jį,
Ir prisimink mane širdy.. | | |
| | 271. | Saulelė leisis,
Mėnulis kils.
Mūsų draugystė
Niekad neišdils. | | |
| | 270. | Laukiu kol susitiksim, nes tik tavo šypsena man pati mieliausia,
Laukiu kol apkabinsi, nes tik ta šiluma, kurią skleidi man, pati šilčiausia,
Laukiu kol pasikalbėsim, nes tavo pasakyti žodžiai man patys prasmingiausi,
Ir kasdieną tas laukimas vis stiprėja, galbūt todėl, kad mano meilė tau didėja,
Ir nežinau ką tu su manim darai, bet man begalo gera,
Tik žinau, kad niekad nebebūsiu tokia kokia buvau, nes dabar aš pajutau ką reiškia turėti TIKRĄ DRAUGĄ, mylėti ir būti mylimai, rūpintis ir būti rūpimai..
Myliu tave, kaip draugas draugą myli, branginu kaip mama brangina vaiką, saugau kaip gėlė saugo žiedą. | | |
| | 269. | Gyvenimas be draugo,
Kaip sodas be gėlių! | | |
| | 268. | Užmiršti galima tik sapnus,
O gyvenmo - niekada..
Užmiršti galima tik jūrą,
O tikro draugo niekada.. | | |
| | 267. | Aš nežinau, kodėl mintis vis suka link tavęs,
Kodėl norėčiau prisiglausti prie peties.
Ir nežinau, kodėl gyvenimas pasuko šiuo keliu,
Bet aš laiminga, nes žinau, jog gyvenu. | | |
| | 266. | Neapsakomos dienos, tas juokas, tos ašaros, dainos, riksmas, tos tokios pačios mintys, planai, išdavystės, susitaikymai, apgalvojimai.. ir dar daug kitų.. tai yra nepakartojama..
Žinai, esi labai man brangi, daug laiko praleista su tavimi. Myliu tave, gerbiu tave, saugau tave..
(Žinai, aš visada palaikysiu tave, kad ir kas bebūtų, nes tam ir reikalingi draugai) | | |
| | 265. | Galiu tau padovanoti, elementarų reikalingą daiktą,
Bet jis sulūš ir jį tu išmesi..
Galiu dovanoti pakabuką, turintį savo reiksmę, bet jį pamesi..
Galiu dovanoti bučinį, bet tu jį pamirši..
Dovanočiau atviruką, bet jis dinks namuose..
Žinau, galiu dovanoti tūkstanti banaliu žodžių, ir kartoti, kad tave myliu..
Tiesa ta - neturiu išskirtinės dovanos tau..
Bet jau žinau..
Padovanosiu tau save, savo gyvenimą, ir širdį..
Žinau aš nesulūšiu, tu neišmesi manęs,
Žinau nepamirši, nes visada būsiu šalia..
Padovanosiu tūkstančius bučinių..
Nes būsiu tavo gyvenimas..
Kas naktį ir kas rytą
Mudu glausimės šalia viens kito.. | | |
| |
Draugystė
