| | | 103. | Pasaulis gražus paviršius slidus laikykis tvirčiau, ir tau padės draugai ! | |   |
| | 102. | Te pildosi norai, kad širdis mylėtų, kad svajonės nenurimtų, kad metai neskubėtų, švelnumas lūpomis kalbėtų, o neapykanta tylėtų.. | | |
| | 101. | Kartais būna sunku , oi kaip būna sunku,
Bet tu juokis ir viskas praeis.
Tu neverk, nedejuok, tik gerai pagalvok,
Kad gyvenimas dar prieš akis.
Tu suklysi dažnai, gal padės tau draugai.
Jei tikrųjų draugų tu turėsi.
Bet geriausia vienai(-am),
Visas skausmas, vargai.
O draugai tik tada kai džiaugiesi. | | |
| | 100. | Jūra išdžiūsta, akmenys sudūžta, bet tikra draugystė niekada nežūsta. | | |
| |
| | 99. | Linkiu visko, kas lemta patirti, nuo žvaigždynų - lig žemes pilkos: meilę, ilgesį, viltį... O svarbiausia palikti žmogum visados.. | | |
| | 98. | Aš kaip rūkas.. tu nežinai kada pakilsiu, kada nusileisiu.. kada pajausi, kada pramiegosi,.. bet tu visada jauti, kad aš esu šalia. | | |
| | 97. | Laimės norėk nuo pirmadienio,
Gėlę padėk prie antradienio,
Dainą išmok iš trečiadienio,
Ją pakartok ketvirtadienį,
Viltį surask per penktadienį,
Draugą nuvesk pas šeštadienį ,
Meilę pratęsk po sekmadienio. | | |
| | 96. | Net jei mus tūkstančiai mylių skirtų, džiaugiuosi,kad tave pažįstu. Nes žmogų kaip tu pamiršt sudėtinga, galbūt dėl to, kad esi kažkuo ypatingas.. | | |
| | 95. | Draugas - tai kažkas kas pažysta dainą tavo širdyje ir gali ją paniūniuoti, jei staiga pamiršti žodžius. Jis vienintelis žmogus galintis nurodyti tavo klaidas, ir turintis pakankamai proto to nedaryti. Tikras draugas supranta tave be žodžių, o jo tylėjimas mielesnis už gražiausią muziką. Turėti tokį draugą taip svarbu, kaip dykumoje gurkštelti vandens, tačiau rasti, sunkiau nei pasiekti žvaigždes.. | | |
| | 94. | Pražydo, pasklido žiedai po laukus Ir pievas išpynė margai; Aš skinsiu, tau pinsiu rausvus vainikus, Žydėsi, kaip žydi laukai! | | |
| | 93. | Yra pasauly žvaigždės trys,-
Jaunystė, meilė ir mirtis
Ir visos šitos žvaigždės trys
Tave mielas drauge aplankys. | | |
| | 92. | Myliu tave, myliu labai, mylek mane, ir bus gerai :) | | |
| | 91. | Yra kažkas ko laikas keist negali,
Ko neuždengia užmaršties skara
Ir tas kažkas vadinasi draugystė
Jei ji švelni, tyra, gera ...
| | |
| | 90. | Štai raktas nuo mano širdies. Pasinaudok juo, kol dar nepakeičiau spynos.
| | |
| | 89. | štai ir vėl mes kartu
Tu žiuri , o aš tyliu.
| | |
| | 88. | Šlama mirusio rudenio lapais
Skudurėliai laiškų padegtų,
Ir lyg šaukia kažkas iš anapus
Nubolavusių ievom naktų.
Gal iš viso nebuvo gyventa?
Gal tik sapną akių melynų -
Menesienų sidabro prisemta
Meilė sauganti langą menų ?
Ir visur aš matau šita langą
Užsimerkiu - sužiura jinai
Ten matau aš nuskendusį dangų
Ir save, nuskandintą tenai.
| | |
| | 87. | Šiandien būkit paukščiais,
Dideliais, baltais, laimingais paukščiais,
Ir į saulę skriskite mylėtis
Žemėje nepurvinkite sparnų.
| | |
| | 86. | Tu suprasi kas tai yra laimė,
Kas yra džiaugsmas, šypsena.
Žinok, kad žmogui reikalinga meilė,
Kaip draugas, kuris oras ir daina.
Tad džiaukis nesugrįžtančia jaunyste,
Laikykis laimę rankoje tvirtai.
Ir meilę saugok, nes ji tik vienakart
Pražysta - ir amžinai. | | |
| | 85. | Su gandrais ir su lapais kartu
Išėjai tu tada išėjai
Išėjai tu nakčia, išėjai paslapčia
Nežinau, kur ieškoti tavęs.
Ir paklausiau aš tyliai gandrų
Ir paklausiau aš tyliai klevų
Gal matė gandrai, gal regėjo klevai
Vėlų rudenį, kai tu išėjai.
Ir atsakė man tyliai gandrai,
Sušlamėjo man tyliai klevai
Juk jinai taip arti, juk ji tavo širdy
Tai kam ieškai tu jos taip toli
Vai aš eisiu, nueisiu prie upės
Prie upelio šaltinio giliausio
Ten aš lauksiu tavęs, ten ilgėsiuos tavęs
Vėlų rudenį gal tu ir sugrįši. | | |
| |
| | 84. | Prabėgs vaikystė ir jaunystė,
Pralėks ir metai mūs jauni,
Bet mes ilgam išliksim dviese,
Ir nepaliksim praeity.
Prabėgs pavasariai saulėti
Ir vasaros žydės baltai,
Pralėks ir rudenys audringi.
žiemužė mus apklos šiltai.
Tegul tik šviesios ramios svajos
Te lanko mus, kol mes šalia.
| | |
| |
Draugystė
