Geri draugai - didžiausias turtas
Ir jų draugystė - visada tyra,
Žmogus gyvenime daug ką pamiršta,
Bet draugas draugo - niekada.
261.
Kiekvienas į savo gyvenimo bagažą prisikrauna daiktų... telefoną, kompą, CD, ..ir daug daug visokio šlamšto.. Gal žmogau, sustok ir įsimesk Draugiškumą - manai tai kvaila, kaip gali įsimesti į bagažą jausmą.. vat taip įmanoma, tereikia tik labai norėti, ..Nepamiršk meilės - gyvenime be jos daugiau nieko gero neturi.. Ašarų - sakytum tik silpni verkia.. pagalvok žmogau, ar verkiama tik tada kai liūdna, o liūdima tik tada kai verkiama, tai visiškai ne taip.. Viskas šiam pasauly reikalinga, tik tu pasiimk..
260.
Gera žinoti, kad kažkur pasaulyje yra artimas širdžiai žmogus. Gera žinoti, kad jis niekada nenuvils ir neįskaudins. Gera žinoti, kad jis visada padės ir išklausys. Nesvarbu kiek toli jis yra, svarbu, kad jis yra. Svarbu, kad žinau kas jis. Svarbu, kad tu žinotum, jog toks esi. Mylimas draugas ir širdžiai artimas žmogus.
259.
Aš žinojau, kad tave myliu dar mums prieš susipažįstant.. Aš žinojau, kad aš tave pamilsiu prieš tai, kai tu man pažvelgsi į akis. Tu buvai mano svajonė, kuri tapo realybe. Aš žinau, kad tau kyla klausimų ir tai atrodo kvaila, bet tai tiesa.
258.
Jei pasiekčiau aš tave laikyčiau tave užrakintą savo širdyje.
Jie pasiekčiau aš tave niekada nepalikčiau tavęs vienumoje.
Jei pasiekčiau aš tave visada būčiau drauge.
257.
Vienatvė ieško kelionės draugo, neklausdama kas jis. Kas to nesupranta, tas niekada nebuvo vienišas, o tik vienas. Bet vienatvė yra pats nuostabiausias jausmas. Vienintelis jos trūkumas yra tai, kad nėra su kuo tuo jausmu pasidalinti..
256.
Kad laiminga būtum, daug nereikia.
Tik žiedais, žiedais žibuoklių pasidžiaugti.
Tik kažką į kelią išlydėti.
Tik kažkam gerumo po kruopelį išdalinti.
Kad laiminga būtum daug nereikia,
Kad tik būtų ką vardu pašaukt.
255.
Norėčiau sugrąžinti, ką praradom,
Tada pradėti viską iš pradžių.
Statyti mūs gyvenimus iš naujo
Ir pasakyti viską ką jaučiau,
Norėčiau trintuku žaizdas ištrinti,
Kurių Tau tiek daug padariau,
Ir meilę Tau padovanoti,
Kurią savy ilgai ilgai laikiau..
Norėčiau blogį sunaikinti
Ir nesutikti jo daugiau,
Norėčiau viską atgaivinti,
Ką aš su tuo blogiu sunaikinau..
Nors norai gražūs,
Nieko nepakeisiu..
Ką padariau, tas padaryta jau..
Gal kada nors man bus atleista,
Bet taip, kaip buvo, nebebus daugiau..
254.
Labai norėčiau pasakyti, kad tu esi tas žmogutis, kurį aš beprotiškai myliu..
Bet kažkodėl susilaikau, nepasakau tau to, kad ir kaip norėčiau. Nežinau, gal neturiu drąsos, gal paprasčiausiai bijau tavo reakcijos į visa tai. Atrodo, kad jau geriau tu būtum toli nuo manęs, nors ir nežinai mano jausmų tau. Kas žino kaip būtų, jei žinotum teisybę. Tikriausiai neištverčiau jei nutrauktum visus ryšius, nors jie dar tik bunda tarp mūsų. Žinau tik tiek, kad būtų nepakeliamai skaudu ir sunku..
253.
Draugystė - vienas žodis,
Ką reiškia ar žinai?
Tai reiškia esame draugai
Ir jais liksim amžinai.
252.
Būti šviesos spinduliu kitiems, pačiam skleisti šviesą - didžiausia laimė, kurią gali pasiekti žmogus.
251.
Reikia mylėti tam, kad jaustum, kad esi mylimas..
Reikia tylėti, kad isgirstum, nes tik taip gali įsiklausyti..
Reikia turėti draugų, kad nesijaustum vienišas..
Reikia tikėti savimi, nes tik taip gali tapti stipriausiu žmogumi pasaulyje..
250.
Mielas mano drauge, tu visada mane supranti, kai man sunku.
Tu visada džiaugiesi, kai man linksma. Tu niekada nepalieki manęs nevilty.
Ačiū, ačiū labai. Nežinau net kaip ir atsilygint.
Galbūt atnešti ryto rasos? Nors labai sunku ją paimti.
Galbūt atnešti saulės šviesos? Bet neįsivaizduoju, kaip pakilti aukštyn.
Galbūt norėtum gražios mėnesienos? Tik kaip aš ją tepaimsiu..
Neįmanomų dalykų aš neįvykdysiu, bet dovanosiu tau meilę, draugystę..
Visa tai, kas mano širdelėje. Ką sukūrei tu, o ne gamta..
249.
Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau laiminga.. Tik vieno žodžio. Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau turtinga.. Tik vieno skaičiaus. Man tiek nedaug tereikia, kad būčiau negyva.. Tik vieno žingsnio. Man tiek nedaug tereikia, kad galėčiau mylėti.. Tik vieno žvilgsnio..
248.
Ko žmogui reikia, kad jis apsidžiaugtų? Reikia labai nedaug.. Reikia saulės šviesos kai lyja, reikia lietaus kai būna kaitra, reikia vienatvės, kai triukšmas aplinkui. Reikia minios, kai vienatvė slegia pečius.. Reikia labai nedaug.. Reikia dainos, kai tyla kambary spengia, kai skamba daina - reikia tylos, ak, kaip kartais reikia tylos.. Reikia draugo, kai priešai pakelia kumštį, reikia priešų, kad geriau įvertintum draugą. Reikia labai nedaug..
247.
Dabar klausykis įdėmiai.. net jeigu žuvys ims skaraidyti, o paukščiai plaukiot vandeny.. ir jeigu Sacharos dykumoj staiga kils sniego griūtis, ar užpustys lig kaklo sniegu.. net jeigu visos jūros išdžius, o žirafai staiga sutrumpės kaklas.. ir jeigu kaktusas sumanys apsikirpti ir liks be spyglių, o ežiukas taps blondinas, net jeigu ims kalbėti pingvino koja, o dramblys ims šokti gulbių ežerą.. net jeigu iš dangaus ims leistis maži žali padarai. Žinok, kad Tu man visada išliksi DRAUGAS..
246.
Niekada neleisk prisiliesti prie savo širdies purvinom rankom..
Būk verta tikro gyvenimo..
Šypsokis tik tiems, kurie verti tavo šypsnio..
Gyvenk taip, kad žmogus prie tavęs jaustųsi pilnavertis..
Niekada neliūdėk - nes gyvenimas per trumpas..
Ir galiausiai - tylėk, kai dūžta gražiausios svajonės ir tyriausia meilė virsta skausmu..
BET VISADA IŠLIK ŽMOGUMI!!
245.
Ar žinai kas yra svajonė? Ne?
Netikiu.. Juk be svajonių gyvenimas be prasmės..
Ar žinai koks mielas yra sapnas? Ne?
Netikiu.. Juk be sapnų miegelis nebūtu toks saldus..
Ar žinai kodėl tu man reikalingas? Ne?
Netikiu.. Juk tu mano draugas, o be draugų,
Gyvenimas, Svajonės ir Sapnai neegzistuotų..
244.
Žinai kodėl verta šypsotis?
Nes šypsena:
Ji nieko nekainuoja, bet daug ką sukuria..
Ji blyksteli akimirką, o atmintyje kartais išlieka visą gyvenimą..
Ji sukuria laimę, geranorišką aplinką ir yra slaptažodis draugams..
Ji yra poilsis pavargusiam, vilties šviesa nusivylusiam ir saulės spindulys nuliūdusiam..
243.
Ar žinai kas yra gražu ?
Gražu, kai lietus tyliai leidžiasi ir palietęs tavo pečius, slenka žemyn..
Gražu, kai pirmi saulės spinduliai perskverbia tavo kūna..
Gražu, kai vos tik gimęs vaikas atmerkia akis..
Gražu, kai visą naktį atsigulęs žiūri į žvaigždes..
Gražu, kai PABUČIUOJI MYLIMAS LŪPAS..
Gražu, kai DRAUGAI PASITINKA IŠSKĖSTOMIS RANKOMIS..
Gražu, kai JAUTIESI MYLIMAS..
Gražu net gi tai, ko mes visiškai nematome..
242.
Rodos visko užtenka pasauly: tyro oro, giedro dangaus, vandenynų plačių, skaisčios saulės..
Tik maža mums vieno žmogaus, mums maža vienų šiltų rankų, vieno žvilgsnio ir lūpų tylių.
Mums mažoka širdies, kuri virpa, kad ištartų žodį myliu.. Mums mažoka gaivaus vieno šypsnio,|
Vieno vakaro meilei suprast.. Meilei būtinas kitas žmogus,
Nes be meiles nublanksta: saulė, oras, vanduo ir žmogus..
241.
Kodėl sunku ištarti MYLIU, kai tai savy jauti?? Kodėl laimė nusigręžia, kai ji jau taip arti? Kodėl pasaka pasibaigia knygos vydury?.. ir palieka gilų randą kažkieno širdy.. Kodėl pradėt užtenka tik akių kontakto, o užbaigt sunku, kai nerandi išeiti rakto..?
240.
Dažnai, mes, draugui sakom: Tu nerealus žmogus.. ir tada Jį idedam į "nerealaus Žmogaus - Draugo rėmus" pradedam vardint: Tu gražus, linksmas, draugiškas, šmaikštus. Bet argi toks yra nerealumas? Telpantis į rėmus? Manau apie kažką nuostabaus neįmanoma pasakyti tiek daug gražių žodžių! Galbūt pakanka tik žvilgsnio, kuris viską pasako? Todėl tokiam Nepaprastam Žmogui, kaip Tu, nieko nesakysiu, tik pažiūrėsiu į akis ir plačiai plačiai nusišypsosiu! Turbūt suprasi, kad esi svarbus Žmogus ir mylimas draugas..
239.
Kai kurie žmonės ateina į mūsų gyvenimus ir greitai išeina.
O kai kurie žmonės tampa draugais ir pasilieka truputį..
Palikdami nuostabius pėdsakus mūsų širdyse.
Ir po to mes niekada nebūname tokie patys, nes esame radę gerą draugą..
238.
Draugystė - laimės taurė,
Draugystė - pasaka žavi,
Draugystė - be jokios apgaulės,
Tuomet jinai tikrai graži.
237.
Gyvenimas ne taurė vyno,
Jo šukės laimės neatneš
Dėja mes kartais ir nežinom,
Kad laimę daužom į šukes..
236.
Tik dvi klajojančios širdis mes esam kalnuose..
Dvi gintaro dalelės plaukiančios bangose..
Du pauksčiai skrajojantys debesyse..
Du jausmai gimę skirtingose širdyse..
Dvi svajonės mintyse..
Bet kokie mes skirtingi..
Tuo pačiu ir melagingi..
Jungia mus tik meilė viena..
Tokia tauri ir paprasta..
Stipri ir nenugalima..
Jos dėka esam neišskiriami..
Švelnus, gražus, visada ištikimi..
Esame kartu ir būsime amžinai..
Mes jug vienas kitam skirti..
Pritars mums ir draugai..
Mūsų draugystė negali suirti..
Mes turim būti katu laimei ir nelaimei..
Turte ir skurde..
Turim būti stiprus ir visada drauge..
235.
Pašnibždėk, paklausk..
Galbūt išgirs?
Matai?
Tai siena dengia tavo širdį..
Nenori ji nieko įleist..
Todėl širdis meilės šauksmų negirdi..
Ji nori būti laisva..
Bet tuo pačiu ir geidžiama..
Atgaivinti ją gali tik aistra..
Panaši į saldų medų bičių nešamą..
O ją turi širdis maną..
Tai tikrai ne melas ar pašaipa..
Leisk paliesti tavo sielą..
Leisk pažadinti ją..
Savo nepakartojamą širdies liepsną..
Juk viską ką turiu, tai meilė tau skirta..
Ji tyra..
Ji karšta..
Ji miela..
Ji ypatinga..
Ji nesugriaunama..
Ji tik tai..
Tik tau pažadėta..
234.
Kai skausmas žiaurus
Tavo širdį suspaus,
Nesiskųski žmonėms,
Jie tavęs neužjaus,
O kai laimės žvaigždutė
Tau suspindės,
Nesigirki žmonėms,
Nes jie Tau pavydės.
233.
Myliu Tave ir jaučiuosi laiminga vien tuo, kad Tu esi. Tikiu viskuo ką pasakai vien dėl to, kad tai pasakai Tu. Visada išsišiepus iki ausų vien dėl to, kad Tu esi. Ir niekada nebuvau tokia laiminga kol nesutikau Tavęs. Myliu Tave.
Draugystė
