Neatleisti - vadinasi būti įkalintam savo praeityje. Neatleisti - vadinasi leisti kitiems save valdyti ir likti priklausomam nuo kitų valios. Neatleisti - tai kęsti pasikartojančius kadaise patirto skausmo priepuolius. Neatleisti - tai leisti suvešėti savo sieloje neigiamiems jausmams, kurie gožia teigiamus jausmus. Atleisti - tai užmiršti nuoskaudą ir niekad jos neprisiminti nei kalbomis, nei poelgiais..
199.
Trylikametis vaikštinėjo su mama smėlėta jūros pakrante.. Staiga jis paklausė: - Mama, pagaliau pavyko susirasti draugą! Kaip jį išsaugoti? Motina minutėlę patylėjo, paskui pasilenkė ir prisėmė abi saujas smėlio.. Laikydama rankas delnais į viršų, vieną saują stipriai sugniaužė.. Smėlis ėmė srūti pro pirštus, ir kuo stipriau gniaužė, tuo labiau smėlis byrėjo.. Kitą delną laikė atvirą: smėlis liko saujoje.. Keletą akimirkų berniukas nustebęs žiūrėjo, o vėliau sušuko: - Supratau!
198.
Ieškoti: gražaus žmogučio..
Ieško..
Rasta!
Kraunasi..
IIIII
10%
IIIIIIIIIIII
50%
IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
100%
Atlikta!
Rezultatas = TU
197.
Va, aišku, žinoma, beabejo, tikriausiai, visiškai tiesiogiai, be jokių sąlygų, viską apsvarsčius, pasvėrus, pamatavus, apgalvojus, apmasčius, patikrinus, pažiūrėjus, pajautus, palyginus su etalonu, išbandžius praktiškai, surinkus visus duomenis bei parodymus, gavus patarima iš didžiojo savo smegenų pusrutulio, aš galiu drąsiai, be baimės, be neapykantos, nedvejodama, nekantriai, bet visiškai ramiai, be sąžinės graužaties pareikšti - Jis fainas žmogutis..
196.
Tikri draugai visada tau pasakys Labas.. Tikriems draugams visiškai nerūpi, kad tu kitoks.. Tikri draugai pasitikės tavimi! Tikri draugai spręs problemas kartu.. Tikri draugai nesijuoks, iš tavo nelaimės.. Tikri draugai padės kai tau bus sunku... Tikri draugai niekada nevers daryti to, dėl ko tu kitą rytą gali gailėtis! Ar dabar supratai kokia yra tikro draugo kaina? Jis neįkainuojamas, nes svarbiausia draugystės kaina yra pasitikėjimas..
195.
Matematiškai paskaičiavus, biologiškai nustačius, chemiškai ištyrus, fiziškai pasvėrus, lietuviškai aprašius, vokiškai išvertus, angliškai nusišnekėjus, informatiškai apdorojus, geografiškai apieškojus, istoriškai padiskutavus, filosofiškai pažvelgus, politiškai įteisinus, meniškai apipavidalinus, muzikaliai pagražinus, teologiškai nušvietus ir žmogiškai pagalvojus buvo iškelta hipotezė, kuri skamba taip: ar tik tu nebūsi vienas iš nuostabiausių žmonių žemėj..
194.
Drauge,
Norėčiau padovanoti Tau lietų.. Tokį vėsų.. Bet dieviškai gaivų.. Bet, dėja aš tik žmogus.. ir tegaliu padovanoti lašą.. Imk jis tavo.. Norėjau padovanoti Tau visas pasaulio pievas.. Kuriose kasdien matytum galybes gėlių.. Bet aš tik žmogus.. Atleisk.. Taigi įteiksiu tau mažą gėlytę.. kuri nuvys greičiau, nei Tu.. Štai imk jį.. Norėjau padovanoti Tau bekraštį dangų.. Dėja nepakėliau aš jo.. Juk aš tik - žmogus..
Taigi dovanoju Tau vieną žvaigždelę.. Dabar pažvelk pro langą.. Pirmoji žvaigždutė, kuri Tau kris į akį, ir bus toji.. Aš tik žmogus, bet man tas nerūpi. Žmogus yra didis savimi, o tai svarbiausią.. Vieni liūdi lyjant, kiti džiaugiasi.. Vieniems dovanoja gėles, kiti visą gyvenimą žydi.. Vieni garbina žvaigždes, kiti patys yra ryškiai šviečiančios žvaigždės.. O dabar nusišypsok Juk pasaulis toks nuostabus..
193.
Šiaurūs vėjai visą naktį stūgavo lauke,
Pripustė visą kiemą balto sniego.
Jau žiema.
Ir nesvarbu keliai kad užpustyti,
Man tai nesvarbu.
Nes pas tave atlėksiu, net jei reiktų
Tapt paukščiu.
192.
Netikėk vėju - jis pažada ir negrįžta..
Netikėk žiogų daina - ji per daug nerūpestinga.
Netikėk medžių žydėjimu - jis laikinas ir trumpas.
Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!
191.
Aš myliu tave,
Tu myli mane.
Visad būname drauge,
Nes meilė nenugalima.
Ir taip bėga metai
Gėlės pražysta ir vėl nuvysta,
Bet mes vis mylim..
Mylim vienas kitą.
Ir atrodo, kad tai sapnas,
Bet meilė per stipri,
O meilė vis dar auga
Kol mes būname gyvi..
190.
Draugas - tas, kuris padės nors ir pačiam sunku.
Draugas - tas, kuris atiduos ką turi, nors nieko pačiam nebeliks.
Draugas - tas, kuris nusišypsos nors pačiam širdy sunku.
Draugas - tas, kuris tikės nors pats jau netiki savimi.
Tai tu..
189.
Draugas - tas su kuriuo nebijai būti pats savimi.
188.
Greit pavasaris ateis,
Gėlės pumpurus išskleis.
Kai alyvą baltą skinsi
Gal mane dar prisiminsi..
187.
Vieni rašo žodžius,
Kiti rašo eiles,
O aš moku sudėti
Devynias raides:
"DRAUGYSTĖ"
186.
Išmokau juoktis, širdžiai plyštant
Išmokau ašaras nuslėpti nuo visų,
Likimo nublokšta į šalį..
Ilgiuosi buvusių draugų
Tokių kaip Tu!
185.
Aš einu pasibelst į tavasias duris
Tu juk lauki manęs
Tu ilgiesi manęs
Gelsta pievos aplink klykia gervių būrys
Aš einu pasibelst į tavasias duris
Ir nešu dovanų tau rudens ramunes.
Juk žinai, kad aš tave begalo myliu
Tad neklausk iš kur gavau tiek gelių
Dėl Tavęs jų ir žiemą priskint aš galiu.
184.
Neturiu taves šalia. Aš negaliu jausti tavo šiltų rankų prisilietimo, kad ir kaip norėčiau. Negaliu bučiuoti tavęs ir kas rytą pabusti tavo glėbyje. Mano mylimas ŽMOGUTI, mano ANGELE, mes galime būti kartu, nors Tu galbūt tuo netiki. Mes galime būti laimingi, tereikia pažadinti abipuse meile, kazkur giliai užmigusia aistrą. Mes jau dabar esame kartu, tik netaip, kaip norėčiau. Jau dabar mus sieja nuoširdi bičiulystė, draugystė ir švelnus rankos paspaudimas. Tačiau aš laukiu tikros, stiprios jaudinančios Tavo meilės. Aš ilgiuosi tavęs dieną ir naktį - kiekvieną savo gyvenimo akimirką, kurią noriu padovanoti Tau..
183.
Vienas žmogus, o jame dvi akys, akyse dešimt ašarų, ašarose šimtas jausmų, jausmuose tūkstantis minčių, o pasaulyje milijonai tokių žmonių..
182.
Ar prisimeni, kai pirmą kartą paragavai cukraus vatos?
Ar pameni kaip saldžiai ji tirpo tavo burnoje?
Aš tą patį pajutau kai pirmą kartą mane pabučiavai..
Ar pameni kai kalėdų senelis padovanojo didelį pliušinį meškiną?
Kai jį myluodavai ir žaisdavai kasdien?
Aš tai prisimenu kas kart kai mane apkabini..
Ar pameni kai primą kartą pažvelgei i žvaigždėtą dangų
ir pamanei, kad ten žybsi milijonai mažų lempučių?
Aš ta patį regiu kai žvelgių į tavąsias akis..
Ar prisimeni ka tau i pirmą kartą užlašėjo lietais lašas ant nosiukės?
As tai pajuntu kai karčią tavo ašarą sugaunu delne..
Ar pameni kai pirmą kart parakalbėjai?
Aš tai iš kart girdžiu vos ištari man kelsi mielus žodelius..
Ar pameni kai tau pirmą kart iš rankos išskrido oro balionas?
Pameni kaip verkei? O aš taip verkiu kai sakai man iki..
Ar prisimeni kart pasakei man myliu?
O aš tą jausmą jaučiu ir dabar..
181.
Tu atnešk man karštą kavą,
Žiemos ryta šaltą..
Tu ateik,
Kai žvaigždėm į žemę snigs..
Tu paguosk,
Kai ašara gaili nuo veido kris..
Tu pašok su manim lietuj..
Kai šalti lašai tamsoj į pievą tikš..
Tu pamilk mane,
Kaip laukų gėlę, nors ji ir nuvys..
Tu ilgėkis manęs..
Kai gavaus rytmečio saulė švis..
180.
Myliu tave,
Myliu save
Myliu tą meilę, kurią palikome abu
Myliu nors ir kaip man tai būtų skaudu.
Aš noriu būt lyg paukštis tarp debesų
Noriu skrist, kur meilė sukasi ratu.
Aš žinau, ten būsi ir tu,
Nes aš noriu, myliu ir tikiu.
Tikiu, kad surasiu tave,
Tikiu, kad ir tu myli mane,
Aš noriu, myliu ir tikiu
Kad būsim amžinai kartu.
179.
Nieko nėra geriau, nei lietus
Atgaivinantis gėlę,
Nieko nėra geriau, nei draugas
Pažadinantis viltį,
Nieko nėra geriau, nei tavo bučinys
Sušildantis naktį..
178.
Aš einu tyliu tyliu taku
Tu eini šalia mamęs kartu kartu,
Vėjas ūžia taip nyku nyku
Bet kadangi mes abu kartu
Tai mums nesunku,
Galim nukeliauti daug šaltų kelių,
Nors ir tūkstančius mylių
Mintys šnibždasi, kad būsim visada kartu,
Nors įsitikinusi nesu
Nes kitaip tos tūkstančiai mylių
Bus nukeliautos,
Be tavo lyg vanduo žydrų akių,
Be jų aš negaliu
Man jos suteikia vilčių
Nebijot sunkių dienų ar valandų,
Nes kartais jos būna aštriu, kaip adatos galu,
Bet aš galiu, nes medžiai ošia, o aš dar vis einu
Bet kartu ir tu..
177.
Prisimink minutes laimingas,
Prisimink valandas gražias,
Prisimink tą vakaro džiaugsmą..
Kai susipažinom mes!
176.
Kaip gera turėti žmogų..
Kuris išklausys ir paguos..
Kai suklupsi nelaimėj padės..
Paduos ranką, kai Tau jos reikės..
Tik tikras draugas galės..
Priminti pamirštus žodžius..
Žodžius iš tavosios dainos..
Kuri skamba tavojoj širdy..
Tik tikras draugas nesmerks..
Už padarytas klaidas..
Tik jis mylės nuoširdžiai..
Tik jis niekada neišduos..
175.
Šį vakarą mėnuliukas nusišypsos ir mano karštą bučkį dovanos. Žvaigždutė ryškiai sužibės, tave lovytėn palydės..
174.
Trūksta tavo glostančių žvilgsnių, tos rudos akys viską pasakydavo, švelnūs žodžiai vėl priversdavo gyventi toliau, kodėl dabar aš to nejaučiu, nematau!? Noriu sugrąžinti laiką, kai niekada neriedėdavo ašara skruostu, kai buvau laiminga su tavim, kai nieko netrūko..! Myliu TAVE, sapnuoju TAVE, ilgius tik TAVĘS..
173.
Myliu tave labai labai,
Tad būkime kartu.
Tik pasakyki man gerai,
Ir būsim amžinai drauge.
172.
Ak, kokia miela lelytė,
Lyg gyva maža mergytė,
Su gėlėta suknele ir su aukso kasele.
171.
Tu išeisi iš čia kaip klajūnė
Draugų akys lydės dar toli..
Tu pamirši draugus, juk taip būna,
Juk visų prisimint negali!
Draugystė
