Prabėgs vaikystė ir jaunystė, Pralėks ir metai mūs jauni, Bet mes ilgam išliksim dviese, Ir nepaliksim praeity. Prabėgs pavasariai saulėti Ir vasaros žydės baltai, Pralėks ir rudenys audringi. žiemužė mus apklos šiltai. Tegul tik šviesios ramios svajos Te lanko mus, kol mes šalia.
83.
Nebijok žaizdų - jos užgyja Nebijok skausmų ...- jie praeina Nebijok mirties - ji neišvengiama. Nebijok meilės, ji būtina. Netgi usnys žydi, kvepia Patikėk moku būt gera. Susapnuok mane švelnia ir gražia Gal tokios ir tikrovėj nera. Netgi akmenis lietus pratašo Aš stipri ir kantri, patikėk Ir išsaugok gerumo nors laša O tada jau praeik arba mylėk.
82.
Naktis ! Sidabro į marias pripylė Lyg pat akiračio Mėnulio takas Kaip jūros bangos tavo žodžiai Ir mano širdis menesienoj plakas Aš juos renku, Aš noriu juos atminti Tegul jie mano būtyje gyvena Juk tu gali išeit, Kitiems juos išdalint Gal ir niekados nebusi mano Man šie žodžiai liks Aš jais tikėsiu Juose keistu iliuzijų ieškosiu Jei tu užmirši juos Ar prisimint noresi Ateik aš juos tau pakartosiu.
81.
Linkiu Tau iš tūkstančio žvaigždžių Viena pačia ryškiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio ašarų Viena pačia saldžiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio bučinių Vieną patį karščiausią, Linkiu Tau iš tūkstančio naktų Viena pačia ilgiausią.
80.
Leista mylėti - tik neilgai Leista bučiuoti, tik atsargiai Leista naudotis meilės jausmais Bet tik su vienu, o ne su visais.
79.
Kur tu miela ..? Praverk šią naktį gryčią Surask ta pačią žvaigždę ant dangaus. Gal aš ten tavo pamatyčiau Blausiom akim užgęstančio žmogaus.
78.
Kaip dažnai mus vadina išdykėliais Kaip dažnai mus vadina keistais. O mes bėgam keliais, bėgam kryžkelėm Ir vadinam viens kita draugais.
77.
Juos regime, kada ramu ir saulė žiba. O kad galečiau aš tikėt, neabejoti, Jog mylimas esu ,- nereikia man bijoti Tos veidmainystės, kur ne sykį aš patyriau, Ir tų nudžiugtum gal pajutus meilę tyrą.
76.
Išsiskiriant širdį nudiegia Jauni trumpam susitinkam. O vakaro saulė - Ant bėgių ... Kaip tikslas, Kuriuo gyveni. Taip noris gyventi pasauly, Ilgėtis, į mylimą lėkt Skubėti nuo saulės į saulę skubėti Ir ... Jos nepasiekt.
75.
Ir tavo langas - vis dar uždarytas Man spindi mūsų vasaros ugnim Tavim prasideda kiekvienas rytas, Ir visos naktys baigiasi Tavim.
74.
Ir dar viena diena - Tai tarsi saulės laikrodis, Lyg vieniša daina, Pavargę mes jos laikomės, Pavargę mes užmiegame, Pavargę atsibundame. Ir šaukiame per miegą, - Gyvenimo pagunda ! Sapnuojame kas laumės, kas gyvatės. Kai kas išvis nemiega, vis mąsto ką Praradęs ... Mes einam nematydami veidų, Iš pykčio mes nebeskiriam spalvų. Neturim laiko niekam, - Užtenka vien tik nevilčiai ... Pasiimam sau viska, - Kitam palikt nereikia ! Po viso šito stebimės, Kodel sapnuojam klaikiai? Pabuskim, na pabuskim pagaliau, Juk reikia ir gyventi, Ne vien tik egzistuoti. Pradėsim skirti mes spalvas Ir šypseną nors vieną dovanosim Viens kitam, O retsykiais ir ašarą nubrauksim ... Gyvenkim ! Pakilkim iš tušcios, pilkos Kasdienybės ... Kiekvieną minutę, valandą širdy laikykim ! Sapnuose statykim svajonių pilis! Kad siela šypsotųs, kad juoktųsi veidas, Ir dar nepamirškim svarbiausio dalyko: Tai ? Meilė !
73.
Ilgesį sukėlė vakariniai vėjai O mylėt išmokė saulė ir žiedai, Bet aš nežinojau ir nesitikėjau, Kad pasauly laimės skirta tiek mažai.
72.
Iki pasimatymo ! Rytai nuraudo. Iki pasimatymo - Dangaus ugny. Retai, retai, Mes vienas kitą matome, Bet iki pasimatymo ! Ir buk rami. Kartus likimas man ne svetimas - Tu tą žinai Išsiskyrimas man ne svetimas - Keliai suves. O skirta dalia rasime tik patys mes Tad iki pasimatymo ! Ir lauk manęs.
71.
Gęsta baltos liepsnelių lelijos, Laiškuose gęsta meilė mana, O širdy pasilieka žarijos, Ir kažkur pasismaugia daina.
70.
Gyvensi, Ir Tau patiks ne visos spalvos. Ne visos kalbos ir ne visos žilos galvos, Ne visos dainos ir ne visos rožės, Ne visas džiaugsmas ir ne visas grožis. Gyvensi ir mylėsi gal tik tai, Ką širdimi palietus supratai.
69.
Gyvenk ir saugok tą draugystę Nes ji tokia, tikrai viena, Sustok, jei širdis sako "klysti" Nes klaida gali buti amžina.
68.
Geri draugai didžiausias turtas Nes jų draugystė visuomet gera žmogus gyvenime viską pamiršta, O draugas draugo niekada.
67.
Gal viena kartą vakarui atėjus Tu toli nuklysi parko takeliu. Tu palenkus galvą prie balto beržo Tyliai ištarsi, kad mylėt sunku.
66.
Esu ne toks, aistra aptemdė mano veidą Ir tai manos širdies lig šiol pažint neleido, - Pažvelki jo gelmėn, surasi ten lobyno: švelnumą, polėkį, jautrumą begalinį. Dabar jų nematai, o jūroje audringoj, Kai vėtra siautėja, žaibai ugniniai sminga, Ar matome kriaukles, perlus ir jų grožybę ? Gal draugauti aš nemokėjau Juk meilė buvo mums karti, Bet juk šitaip jau išejo Vadinasi buvome šalti Negaila man, kad tavo akys melsvos Negaila man, kad skiriasi keliai Tik gaila, kad aš tave mylėjau O meilės tos tu vertas nebuvai. Manai aš seksiu, jei paliksi Manai sakysiu "neik" O ne, keliauk, geresnę radęs Mylėk, nes dienos bėga greit. Gal bus laikas, žydės sodai Ir debesys slinks savaisiais keliais, Kai susitiksim, tai pakalbėsim, O šiandien kalbamės laiškais.
65.
Del meilės nesvarstyk. Kokia iš to nauda ? Gyvenk. Akimirka gyvenk. Gyventi - pareiga.
64.
Draugystė - tai dviejų draugų bendravimas.
63.
Draugystė - galinga pasaulio duktė Pas mus ji netyčia užklysta. Draugystė - tai laimės gėlė Nuo menko vėjelio nuvysta.
62.
Buk gėlė, tik ne kiekvieno skinama ir prie širdies segama!
61.
Bučinys - tai dangiškas nektaras ! Lyg ugnis, naikinaiti, baisi, Lyg dvi stygos užgautos gitaros, Susijungę džiaugsmo skambesy.
60.
Blogai, kai mylimas nemyli, Blogai, kai myli per karštai Nors blogiausiai kada tyli Tada ar myli nežinai.
59.
Balti žiedai nuvys rugsėjy, Balti žiedai ir vėl pražys Naudokis tų dienų jaunyste, Jaunystė nueis ir nebegrįš.
58.
Aš žinau, tu žodžio nepratarsi, Nepaduosi rankos išdidus ... Vien tik akys pasakys be garso Pyksti, džiaugiesi, ar sunku. Tu neprimeni man to, kas jau praėjo Ir neliesk užgijusių žaizdų, Ir aš ir tu ilgai dėl to kentėjom, Jei šiandien liūdna tau, tai man sunku.
57.
Aš prisimenu tą tamsią naktį, Kai žvaigždes žibėjo aukštai Kai prispaudęs mane prie krūtinės Apie laimę dainas dainavai. Ir kaip su meile aš klausiaus Apie laimę skambiųjų dainų Man taip norėjos sušukti "Brangusis aš tave myliu" O tu lyg visą tai supratęs Mane suspaudei glėbyje tvirtai Ir spindinčiom akim pažvelgęs Mane pabučiavai karštai, karštai. Aš čia tik vieną akimirką. Ir dovanoju ją Tau. Prisimink tą, kurį kaip ir tu myli gyvenimą, juoką, draugus.
56.
Ateik! Nekalbėk, būki rūstus, - Aš džiaugsiuosi tavimi ir tokiu. Gimtinės oro man trūksta, Saulelės tavo akių.
55.
Ar žinai ko beržai verkia ? Ko ramunė vysta ? Tai todėl, kad draugas - draugo Kartais nepažįsta.
Draugystė
