Surask kelią - kuris Tau mielas, Surask sėkmę, kuri tuo keliu palydėtų Uždek savąją žvakutę Kuri šviestų ir dieną ir naktį. šviestų ir niekados neužgestų.
52.
Sunku surasti gyvenimą, už kurį atiduotum draugą, Bet dar sunkiau surasti draugą, už kurį atiduotum gyvenimą.
51.
Sunku mums būtų be vilties ! Be jos skausme kas nuramintų! Kas duotų širdžiai tiek ugnies? Kas ištverme varge gamintų? Ji mums brangiausia dovana! Visur kaip angelas ji lydi ! Ji mūs stiprybė, mūs drąsa! Pats pragaras mums jos pavydi!
50.
Patikėsiu - Jei atneši saulę ant delnų, Jei suprasti, mane mokėsi, Jei paversi skausmą liūdesiu švelniu Jei nusišypsosi ? patikėsiu.
49.
O tu gražus! Daug kas įsimylėtų. Ir akys spindi nuostabiai gražiai Bet aš žinau iškart jos glamonėtų, Paskui paliktų šaltos, kaip ledai. Patikėk, aš ir vėtroj ateisiu. Ir tada, kai žaibai sutviskės. Patikek. aš ne pykti tau nešiu Aš atnešiu tau žiedą gėlės.
48.
Niekad nebus per daug gėlių gėlynuose, saulės spindulių, šiaurės vėjų glostomai žemei. Niekad nebus per daug gyvenime draugų .
47.
Negailėkit gerų žodžių - Jų taip dažnai gyvenime stinga, Taip dažnai mes nemokame būti draugais. Negailėkit gerų žodžių - Jie išmoko mylėti Ir gyvenimo vėjuos išlikti tikrais.
46.
Mums ne tiek reikia draugų pagalbos, kiek žinojimo, kad jos sulauksi.
45.
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne. Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk. Neperleisk niekam. Sunaikink mane, tik leisk bent akimirkai nušvisti tuo ką turiu, ir ko neturiu. Kaip savo kūdikį mane išvystyk, pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių.
44.
Kai aš pradėjau tave geriau pažinti, tu mano gyvenime užsikariauji vis didesnį ir didesnį patrauklumą. Aš tavęs pamiršti niekaip negalėsiu.
43.
Netikrumas Kai nėr tavęs, nei raudų, nei vaitojimų, Kai tu greta. išsilaikau ant kojų; Bet kai ilgai tavęs nesutinku, Kažko taip liūdna daros ir nyku, Ir apima mįslingas netikrumas Ar meilė tai? Ar šiaip sau draugiškumas? Kada tavęs nelieka čia ne aido, Aš negaliu atkurti tavo veido Tačiau jaučiu, kad jis kažkur čia pat šalia manęs ir dar arčiau gal net. Ir vėl tasai vylingas netikrumas. Ar meilė tai? Ar šiaip tik draugiškumas? Kentėjau? Taip, bet negalvojau rodos, Ateit, ieškot tam ilgesy paguodos. Einu be tikslo, taip sau, tik jaučiu, Kad aš jau čia ties tuo pačiu slenksčiu. Užeinant ? vėl vylingas netikrumas. Kas atvedė čia? Meilė? Draugiškumas? Aš del tavęs gyvybę atiduočiau, į pragarą aš ant bet ko nujočiau, Ir nors dar to tikrumo nematau, Bet širdimi siunčiu ramybę tau. Ir vėl tasai lemtingas netikrumas. Ar meilė tai? Ar vien tik draugiškumas? Kai ranka tu man padedi ant delno, Kažkur giliai jaučiu ramumą švelnų, Tokį, kad, rodos, užmigčiau amžinai, Tačiau širdis - pažadina jinai, Jinai, o gal vylingas netikrumas Gal meilė ir yra tas draugiškumas? Kai dainą šią sudėti man parūpo, Dausų dvasia nejudino man lūpų; Iš kur tos mintys? Rimai tie iš kur? Ir pabaigoj - lemtingas netikrumas Kuždėjo meilė tai? Ar draugiškumas?
42.
Ne tas laimingas,kuris turtingas, Ne tas laimingas,kuris gražus, Tik tas laimingas,kuris suranda Tikrus gyvenimo draugus!
41.
Gyvenimas - tai juokas
Gyvenimas - daina
Gyvenime kas juokias,
Laimingas visada!
Buk laimingas-(a) visada!
40.
Mylėk žmones tokius, kokie jie yra, nes jie myli Tave. Tikėk žmonemis, nes jie tiki Tavimi. Klysk taip, kaip klysta visi, nes tai taip žmogiška. O tu juk žmogus! Ir tu sieki tos pačios Laimės, Meilės ir Sekmės!
39.
Gyvenimas mus supažindina Gyvenimas mus ir išskirs Bet kartu praleistos dienos Man tave primins...
38.
Kai vėjas bučiuos tau išvargusias lūpas, Nuliūdusi saulė paskęs Nemune, Miglose užmigs mūs teviškės pievos, Rasoti žiedai lai primins tau mane...
37.
Galbūt likimas taip norėjo, Kad leido mums susipažint. Tas pats likimas ir parodys Draugaut, mylėt ar išsiskirt?!?!?!?
36.
Mes draugai nuostabių svajonių Mes draugai nuostabių sapnų Gal išskirs mus gyvenimo likimas Bet širdyje gyvensime kartu!
35.
Pro žalius žalius lapus, žėri mėlynas dangus. Pažiurėjęs Tu į jį, Prisimink mane širdy...
Gyvenimas mus supažindino, Gyvenimas mus ir išskirs, Bet drauge praleistos dienos, Visalaik man Tave primins.
34.
Tegul saulutės spindulėlių Tau niekad nepristinga. Te žemėj nepritruks gėlių, Kad butum tu laiminga.
33.
Tegu kiekviena tavo diena būna lyg saulės patekėjimas, kad kaskart vis labiau suprastum save, kad kaskart vis labiau tikėtum draugais, kad kaskart vis labiau norėtum gyvent ir mylėti.
32.
Nešokau su tavim ne vieno karto, Nesvaigau tavųjų lūpų svaigume, Bet tavo vardą artimą ir brangų Nešioju aš paslėpus širdyje.
31.
Gyvenk, gyvenimu naudokis, Kol dar širdis pilna jausmų. Mylėk pasaulį ir šypsokis, Kol akys spindi dar džiaugsmu...
30.
Kur tu butum Kur bebutum Ar Berlyne ar Maskvoj prisimink mane drauguže, kad draugavom Lietuvoj
Būk linksmutė, Kaip saulutė, Kaip pavasario diena, Tegul tavo kelią lydi Džiaugsmas, laimė, šypsena.
29.
Kaip dažnai mus vadina nevykėliais, Kaip dažnai mus vadina kvailiais, O mes einam keliais ir klystkeliais Ir vienas kitą vadinam draugais.
28.
Draugystė - tai baltas drugelis, Draugystė - tai žiedas puikus, Draugystė gyvenimo kelias, Kuris supažindino mus
27.
Ženkit saulėtu gyvenimo taku, Skinkit pačius gražiausius žiedus, Neškit džiaugsmą ir laimę vienas kitam Ir būkit neišskiriami draugai - a m ž i n i d r a u g a i!
26.
Draugystė kaip sapnas - ji džiugina, migdo Pavargus ramina, nusilpus užmigdo... Ji tartum plaštakė, ir jei nemylėsi prarasi, tikėki, paskui jos gailėsi...
25.
Neik priekyje manęs - galiu nesekti iš paskos. Neik už manęs - galiu niekur nenuvesti. Eik šalia manęs ir buk mano draugu.
Draugystė
