Išaušo rytas jubiliejaus. Greit saulė atrakins vartus. Ir visos gėlės spalvas lieja, Kad jis išliktų nuostabus.
47.
Dar patikėkit gražiu gyvenimu, Dar patikėkit šviesiom dienom. Nors jų daugybė nusruveno Kaip upės srautas tolumon. Dar reikia ištvermės ir ryžto, Dar reikia atrast kelių, Kurie į praeitį negrįžtų, O vis ieškot šviesių dienų. Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų, Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų, Ta meilė, kur išsaugojai ir mums išdalinai, Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.
46.
Dienos barstė džiaugsmo žiedlapius, Kaip rudens lapai krito rupesčiai, Kaip vanduo upėje nuskambėjo metai Negrąžinamai užvertėt dar vieną savo gyvenimo Knygos puslapį. Tegul skausmai ir rūpesčiai praeina, Tegul vargus nuplauna tekantys vandenys, Tegul Jus lydi maži šešėliai ir didžiulė šviesa, Tegul niekad Jums netrūksta didelės kasdieninės laimės.
45.
Akis plačiai gyvenimui atvėrė širdies šaukimo einat vedami. Jaunystė Jums dar nuostabiausiai žėri, O ateitis svajonėse vaiski. tebūna ji tokia, kokia svajojot Po linažiedžių tėviškės dangum, Te niekad juodas nerimo rytojus Namų šventumo jūsų nesudrums.
44.
Aš taip tikiu, Kad snaigės žiema krinta Kad po žiemos pavasaris ateis Aš taip tikiu Kad busi tu laiminga Tuomet ir liudesys kažkur išeis Aš taip tikiu Kad šie atneš laime Juk tau nebe 9 - neri Juk tau jau 18 - lika.
43.
...Skubėdami prarandam ir išmėtom Ir nepamatom, skrisdami dvasią, Nei uogos, sirpstančios iš lėto, Nei skausmo gero draugo akyse. Tiktai paskui, kada jau visko turim, Jau sendami, pajuntame staiga į pačia širdį priekaišta ar durį - Užlieja juodo išgąsčio banga, Kad mes visai be reikalo skubėjom, Kad nardėm tarp beprasmių reikalų, Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom Ir jau nepataisysi. Per vėlu.
42.
Būk išdykęs pievų drugys,
Būk upelis, tiltas, kelias
Būk melsvas padangės vyturys
Būk diemedis girioj žalias
Būk tu saule, vėjas, dangus
Būk plačiausios padangės mėlis
Pagaliau būki tu žmogus, -
Tik nebūki niekada šešėlis.
41.
Žmogaus gyvenimas matuojamas
Ne pragyventais metais,
O tai kokį pėdsaką jis palieka
Kitų žmonių gyvenime, jų mintyse,
Jų širdyse..
40.
Įsiklausykit ... Girdit, laikas eina, O su juo ir Jus žengiate gyvenimo keliu. Šypsokites gyvenimui, ir jis atsilygins tuo pačiu.
39.
Į mūsų miestą neateis žila senatvė Ir nenustos, ir nesibels kol šaltas pirštas į duris, - Yra gyvenimas, kurio gyvenimas neatėmė, Ir gražiai čiulba aukštam skliaute vyturys.
38.
Yra gyvenime ir praeitis ir ateitis, Ir dideli darbai, ir didelės svajonės, Laimingas tas, kas moka atvira širdim Gyvenimą praeiti ir mylėti žmones.
37.
Tie metai su vėju praskriejo, žydejo gražiausiais žiedais, Bet viskas taip greitai praėjo, Beliko tik šviesūs sapnai. Beliko dienos niūrios ir nuobodžios, Ir kasdienybės prislėgta širdis. Kuri taip trokšta laimės ir paguodos, Kuri vaikystės ilgisi dar vis.
36.
Tie metai viesulais praūžia, nesustoja, Dienų laivai paskęsta praeity. Ateina vasaros, o smilkiniai šarmoja, Darbų našta kas dieną vis sunkyn. Girdi, kaip krinta obuolys prinokęs, Tai jis - pavasario prasmė gili. Draugų veiduos Tava jaunystė juokias, Nėra senatvės šitame kely.
35.
Tegul šia ūkanota diena Jūsų gyvenimas nušvinta Visomis šviesiomis spalvomis.
34.
Teaušta gražus gimtadienio rytas, Tekloja takus balti rožių žiedai, Ir kaip lašas rasos, kaip klevai nematyti Tenušvinta gyvenimo platus keliai.
33.
Te sveikina vėjai šiandieną Tave Te žiedlapiai šnara Tau pasaką tylia Te atneša džiaugsmą ir laimę tyrą Graži ši Gimimo diena.
32.
Tau atrodo vakar dar maži bėgiojom, Ir aukštyn vis kėlėm rankytes. Šiandien tau metai ilgą kelią dovanojo, O mes tau dovanojame gėles
31.
Sustok saulėlydy prie balto beržo, Ir pažiurėk kaip bėga upė tekina. Ir tik tada suprast galėsi, Kad metai bėga lyg diena.
30.
Papuošti sidabru smilkiniai, O širdy viešpatauja ramybė. Išauginti vaikai, nugalėti vargai, Praeity vėl praėjusių metų grožybė. Tad būkit laimingi ir gyvenkit ilgai, Lai gegužiais žaliais ir gruodžiais žvarbiais Eina metai žingsniukais mažais.
29.
O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų. čia buvo vasara - Ir vėl klevai rudi. čia tik žiema balta skara praėjo, O pamiškėj ir vėl beržai žali. Tad, nestabdykit laikrodžio rodyklių Kad nereikėtų vietoje stovėt, Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė, Bet liks dienų branda ir jų prasmė.
Draugystė
