| 62. | Tegu žiema Tau būna tarsi vasara,
O šiaurės vėjas - muzika švelni.
Ne viskas bloga ir ne viskas pasaka,
Ką savo kelyje susitinki.
Te būna visko, visko žmogui reikia,
O kad laimingas būtų - tiek nedaug..
Jei nori, kad sėkmė ateitų,
Tu garsiai, garsiai ją pašauk..
Ir nebijok nusišypsoti žmogui,-
Rimtumo jau ir taip gyvenime gana.
Tuomet pasaulis geras pasirodys,
Ateis ir laimė lyg šviesi diena. |
|   |
|
| 61. | Ar norim, ar ne, bet iš šalčio delnų
Kalėdos alsuoja į langą šerkšnu7
Šuoliuoja Naujieji žvaigždėtu taku -
Taip metai iš metų,
ir viskas ratu.
Ar norim - nenorim, jie neša mus vėl
Į naują rytojų tikriausiai todėl,
Kad viską pradėtume jau be klaidų..
Ir meilė pripildytų širdis visų! |
| |
|
| 60. | Atkeliauja žiemužė balta
Ir Kalėdų senelis drauge.
Tad sveikinu aš Tave
Su nuostabia Kalėdų švente! |
| |
|
| 59. | Ūbauja miške pelėdos, nes ant nosies jau kalėdos, jeigu geras tu buvai, gausi dovanu tikrai! |
| |
|
| 58. | Pažvelkit pro langą į pasaulį baltą,
Uždekite žvakelę širdžiai ir akims,
Atminkite vaikelį – mažą ir nekaltą
Kuris šį rytą mums visiems užgims! |
| |
|
| 57. | Uždekime žvakes ir tyliai prisilieskim
Prie Švento Kūčių stalo vakare.
Be pykčio, be skriaudos
Su tyluma susėskim
Ir taip kaskart, kasdien ir visados.
Tesklinda šiluma
Ir į kasdienę būtį
Ateidami visi - savi ir svetimi,
Uždekime širdy po šventinę žvakutę,
Pasidalindami šviesa ir ugmimi. |
| |
|
| 56. | Kai mažas angeliukas,
Parisiglaus prie lūpų,
O basakojis sniegelis
Tipens į ledinę žiemos pasaką,
Praverk langą.. Jauti? Kvepia Kalėdom! |
| |
|
| 55. | Kalėdų šventės nuskamba varpais,
Kaip visos šventės jos ateis ir vėl praeis.
Lai linksmos būna jos!
Na, o Naujais
Turtingi būkite idėjom ir darbais. |
| |
|
| 54. | Per Kalėdas visa gausi šeima
Į vieną gražų būrį susibėga.
Ir nesvarbu, kad šalta, kad žiema,
Kad tyliai žemė po žvaigždynais miega.. |
| |
|
| 53. | Lai tyliai sužvanga varpeliai,
Žvakutės dega pakiliai,
O sapnuose eglutė kvepia
Ir šerkšnas žydi įmantriai,
Žinau, jaučiu ir laukiu meto stebuklingo,
Kalėdom pavadinto jaukiai ir mielai. |
| |
|
| 52. | Spindėkite širdies šviesa žvakutės,
Eglute puoškis šventiniais žiedais.
Tegu žaisliukuos džiaugsmas, laimė supas
Kalėdų šventės niekad nesibaigs. |
| |
|
| 51. | Už lango lėtą šokį šoka baltos snaigės,
Laukuos aplink balta balta tyla.
Ateina lauktos Šventosios Kalėdos,
Į širdį tyliai beldžias ramuma.
Pamirškime vargus ir šiandien negalvokim,
Kas buvo, ką rytoj likimas duos.
Tegu Kalėdų snaigės šoka baltą šokį -
Juk reikia mūsų sielai atgaivos. |
| |
|
| 50. | Jau žemę gaubia šaltas gruodžio grožis,
Pražydo ant langų ledinės baltos rožės.
O širdys virpa - tai Kalėdų ilgesys..
Lai įsižiebs viltis žvaigždynų spindesy. |
| |
|
| 49. | Krenta snaigės pamažu, pažiūrėki, kaip gražu..
Eglės stovi išsipuošę, turbūt šventei pasiruošę.
Bus greit Kūčių vakarienė ir Kalėdos jau artėja!
Leisk pasveikint ir Tave su šita gražia švente.. |
| |
|
| 48. | Eglė, sniegas ir lemputės,
Kalakutas ir šakutės,
Tortas, žvakės, skrandžio bėdos,
Visa tai yra Kalėdos! |
| |
|
| 47. | Džiaugsmingi varpeliai
Aukštyn širdis kelia.
Šv. Kalėdų žvaigždelė šviesiai žėri.
O metai Naujieji mums spindi atėję. |
| |
|
| 46. | Svajonių ir vilčių naktis.
Naktis lyg pasaka žvaigždėta,
Kalėdos nejučia ateis, tarsi stebuklas pažadėtas.
Linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų! |
| |
|
| 45. | Kalėdos atskubėjo, atsivežė draugų,
Draugai šalia susėdo ir buvo mums smagu.
Mes dūkome ir šėlom, dainavom ir draugavom..
Visi šalia susėdę tikrai nenuobodžiavom. |
| |
|
| 44. | Gumšuoja miškas. Kur ne kur trobelė
Atakusi nykiai švitėjančiais langais.
Šerkšnoj liepsnoja deimantų ugnelės,
Tarytum plazdančios ant stalo žvakės
Ar lyg vaikų maldoj nušvitę akys,
Sustojusių Kūčių džiaugsmingai įžangai. |
| |
|
| 43. | Jau žvakutės dega,
Eglė papuošta.
Su šventom Kalėdom
Sveikinu tave. |
| |
|
| 42. | Atkeliauja žiemužė balta, ir Kalėdų senis drauge, tad sveikinu ir tave, su nuostabia Kalėdų švente! |
| |
|
| 41. | Šventų Kalėdų džiaugsmas
Apglėbia šiluma.
Jau artinasi šventė,
Palaimą nešdama.
Ir suvirpės vėl širdys
Nuo spindinčių kerų.
Linksmų šventų Kalėdų
Ir metų Jums gerų! |
| |
|
| 40. | Kūčių stalas žvakelėm mirgės
Metų vargas atrodys toks lengvas,
O namai prisipildys
Tikėjimo, gėrio versmės.
Tu ištieski kažkam artimam
Nuo darbų gal pavargusią ranką
Ir širdingai linkėk
Susitaikymo, ramybės, vilties. |
| |
|
| 39. | Štai ir vėl Kalėdos, štai ir vėl žiema,
Te Jus laimė lydi gėrio kupina,
Te žvaigžde ji šviečia ilgus dar metus,
Te mylėti kviečia, laimina visus.
Te nebūna niekad barnių ir gėlos,
Tegul laimė šviečia visuos veiduos. |
| |
|
| 38. | Ateik Šventų Kalėdų naktį
Man savo pasaką pasekti.
Lai prisipildo stebuklu
Grytelė draskoma vilkų.
Lai užsilopo stogas kiauras
Ir praplatėja stalas siauras.
Te išgaruoja visos baimės,
Tegul visiems užtenka laimės
Nors vieną naktį per metus.
Atsiųski savo stebuklus. |
| |
|
| 37. | Kai suskambės kalėdiniai varpai
Ir pasakose pasipuoš eglutės,
Lai užsimirš kasdieniniai vargai
Ir kils dar noras žemėje pabūti.
Tegul ištirps žvakučių liepsnose
Širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas,
Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos. |
| |
|
| 36. | Iš anksto pakviesim
Kalėdu senelį,
Kad jis su maišu
Nepreitų pro šalį. |
| |
|
| 35. | Labas,
Čia Kalėdu Senelis,
Ar gera buvai? Ar neišdykavai, nesikeikei, nepaleistuvavai?
..Tai pradėk, nes aš tau kiekvienais metais dovanu nežadu nešiot.. :) |
| |
|
| 34. | Norėjau pagauti snieguolę ir paklausti ar matė Tave, bet nespėjau ištart Tavo vardo, kaip ji tyliai ištirpo delne. |
| |
|
| 33. | Šv. Kalėdų nuostabi naktis Tegul išsklaido nerimą ir baimę, Tegul užgimsta vėl nauja viltis, Kuri tikėjimą gyvenimu grąžina. Tegul sugriūva ir prasmenga viskas, kas žmogiškumo šviesą tik užstoja, Tegul Naujųjų Metų sniegas Visas skriaudas tiktai džiaugsmu užkloja. |
| |
Draugystė
