| | | 164. | Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė,
Užsnūdus žemė sniego pataluos.
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę,
Užmigusiam lopšinę uždainuos. | |  |
| | 163. | Nuo Kalėdų stalo senis neša apelsiną,
Griebk už rankos jį.
Tegu dovanas dalina!
Dalinkime jas visi!
Linksmų švenčių! | | |
| | 162. | Miega miškas, ir sodas, ir laukas.
Žiburiuoja tik eglė balta.
Kai gražiausiųjų metų sulauki,
Gera jaust artimuosius šalia. | | |
| | 161. | Per Kalėdų baltą sniegą
Džiaugsmas te pas Jus atbėga!
Šiltų ir jaukių švenčių! | | |
| |
| | 160. | Būkit laimingi ne tik šią Kalėdų naktį,
Bet visada telanko Jus tik laimė,
Jei nedidelė, tai nors maža,
Kaip žiburėlis pūgos naktį, ir tikra tikra. | | |
| | 159. | Stogais snieguotais pas Tave einu,
Bažnyčių bokštais, šąlančiais varpais.
Kalėdų meilę Tau iš debesų
Nešu svajonių virpančiais delnais.
Tave bučiuoju snaigių glėbyje,
Bereikšmį šerkšną širdimi tirpdau.
Aš amžiais būčiau su Tavim drauge
Ir nebereikia nieko man daugiau. | | |
| | 158. | Kai Kūčiukai jau šalti ir visi visi girti,
Kalėdų senio nenuvilk ir šiandien Tu nenusimink,
Kad mėsos šiandien negausi, bet užtat pasmaližiausi.
Jei nemėgsti saldumynų tai išgerki Tu raudono vyno,
Gal apsvaigsi truputuką, gal išgersi dar stikliuką.
Tik per daug neprisigerk ir eglutės nenugriauk.
Su Šv. Kūčiom! | | |
| | 157. | Ant medžių jau baltuoja sniegas
Ir linksta šakos žemės link.
Kalėdų rytas, bet aš vienas
Ir nieko nebėra aplink.
Baltieji bokštai siekia dangų —
Kalėdų rytas šerkšnuose.
Apgaubk mane Tu meilės rankom,
O aš bučiuosiu vien Tave. | | |
| | 156. | Netrukdysiu vakaro švenčiausio,
Nedainuosiu šiandien Tau dainų.
Kūčios.. o žmogus geriausias
Taip toli, lyg už kalnų.
Eglutės kvapas užburia namus,
Maži žaisliukai žybsi..
Man gaila, kad esi toli kažkur,
Bet aš tikiuos, kad greitai grįši.
Šventąjam Kūčių vakare
Apkabinu mintim Tave. | | |
| | 155. | Te baltą Šv. Kalėdų vakarą,
Jūsų širdyse suvirpa meilė,
Sieloje įsiplieskia džiaugsmas,
O protą sujaukia Kalėdinis stebuklas.. | | |
| | 154. | Susėskim prie šventų Kalėdų stalo –
Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi,
Ir šilumos lyg duonos atsilaužkim,
Ir būkim tvirtesni, ir būkim geresni. | | |
| | 153. | Jau Kalėdų senis lipa namo stogu,
Tuoj į kaminą kakos.
Jei buvai Tu šiemet blogas,
Neišvengsi senio dovanos.
Su Šv. Kalėdom! | | |
| | 152. | Tegul Kalėdų naktį tylią,
Atsėlina vaikystės pasaka šventa.
O dovanų krepšelyje tebūna,
Ramybė, santarvė ir sveikata. | | |
| | 151. | Gersim mes su seniu šalčiu,
Gersim daug ir net po švenčių,
Gersim vyną, alų, "harą", mes išlaksim visą barą.
Kai bus gėralo stoka, mums padės balta meška,
Ji seneliui paklusni, duos mums "bačką", o gal dvi,
Duos mišrainės, duos šašlykų, švęsim nors iki Velykų!
Su gražiausia švente, Kalėdomis! | | |
| | 150. | Lai džiaugsmas Tavo akyse nedingsta,
Lai širdis nerimsta,
Daug laimės, sveikatos ir daug dovanų!
Tu – man pati nuostabiausia dovana,
Ačiū Tau už viską!
Su Šv. Kalėdom! | | |
| | 149. | Pramerk akis, pažvelk aplink.
Ar nejauti, kad rytas šis
Kitoks nei vakarykštis?
Nusišypsok ir nejučia priimk Kalėdų dovanas
Jos laukia nuo vaikystės.. | | |
| | 148. | Dangus ir žemė žvaigždėmis sužiro,
Tyli naktis ramybės sklidina..
Ateik, ateik, Kalėdų Kristau,
Teaušta laimės ir vilties diena! | | |
| | 147. | Iš reto žvaigždėtoj padangėj aukštai
Didingai prabilo Kalėdų varpai.
Tegirdi kiekvienas, kam liūdi širdis,
Kad užgimė meilė, prašvito naktis!
Sveiki sulaukę Šv. Kalėdų! | | |
| | 146. | Svajonėms – sparnų,
Tikslams – aukščio,
Siekiams – ryžto ir atkaklumo,
Pradėjimams – kūrybiškumo ir visokeriopos sėkmės,
Šeimai – santarvės ir meilės,
Kolektyvui nuoširdumo, draugystės ir savitarpio supratimo,
O (Tau/Jums) – asmeninės laimės, džiaugsmo ir sveikatos! | | |
| |
| | 145. | Kai užges paskutinė žvaigždutė,
Kai saulutė pro rūką tekės,
Pasibels ir į Tavo širdutę,
Tas stebuklas Šv. Kūčių nakties.
Su Šv. Kūčiomis! | | |
| |
Draugystė
