Kalėdų stebūklas... Sutemų gniūžtes į langus meto Kas jisai, tas keistas juokdarys? Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,- Jis tikriausiai taip ir padarys ,- Kad lėtai per visą naktį snigtų, O ryte pragystų vyturys. Aš prašau, kad Meilė nepaliktų ,- Ji tikriausiai taip ir padarys ,- O Kalėdų žvaigždės neužgestų, Ir languos spindetų žiburys. Aš prašau, kad mus Viltis surastų - Ji tikriausiai taip ir padarys.
1.
Per baltas pasakas Snaus prie kelio berželio šakelės pasvirę. Į bažnyčią tvins žmonės - pritvins kaip vandens. Sniegas bus toks baltas, palaidas ir tyras Pernakt ... ir išvargintą žemę padengs. - Žemė, sąnarius tavo nevalioj ištasė ... Tu dabar taip tyra, taip graži ir skaisti, Lygiai vyšnioms pražydus, kaip tąsyk, Kai keliai ir keleliai žiedais apsnigti. į gelmę ir kraujas, ir ašaros sunkias Kad vaisiai galėtų išdygt ir užaugt. Mūsų didelės naštos iškart nebesunkios - Mes galėsim kelt ir panešti dar daug. Užgimimas atžengia į žemę ir taikos žmogaus iškamuoto pažaist likimu - žada meilę, ramybę, ir duoną, ir taiką. Regis didelę laimę parneš į namus. Per pasakas baltas bažnyčion atbrisim, Pakartėlėj , Dievulis ant šieno šypsosis. O snaigės ! Jūs krisite tyros ir krisit. Idant būtų skaistybės daugiau ir šviesos.
Draugystė
