Sveikinimai.com » Sveikinimai » Meilės

   Gimtadienis
   Draugai
   Šventės
   Linksmi
   Meilė
   Gėlės
   Gyvūnai
   Įvairūs
   Gamta

   Draugystė
   Gimtadienis
   Mamos dienai
   Meilės
   Posakiai
   Susipykus
   Mokykla
   Kalėdos
   Nauji metai
   Velykos
   Vestuvės
   Tėvo dienai
   Su pavasariu
   Moters dienai

   Labas rytas
   Labos nakties
   Juokingos
   Apgaulingos
   Įžeidžiančios
   Liaudies išmintis
   Meilės
   Nusivylimo
   Angliški
   Suaugusiems
   Kiti

   Vestuvių
   Įvairūs





 Vardas:

 Paštas:
 
Žinutė:
 


 
 
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | .. | 19 | Toliau >
 
 
 
 
372. Turbūt neįmanoma žodžiais apsakyt to, ką jauti liesdamas paskutinę akimirką mylimo žmogaus rankas.. Kaip grauži save mintimis apie laiką,praleista kartu, apie žodžius, kuriuos kažkada nepagalvojus pasakiau, apie nutylėta "myliu..", apie gražiąsias akimirkas.. Imi savęs nekęsti, nes supranti, kad tiek daug nutylėta. Žinai ko labiausiai imi trokšti tą akimirką? Išeik greičiau, man tai bus lengviau.. Išeik nebegaliu žiūrėti, kaip tu kankiniesi. Protą aptemdo begalinis mirties troškimas, kraujo skonis burnoje.. Kodėl tu išeini, kodėl paskutinėm akimirkom aš myliu Tave labiau, nei bet kada..
Egoistė? Žinau. Norėčiau tokia nebūti, tiesiog žinau, kad Tavęs man trūks labiau negu bet kam kitam.. Tu žiūri į mane, nyksti mano akyse, Tavo rankos ledinės, akys pilnos vilties.. (Ritūty)
 

371. Prieš akis iškyla tos dar nerūpestingos vasaros, kai pabudus ryte už praverto lango galėdavi išgirsti šurmulį. Kartais jis erzindavo, bet prisipažinsiu, kad dabar velniškai jo trūksta. Tikriausiai tik pasibaigus tokiems gražiems dalykams suvoki, kaip iš tiesų juos reikėjo branginti.
Dabar naktimis, kai už lango draskosi vėjai, girdžiu, kaip vieniša vaikiška sūpynė daužosi lauke į metalinį vamzdį. Kartais tai primena laikrodį. Ne, ne tą, kuris kabo kambaryje ant sienos ir skaičiuoja minutes. Kalbu apie tą laikrodį, į kurį pažvelgiame tik kartais ir suprantame, kiek daug visko liko praeityje.
Taip ir dabar. Regiu saulės nutviekstą pievą, o joje bežaidžiančią dar mažą kaimynų anūkę. Ji dainuoja, o jos pasaulis toks šviesus, kaip ši diena. Ji supasi ant supynės ir joks rūpestis nemeta šešėlio ant jos besišypsančio veido. Akys šviečia. Belieka likti nuošaly ir stebėti viską.
Atsisuku atgal. Į dabartį. Į tą pilką ir niūrią tikrovę.
Naktis. Bet ir dienomis saulė dar nepasirodo. Žiema. Vėjas gainioja po dangų sunkius švininius debesis, tačiau niekas to nemato. Dauguma jau miega. Tik tolumoje, pro mažyčius namų langus skverbiasi blankios švieselės. Nemunu tikriausiai plaukia ledo lytys, bet niekas negirdi jų keistai bauginančio šiūrenimo. Galbūt tik vieniši medžiai parke. Tokie niekam nereikalingi, atrodo, visų pamiršti.
Tokie pat, kaip kartais pamirštame ir praeitį. Kaip dažnai, viską kas praėjo, laikome visiškai nesvarbiu dalyku.. Tokie pat, kaip ir atrodo, yra nesvarbi niekam nebereikalinga supynė.
Tik ar kitą naktį vėl pakilus vėjui, nesinorės grįžti atgal į praeitį? O pavasarį sprogus medžių žiedams – apkabinti medžio.. (Ritūty)
 

370. Ji mylėjo sniegą. Jis jo nekentė. Ji vis dar tikėjo pasakomis. Jis buvo pesimistas. Ji dievino dangų.
Jis sakė,kad tai banalu. Ji nuolat šypsojosi. Jis tai laikė navumu. Jai patikdavo sedėti naktį ant stogo ir žiūrėti į žvaigždes. Jis mieliau žiūrėjo į TV ekraną. Jis jai buvo viskas. Ji jam parasta lėlė. Ji manė,kad jis tas kurio jai reikia. Jis laikė ją maža mergaite. Ji liūdėjo. Jis ironiškai šypsojosi.
Ji verkė. Jis tylėjo. Ji kentėjo. Jis į tai nekreipė dėmesio. Ji pavargo ir panoro pasikeisti. Jis manė,kad ji tam per silpna. Ji vis tolo nuo jo. Jis to nematė. Ji beveik pamiršo jo vardą. Jis vis dažniau galvodavo apie ją. Ji pasikeitė. Ji pamiršo šaltą sniegą. Ji nebesėdi naktim ant stogo ir nesvajoja,nes jis sakė,kad tai vaikiška. Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų,nes jis dabar bespalvis. Ji nustojo juoktis. Ji tapo tokia,kokios norėjo jis. Bet jis pasigedo tos mažos mergaitės su spindinčia šypsenair mylinčiomis akimis. Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu. Jis suprato,kad ji jam pati svarbiausia. Jis norėtų ją susigrąžinti. Bet ji nebetiki meile... (Ritūty)
 

369. Tegul laikas sustoja,
Žvilgsniai virsta meile,
Tegul kūnu bėgioja maži širpuliukai,
Tegul šis Valentinas būna šiais metais
Pats karščiausias, erotiškiausias, nuostabiausias..
Ir kad jį pamačius tau kojos, net linktų iš meilės..
Daug, daug bučiniukų, kuriuos ir aš siunčiu..
Tau mano meile..
 


368. Pamačius tave minioj žmonių,
Tavo nekaltas akis, ieškančias manų,
Širdis suplazdėjo drugeliu,
Nors prakalbint tavęs neužteks man jėgų.
Jaučiu širdimi visa, kad myliu tave
Juk žinai, kad tau atiduoti viską aš galiu,
Savo naktis ir dienas,
Bejausmes mintis, paskendusias miglas..
Supranti.. Juk tu tai jauti..
 

367. Kartais norisi, kad kas nors apkabintų ir prisiglaustų..
Kartais norisi, kad kas nors suprastu ir užjaustų..
Kartais norisi šilumos, kartais meilės..
Bet labiausiai tavęs.
To, kuris yra ir kurio nebereikia ieškoti..
To, kuris čia ir kuris myli..
To, kuris prisiglaus ir apkabins ir tyliai pasakys -
Tu ir aš - viskas ko norisi.
 

366. Taip ramu ir taip gera pabūti su juo,
Įsileidau aš jį ir užmigom drauge.
Į langą tąsyk beldės tyla,
Plunksna ant žemės krenta žaibo trenksmu.
Tyliai, bet aiškiai kalba tamsa,
Širdis, girdžiu, mano vis dar gyva.

Taip ramu ir taip gera pabūti kartu,
Tu nežinojai, be tavęs man sunku.
Norėčiau išgirsti, kuo tu vardu?
Beje, tu tyla, kuri pabunda nakčia.
Susitiksim ir vėl, išsiskirsim ryte,
Bet kai nekalbėsiu, tu būsi šalia..
 

365. Man reikia tavęs kaip nakties tamsumos,
Man reikia tavęs,kaip žvakei liepsnos.
Man trūksta tavęs kaip sielai aistros
Ir aš myliu tave lyg širdies gilumos.
 

364. Jausmai,kai norisi gyventi..
Kai norisi priglust šalia tavęs.
Tas jausmas,kai degu aistra,
Prabunda tyliai manyje.
Svaigus troškimas paliesti tavo veidą
Paglostyt tavo lūpas tyliai tamsoje..
Pavogti tavo žvilgsnį mielą
Paskęsti tavo rankų švelnume..
 

363. Nenoriu tavęs grožiu sužavėti,
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad mane pamačius
Pajustum meilę mano akyse.

Nenoriu tavęs turtais aš nupirkti,
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad mane pažinus
Norėtumei, kad liktume drauge.

Nenoriu tavęs melu suvilioti,
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad mano žodžiuose skambėtų
Tik tiesa, gimus širdyje.

Nenoriu tavęs talentais žavėti,
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad su manim tau būnant
Visad išliktų šypsena veide.
 

362. Kaip pasakyti MYLIU:

Pirkit vienas kitam dovanas.
Išbučiuok jos visą kūną.
Nurenkit vienas kitą.
Sušok savo meilei striptizą.
Parašyk istoriją kaip jūs susipažinote ir duok ją savo meilei.
Slapta įdėk savo meilei raštelį su pasiūlymu susitikti.
Pasakyk daug gražių būdvardžių iš jos vardo raidžių.
Skaitykit romanus vienas kitam.
Dovanok saldainius, poeziją ir gėles savo meilei.
Juokitės kartu.
Trumpam apsikeiskit vienas kito šeimomis.
Vaikščiokit susikabinę.
Parašyk „Aš tave myliu“ kuo neįprastesnėje vietoje.
Nustebink savo meilę su pusryčiais į lovą.
Nutiesk savo meilei kelią iš rožių žiedlapių.
Kai pamatai gražią moterį pasakyk savo merginai, kad ji dešimt kartų gražesnė.
Elkis su savo meile kaip su princese ar princu.
Išraižyk jūsų vardus ant medžio.
Fotografuokitės kartu.
Papasakok savo meilei savo svajones.
Girk be jokios priežasties, bet nemeluok.
Netik sakyk kad ją myli. Įrodyk tai.
Patylomis kalbėk malonius dalykus.
Nunešk ją į lovą.
Pasakyk, kad myli ir palinkėk saldžių sapnų prieš užmiegant.
 

361. Kas toji meilė? Iš kur ji kyla? Ar tai tik jausmas? Ar kas daugiau?…
Daug klausimų kyla pagalvojus apie meilę, bet nei vienas šio jausmo negali tiksliai nupasakoti, nei vienas nemoka to apibūdinti. Argi galima paaiškinti patį šilčiausią, patį maloniausią jausmą, kuris kyla mūsų širdyse? Tai lyg plazdantys drugeliai mūsų kūnuose.
Apie meilę parašyta daug eilių, sukurta daug dainų. Nuo neatmenamų laikų kavalieriai mylimom damom dainuodavo serenadas, kuriomis buvo išreiškiamas ypatingas dėmesys. Dažniausiai meilės įkvėpti rašytojai ir poetai parašė savo geriausius romanus ir posmus, dailininkai nutapė gražiausius paveikslus, kompozitoriai sukūrė nuostabiausias melodijas…
Meilė būna įvairi. Galima mylėti ne tik žmogų, bet ir Gimtąjį kraštą, žemę, gamtą, augalus ir gyvūnus. Yra žmonių, kuriems šį nuostabų jausmą įžiebia gamta. Vaikštinėdami miškais ar pievomis, jie gali apmastyti kas yra ne taip, išsipasakoti savo rūpesčius, pasidalinti džiaugsmais. Nors augalai ir nemoka kalbėti, tačiau jie išklauso nusiminusį ar laimingą pakeleivį. Be abejo, galime mylėti ir savo augintinius, kurie mums kartais būna brangesni ir už kai kuriuos žmones.
Be meilės neįsivaizduoju gyvenimo. Manau, jeigu nebūtų meilės, tai būtų be galo sunku, aplink visus žmones vyrautų tik bloga nuotaika, agresyvumas, pyktis. Deja, būna ir nelaimingų meilių, kai pamilsti žmogų, kuris tave labai įskaudina. Tai sukelia kančias, nesantaiką, nusivylimą meile, o silpną, nestabilios psichikos žmogų gali privesti net iki savižudybės. Aš pati šiuo metu esu įsimylėjusi labai mielą, linksmą žmogutį, bet jei atsitiktų taip, kad likčiau jo įskaudinta, vis tiek niekada neišdrįsčiau su savimi taip pasielgti. Juk gyvenimas tuo nesibaigia, o ir tas, kuris skaudina, jokiu būdu nėra vertas mano gyvybės ir mano artimųjų skausmo.
Žinoma, įsimylėję ne visada patiriame vien džiaugsmą, palaimą, matome vien ryškių spalvų kupiną pasaulį. Mylint kyla ir daugybė pykčių, nesutarimų, ašarų ir pavydo. Bet juk tik tuomet pajunti susitaikymo nuostabias akimirkas, tik tuomet gali pažinti tikrąjį laimės skonį. Jeigu gyvenime nebūtų jokio liūdesio, tai mes nepažinotume ir džiaugsmo. Be to, geriau lieti ašaras dėl meilės, nei vien dėl to, jog esi vienišas ir neturi mylimo žmogaus šalia.
Iš tikrųjų visad norėjau, kad visi būtų laimingi ir patirtų pirmąją meilę, nes tai yra nuostabiausias jausmas. Linkiu visiems pajusti, kas yra tikroji meilė, kuri ateina tik kartą gyvenime ir išlieka širdyje iki mirties. Tegul meilė pakeičia kiekvieno mūsų gyvenimą į gerąją pusę, pripildo jį įvairių spalvų, žavingų susitikimo su mylimu žmogum akimirkų. Lai meilėje būna kuo mažiau skausmo ar išdavysčių ir kuo daugiau laimės bei džiaugsmo valandų. O mylint niekuomet gyvenimas netampa nuobodus. Taip atsitinka tik tada, kai širdyje nebelieka meilės.
 

360. Aš ir Tu - pasaulis.
Aš ir Tu - neišmatuotas gylis.
Aš ir Tu - triukšmingas uostas.
Aš ir Tu - neatrasta sala.
Kelias tolimas, dulkėtas
Eina dviese tuo keliu.
Dviese susikibę rankom - AŠ ir TU.
 

359. Meile - pakirpai man sparnus,
Meile - nuspalvinai mano sapnus..
Meile - išmokiai kalbėti širdim,
Meilė tik verčia pasilikt su tavim..
 

358. Atleisk man už tai, kad šiam pasauly aš esu,
Kad skaudinti tave turiu, bet kitaip aš negaliu!
Kad ir kaip man būtų sunku,
Ir vis tave pamačius paraustu,
Juk seniai aišku, kad tave myliu!
Bet verkti aš turiu, nes nuo tavęs aš vis tolstu..
Ir visa tai, tik todėl, nes nori tu..
 

357. Gyvenu, myliu, bet tavęs šalia aš neturiu..
O jei ir to labai norėčiau,
Tikrai viena to negalėčiau..
Tereikia vieno tavo noro,
Ir būtume kartu,
Ir nors taip ilgai kažkas svajojo,
Bet šalia tavęs aš neturiu..
 

356. Tikra meilė trunka ištisą amžinybę..
Ar aš galiu pasiekti žvaigždę? Žengti debesim?
Ar tai bent kiek prilygsta tai akimirkai, kai tu šalia?
Esi šviesiausias spindulys, kai šviesos jau nebėra,
Tu paskutinė viltis, kai pasaulis regisi beviltišku –
Tu priežastis, kodėl aš gyvenu.
 

355. Žiūrėk, kalnai bučiuoja dangų,
Bangelė bangą glosto.
Sesuo, gėlė, brolelį brangų
Užmigdo ir apklosto.
Ir saulei mielas žemės vardas,
Ir mėnuo štai virš sodų.
Ko būtų šis švelnumas vertas,
Jei ne mane bučiuotum?
 

354. Į upę suteka šaltiniai,
Į jūrą teka upės,
Dangaus vėjeliai pirmutiniai,
Kur tik pažvelgsi supas.

Ir niekam vienišam nemiela,
Visur visi po du,
Dvi sielos virsta viena siela.
Kodėl ne aš ir tu?
 


353. Tik keli žodžiai yra mano širdyje: Tavo vardas ir jausmas, kurį tau jaučiu. Aš jo paaiškint negaliu, nes net pati nesuprantu, tačiau žinau, kad šis jausmas skirtas vien tik tau. Bandysiu parašyti, tačiau nežinau, kaip pavyks, nes šitą jausmą sunku net apsakyt: lyg vasarai atėjus prašvinta mana širdis vos išgirdus tavo balsą, tuomet ir šypsena papuošia mano veidą, o žalios akys siunčia tau žvilgsnį nuo širdies. Lūpos nori tik tavųjų, bet jos toli, todėl siunčiu oro bučinuką per linguojančius medžius, ošiančias bangas. Galbut tu tas, kurio aš laukiau taip ilgai, galbūt aš nepaleisiu tavęs niekada, galbūt tie jausmai suriš mus ilgam. Širdžiai neįsakysiu ir jausmo neišvysiu, todėl širdelė mano liūdi, nes neturiu tavęs šalia tamsiom naktim, ankstyvais rytais, neturiu tavęs šalia, nors širdelė mano šaukia, bet dėja.. Nežinau už ką, kodėl, iš kur tas jausmas, bet žinau, jis žeidžia mano širdį, nes ji nori tik tavęs! Nežeisk, neskaudink mano širdelės ir ateik! Aš lauksiu taves dieną, naktį - lauksiu ilgai, tol, kol pamatysiu tave. Nežeisk, nes žinau, kad tu tik vienas ją gali pagyditi, o aš net nežinau, kas tai per jausmas. GAL TU ŽINAI?
 
 
 
 
 
| 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | .. | 19 | Toliau >
 
 



Atvirukai
   Naujausi
   Nesenai išsiųsti
   Populiariausi

   Naujausi sveikinimai
   Naujausi SMS tekstai
   Naujausi tostai




  Svetainėje:
  Sveikinimų - 1808
  SMS tekstų - 2820
  Tostų - 35
  Atvirukų - 2305

  Išsiųsta sveikinimų:
  Šiandien - 49
  Vakar - 39
  Per 7 dienas - 292
  Viso - 796869

  Šiuo metu naršo: 32

Visos teisės saugomos © | info@sveikinimai.com