| 112. | Pasaulyje nėra nieko brangesnio, kaip
pirmoji meilė. Ir nieko nėra žiauresnio,
kaip jos netekimas.
|
|  |
|
| 111. | O tu gražus! Daug kas įsimylėtų.
Ir akys spindi nuostabiai gražiai
Bet aš žinau iškart jos glamonėtų,
Paskui paliktų šaltos, kaip ledai.
|
| |
|
| 110. | Nėra akių, kurios matytų saulę
Be žydraspalvių dangaus debesų,
Nėra širdies, kuri pamirštų meilę.
Be ilgesio ir be kančių.
|
| |
|
| 109. | Negalim pamilti antrą kartą tų, kuriuos nustojai mylėti.
|
| |
|
| 108. | Ne, aš negaliu gyventi be kaukės,
Ir nenoriu būti su kiekvienu nuoširdi.
Man reikia tik trupučio Tavo meilės,
Kad sugebėčiau dar išlikti žmogumi.
|
| |
|
| 107. | Mylėk, nes pats į pasaulį atėjai per meilę.
|
| |
|
| 106. | Mylėk mane daugiau negu vakar, bet mažiau negu rytoj.
Mylėk tą, kuris tave myli,
O ne tą, kuris gražus.
Gražiam veide atrasi gylį,
O jo širdyje nuodus.
|
| |
|
| 105. | Meilė - tai teorema, kurią reikia įrodyti.
|
| |
|
| 104. | Meilė - tai siūlas, ant kurio visi pasikaria.
|
| |
|
| 103. | Meilė - tai perlas, kurį suradus reikia saugoti ir branginti.
|
| |
|
| 102. | Meilė - tai nežinomas kelias, kuriame gali pasiklysti !
|
| |
|
| 101. | Meilė - tai ne žaidimas, todel niekada neverta žaisti !
|
| |
|
| 100. | Meilė - tai gelė, kuri laistoma ne vandeniu, o ašaromis !
|
| |
|
| 99. | Meilė - tai apysaka, kurią skaitai ir bijai, kad nesibaigtų !
|
| |
|
| 98. | Meilė - saldi, bet apgaulinga.
|
| |
|
| 97. | Meilė - moko mylėt ir kentėti!
|
| |
|
| 96. | Meilę retai prisimintume, jei nereikėtų dėl jos kentėti.
|
| |
|
| 95. | Kai aš pradėjau tave geriau pažinti,
Tu mano gyvenime užsikariauji vis
Didesnį ir didesnį patrauklumą.
Aš tavęs pamiršti niekaip negalėsiu.
|
| |
|
| 94. | Dažnas, manantis, jog yra geros širdies yra tik silpnų nervų.
|
| |
|
| 93. | Kai įsimyli - ir beždžionė atrodo graži,
Kai nemyli- ir nuo rožės nusisuki.
|
| |
|
| 92. | Batukai lakuoti,
Suknelė trumpa,
Berniukai nemyli
Nes dar per maža.
Nedažyk tų lūpų,
Nelakuok nagų,
Nevaryk iš proto
Lietuvos bernų.
|
| |
|
| 91. | Prisiminki mane
Nors svajonių vakare.
Kai užeis ant proto rūkas,
Prisiminki su anūkais.
|
| |
|
| 90. | Meilė - ne svarstyklės, o supuoklės: jai rūpi ne svoris, o apsvaigimas.
|
| |
|
| 89. | Meilės ir kosulio ? nepaslėpsi!
|
| |
|
| 88. | Nors aš tave mažai pažįstu,
Jausmų tavųjų dar nežinau,
Rašyt žodelį vienokį išdrįstu
Ir neužmiršti manęs prašau.
|
| |
|
| 87. | Duodu aš tau šias gėles,
Prašau jas priimti:
Jos tave išmokins,
Kaip mane reikės atminti.
|
| |
|
| 86. | Kas rašo mažiau,
Tas myli labiau.
|
| |
|
| 85. | Atmink pavasario dienas,
Atmink pavasario naktis.
Atmink, kad greitai pravažiuos
Jaunystės meilės traukinys!
|
| |
|
| 84. | Šiandienos vyną reikia gerti šiandien,
Rytojaus liūdesį - rytoj.
Vienas švelnus žodis šildo ne mažiau kaip tris žiemas.
|
| |
|
| 83. | Jaunystės svajonės - vien sapnas nakties,
Linkiu tau, mieloji, šviesios ateities.
|
| |
Draugystė
