Seniai, labai seniai buvo sala, kurioje gyveno visi žmoniu jausmai Džiaugsmas, Liūdesys, Pažinimas.. ir taip, kaip ir kiti jausmai, greta gyveno ir Meilė. Vieną gražią dieną Jausmams buvo pranešta, kad jų sala netrukus paskęs. Taigi, visi susiruošė savo laivus ir apleido salą. Tik Meilė laukė iki paskutinės akimirkos, Salai skęstant, Meilė prašėsi pagalbos. Ir praplaukė Turtingumas savo prabangiu laivu pro Meilę. Ši paklausė: "Turtingume, ar gali mane pasiimti su savimi?" "Ne, aš negaliu. Savo laive aš turiu daug aukso ir sidabro. Čia tau nėra vietos." Toliau klausė Meilė Išdidumo, kuris plaukė įspūdingu laivu pro šalį: "Išdidume, aš tavęs prašau, gal galėtumei mane pasiimti su savimi?" "Meile, aš tavęs pasiimti negaliu", atsakė Išdidumas, "čia viskas taip tobula. Tu galėtum mano laivą apgadinti." Dabar Meilė kreipesi į Liūdesį, kuris kaip tik keliavo pro šalį. "Liūdesį, prašau tavęs, paimk mane su savimi". "O Meile", atsakė Liudesys, aš esu toks liūdnas, kad turiu likti vienas." Keliavo ir Džiaugsmas pro Meilę, bet jis buvo toks patenkintas, jis net negirdejo, kai Meilė jo šaukėsi. Staiga tare balsas: "Ateik Meile, aš pasiimsiu tave su savimi". Tai buvo Amžius, kuris taip kalbejo. Meilė buvo tokia dėkinga ir laiminga, kad ji pamiršo Amžiaus paklausti, kuo jis vardu. Kai jie pasieke krantą, Amžius nukeliavo tolyn. Meile suprato, kad ji jam liko labai skolinga, todėl klause Pažinimo: "Pažinime, gal gali pasakyti, kas man padėjo?" "Tai buvo Laikas", atsakė Pažinimas. "Laikas?", paklausė Meilė, "Kodel Laikas man padėjo?" Ir Pažinimas atsakė: "Tiktai Laikas supranta, kokia svarbi yra Meilė gyvenime."
289.
Atslinko sutema... aplink tylu..
Vidinis balsas kužda.. kur gi tu?
Norėčiau pabučiuot, apgaubti šiluma sava
Ir su laukine degančia aistra mylėtis kol išauš aušra..
288.
Gal pasidalinkim pasaulį.. Jūra tau.. Bangos man..
Dangus tau.. Žvaigždės man.. Saulutė tau..
Šiluma man.. O gal darom taip?
Visas pasaulis tau.. O tu man..
287.
Nedaug apie meilę kalbėjau,
Niekuomet nerašiau tau eilių,
Argi būtina gimti poetu,
Kad galėčiau ištarti, Myliu?
286.
Kaskart praėjus pro tave,
Širdutė spurda, nori pas tave.
Trokštu visa savo esybe
Bučiuot ir glamonėt tave..
Bet žinau, tu meilės nejauti..
Aš niekad nepatirsiu tavosios šilumos..
285.
Man patinka..
Aš būsiu paukštė,
Kurios tu niekad nepagausi..
Aš būsiu angelas, kurį tu tik pajausi..
Aš būsiu tai kas sklando,- vėjas..
Ir mylėsiu aš tave, ir mylėsiu as tave..
Tu pajusi švelnią gaivą..
Tai žinok, kad aš jau čia..
Aš myliu.. Myliu Tave!!
284.
Tavim prasideda svajonės
Ir mintys baigiasi tavim.
Taves aš noriu, mano meile,
Su ilgesio pilna širdim..
283.
Tavo vardą kartoju kasdieną
Tavo žvilgsnio pamiršti negaliu.
Tavo veidą matau mėnesienoj
Tave vieną pasauly myliu..
282.
Gyvenimas tik vieną kartą duotas
Vienam žiedais, kitam spygliais apklotas,
Laimingas tas, kuris įsidūręs
Su viltimi į rožės žiedą žiūri..
281.
Myliu - atbėki tiltu virš bedugnės!
Myliu - visas kaltes atleidau!
Myliu - saugau širdyje kaitriausią ugnį!
Laukiu! Tik tavęs dar laukiu..
280.
Gyvenimas būtų per žiaurus
Per daug klastingas ir baisus,
Jei tarp gyvenimo naktų
Nebūtų meilės valandų..
279.
Parasšyti daug žodžių galėčiau,
Bet ne žodžiuose meilė tikra.
Širdis širdį supranta be žodžių
Jeigu myli - suprasi ir tu mane!
278.
Esi saldus kaip medus,
Praskaidrini man gyvenimą.
Tu kaip ugnis prie degtuko.
Tu užpildai mano širdį liepsna
Esi karštas kaip niekada!
277.
Ledinis mėnuo jau skęsta tamsioj rudens nakties migloj..
Mes stovim abu..
Be žodžių, be jausmų
Ir tik žvilgantis žvaigždžių lietus
Plauna mūsų nuo ašarų veidus karčius.
Išeiti nenoriu - ir tu pasilik.
Palaukim kol kerinčios snaigės mus lėtai apsniks..
Juk meilės neliko.. tik šaltas ruduo..
Mums tėškė tiek nusivylimo ir juoko netikro..
Tad dar neskubėki pabėgti nuo visko..
Nuo visko kas širdyje tau pasiliko..
Pažvelk į mane kartą paskutinį..
Juk paskutinis bučinys ledinę širdį sutirpdo..
276.
Tuoj skaidrios žvaigždės naktį suspindės
Ir gęsdamas liepsnos žarų raudonis.
Ir vėl mane į sapną palydės,
Tavųjų lūpų ilgesingas skonis.
275.
Mūsų keliai netyčia susikirto..
Man buvo gera eit kartu rytojaus pasitikt...
Kada šalia manęs ėjai ir TU!
Mes ėjom ten kur mus vedė likimas,
Tu man patikai vienas iš visų,
O ką žada ateitis dar niekas to nežino..
Gal tikrai neveltui susitikom.. Tu ir Aš!
274.
Aš norėčiau tik skristi,
Aukštai pakilti..
Norėčiau tik apkabinti,
Ir nepaleisti..
Norėčiau paskęsti,
Bet ne vandeny,
Tavam glėby..
Norėčiau nebūti,
Kaip būtum Tu..
Norėčiau jausti,
Kaip kažkada jaučiau..
Norėčiau, kad Tu
Pažvelgtum į akis
Ir ištartum tą: "Myliu.."
273.
Šviečia žvaigždės gražuolės kasnakt
Mano meilę po dangų nešioja,
Jei į jas tu pažvelgtum, suprastum iškart
Kad šią meilę jos tau dovanoja.
Tau nerūpi tos mažos žvaigždutės
Ir tos meilės nenori priimt,
Tau negaila ir mano mažytės širdutės,
Kuri miršta, kaip nori tave apkabint.
Kam mylėti jei meilė skausminga
Kam mylėti jei ji tik kančia,
Kam man jausti tą jausmą aistringą
Jei tik ašaras lieju slapčia..
272.
Lietuje paskendęs juokas,
Liūdna viduje.
Dar viena tuščia diena,
Nykstanti dalis,
Žvelgia į mane.
Ilgesys slypintis viduje,
Žlugdo mane.
Lietus nuplauna ašaras,
Aš linksma, aš gera,
Slenka bereiksmės dienos pamažu
Ju neįvertindami nusisukam mes.
Vienatvė ir tyla viduje,
Niekas neužglaistė jų šalia..
Paliko duobes ir žaizdas
Ir mes toliau mindome jas.
Nesvarbu, kiek išgyvenome mes
Kiek šypsojosi akys,
Tai kas yra dabartyje,
Griauna visa tai,
Kas vyko praeityje.
271.
Kartais tik saulė danguje
Suteikia jėgų viskam.
Kartais užtenka vieno lašelio
Juoko ir juokiamės iki pilvo skausmų.
Visi visada troško būt laimingi.
Laimingi tam, kad keliautų toliau.
Pilnu duobių ir kliūčių keliu.
Ir vien tik tam, kad kovotų kažkam.
Vien tik tam, kad turėtų kažką.
Žmonės kovoja ir žmonėms reikia
Patirt kažką, ką jaučia tik kartą gyvenime.
270.
Nes tik mes ir buvimas čia,
Susideda iš milijono raidžių,
Tūkstančio eilių,
Šimto rašinių.
Atsisuk atgal, tai nėra kaip matai, tai..
Tai kaip jauti, kaip išgyveni.
Nes tik šiam pasauly nebus kaip nori,
Kaip rėki, kaip pyksti.
Nes ir vėl, mus keliu veda abejonės ir nežinia.
Krentam , stojam ir vėl tas pats..
Nes mes buvom ir būsim.
Ėjom ir griūsim.
269.
Trokštu apkabint Tave,
Trokštu išsinešt toli tave.
Norėčiau paskraidyt debesyse.
Norėčiau pamatyt, tikrąją saulę.
Kristume nuo skardžio
Ir kiltume aukštyn..
Lėktume su paukščiais,
Matytume iš viršaus..
Kristume į pusnį,
Mylėtume labai..
Tik klausimas iškyla
Ar kilsi su manim?
268.
Akys, kuriuos visada išliks manyje..
Rankos, kurias jausiu savose.
Lūpos, kurių neliečiau, bijodama
Ir vėl būti kaip visos Tavyje,
Sužaidžiam ir numetam..
Nereikia man vilčių, maža
Turiu savyje.
Keista, jausmas senai turėjo išnkyt,
O pažiūrėk su diena jis vis didėja..
Noriu, kad Tu išeitum iš sapnų,
Iš nerealių svajonių..
Noriu pamiršt Tave
Ir apgaut save.
267.
Aš tave myliu
Ir mane tai liečia,
Mano meilė tau,
Visada te šviečia..
266.
Būk laimingas, kaip saulė patekėdama..
Būk skaidrus kaip ežero vanduo..
Būk saldus, kaip bičių medus..
Tik būk tu.. šalia manęs!
265.
Norėčiau matyti tavo akis, norėčiau girdėti tavo švelnius žodžius, norečiau jausti tavo švelnias rankas, norėčiau būti amžinai tavo glėby!
264.
Leisk tylėti - nieko neklausk,
Leisk žiūrėti - neužsimerk,
Leisk bučiuoti - atsakyk tuo pačiu..
Leisk mylėti - nepaleisk niekada!
263.
Grįžk atgal aš pasiilgau..
Tavo kūno, ir melsvų akių...
Tyro juoko, pilno meilės žvilgsnio
Ir švelnių kaip vėjas bučinių..
262.
Ateik, kai aš tave pakviesiu..
Ateik, kai aš viena tamsoj liūdėsiu..
Priglausk mane šiltam gleby..
Ir niekad nepaleisk..
Sėdėdama po dangumi žvaigždėtu..
Girdžiu žingsnius artėjant prie manęs..
Ir išgirstu iš Tavo lūpų..
Myliu Tave labai karštai..
Lie žodžiai lyg melodija skambi..
Suvirpina širdies stygas..
Ir nuneša mane kažkur toli..
Kur norečiau likt tik su Tavim..
Bet viskas iš po kojų man staiga išslysta..
Ir nebėra nakties ir paslaptis..
Nebegirdžiu nei Tavo žingsnių..
Nei žodžių sakančių myliu..
Nebeliko visko ką turėjau..
Nieko, nieko ką jaučiau aš Tau..
Liko tik prisiminimas mano sapno..
Sapno iš kurio aš pabudau..
261.
Tamsu tamsu aplink mane..
Į glėby nakties aš einu..
Nors šalta, nors lyja einu..
Einu pas Tave.. Aš tikiu..
Tikiu, kad surasiu Tave..
Tikiu, kad priimsi mane..
Nepyk dariau daug klaidų..
Nepyk, aš sugįžtu..
Priimk mane tokią, kokia aš esu..
Juk pasauly nėra tobulų..
Aš sušalus sulijus einu..
Einu pas Tave.. Aš tikiu..
Tikiu, kad surasiu Tave..
Tikiu, kad priimsi mane..
Nepyk dariau daug klaidų..
Nepyk, aš sugįžtu.. ;(
Draugystė
