Gražios naktys ir žvaigždėtas dangus,
Tavo šiluma gaubianti mane.
Apkabink stipriai ir nebėk nuo manęs
Juk nieko brangesnio man už tave nėra.
259.
Gyvenimas pilnas šviesos, garsų, spalvų ir emocijų, bet ne vienas iš jų niekada taip giliai neįstrigs mano širdyje, kaip tavo žvilgsnis į manas akis, tavo šypsena tik man, tavo balsas šaukiantis mano vardą ir tavo lūpos liečiančios manąsias.. Myliu Tave!
258.
Aš juk šalia!.. Visai šalia.. tyliai plasnoju viduj, aplink tave.. o tu pagauk mane! Kai apkabinsi, aš būsiu tavo visada.. jei pasiklysiu, žinau, kur skristi, man parodys tavo spindinčios akys.. tu būk manimi, as būsiu tavimi, o lietų dalinkim per pusę! ..dabar patylėkim. Širdies plakime aš noriu išgirsti ką ten slepi.. o visos baimės savaime išnyks.. tu tik leisk man pajaust.. KĄ TU JAUTI..
257.
Kartais noriu pabėgti mintimis pas tave.. kartais noriu tyliai, bet kad visas pasaulis išgirstų pasakyti - MYLIU TAVE.. kartais noriu išgirsti tave.. bet visada noriu, kad amžinai būtum šalia.. gaila.. bet ko taip trokštu niekada daugiau to nebus!.. bet žinok tik vieną, kad nerealiai MYLIU TAVE! :*
256.
Kvėpuok vėju, kad galėtum jausti pievų gėles
Jausk širdim, kad galėtum kažką pamilt
Gyvenk manimi, kad jausčiaus tau reikalinga
Pagauk lietų, kad jaustum jį savo rankose
Matyk akim, kad pamatytum žvaigždes
Girdėk ausim, kad išgirstum gražiausius žodžius
Jausk lūpom, kad jaustum manąsias
Krisk lėtai, kad jaustum kaip vėjas purena persigėrusius rūbus..
255.
Mes bėgame, mes klumpame..
Gyvenimas bjaurus!
O kai mirtis mums į akis pažiūri
Visas jėgas sukaupę sušunkame:
-Mirtie palauk! Gyvenimas gražus!
254.
Mylėti ar kentėti?
- Ką pasirinkti, jei tai tas pats?
Džiaugtis ar liūdėti?
- Juk po didelio džiaugsmo vis tiek ateina liūdnų akimirkų..
Branginti ar nevertinti?
- Juk vis tiek tai ką labiausiai brangini tavęs nevertina..
Pasikliauti ar išduoti?
- Juk tas kuo pasikliauji būtinai tave išduos..
Užjausti ar įžeisti?
- Tą kurį užjauti,- kada nors tave įžeis..
Padėti ar kliūdyti?
- Tas kam labiausiai stengiesi padėti, tau sukliudys..
KIEK daug klausimų į kuriuos nežinome atsakymų.. kaip elgtis kai šidis tyli ir jų nepasako..
253.
Tu man sakai jog mirštam, o aš sakau jog dar jaučiu.. Tu man sakai jog šąla pirštai, o aš sakau natūralu.. Tu man sakai jog tylim, o aš sakau jog dar rėkiu ir darsyk baisiai nusivylęs tu išskrendi į šviesą sidabro keliu..
252.
Nemylėk kaimyno,
Rinkis iš toliau -
Tolimesnė meilė
Šimtą kart geriau!
251.
Meilė buvo, meilė bus.
Meilė varo į kapus,
O kapuos ir vėl blogai,
Reik gyventi atskirai..
250.
Tyli naktis,laisva mintis
Sparnais svajonės ateis
Gyvenk linksmai,mylėk karštai
Ir viskas bus OKEY..
249.
Aš tave myliu, kai šviečia saulė..
Aš tave myliu, kai nematau žvaigždžių
Ir nesvarbu, kad mes ne kartu
Aš tai jaučiu,
Ir man to gana.. :*
248.
Nepalik, prašau, manęs,
Tik dabar aš suprantu,
Jog pasauly be Tavęs
Man bus liūdna ir nyku!!
247.
Mylėk tą, kuris myli,
Nežiūrėk, ar veidas gražus.
Gražiame veide rasi gėlę,
Bet širdy tik gylius..
246.
Jeigu myli tik dėl grožio,
Tai geriau mylėki ožį.
Ožys turi du ragus
Ir yra labai gražus.
245.
Tulpės gražiai žydi..
Rožės dar gražiau..
Draugai tave myli..
O aš dar labiau..
244.
Kas yra meilė? Bučiniai, vaikščiojimas susikibus už rankų ar įmantriausi meilės žodžiai. Galbūt.. Bet jeigu tai yra meilė, tai kas tada yra žinojimas, kad mylimo žmogaus glėbyje esi saugiausias pasaulyje? Ką tada reiškia tas keistas jausmas prabudus ryte šalia savęs pamatyti mylimo žmogaus veidą ir suprasti, kad dėl jo laimės ar šypsenos gali nuversti kalnus? Ir vis dėl to kas yra meilė? Pasivaikščiojimas dviese jūros pakrante leidžiantis saulei, romantiška vakarienė, ar pirmasis bučinys ..galbūt..
243.
Pabudau tada, kai norėjau miegot..
Pamilai tada, kai pradėjau nekęst..
Palietei tada, kai mažiausiai to tikėjaus..
Pradėjau jaust šilumą, kai buvau atšalus..
Ir tik pabučiavai tada, kai to nenorėjau..
242.
Myliu Tave!
Kaip žemė myli saulę..
Dievinu Tave!
Kaip žemė dievina lietų..
Ilgiuos Taves.
Kaip žmogus ilgisi žmogaus..
Man trūksta Tavęs,
Kaip kartais trūksta oro
Pasiilgstu Tavu akių,
Kaip ir Tavo žvilgsnio..
Tos šilumos, kurią vis jaučiu,
Šalia būdama.. ;*
241.
Su baltom pūkinėm šlepetėm.. Su per žemę šluojančia barzda.. Tau nykštukas sapną neša.. Ir bučiuką nuo manęs..
240.
Duok bet kam pradžią ir tai atsitiks..
239.
Šis žmogus vertas susimastymo.. Nesakau, kad nerealus, juk mes visi realūs.. Nesakau, kad fainas, per banalu.. Bet galiu pasakyti, kad tokių žmonių kaip jis randama retai.. nesakau, kad neklystantis - klysti žmogiška.. nesakau, kad ypatingas, nes ypatingi mes visi.. bet pažiūrėjus šiam žmogui į akis matosi, kad jis kupinas gerumo ir supratimo.. nesakau kad angelas, bet vertas jo vardo!..
238.
Sakoma, reikalinga 1 minute, kad išskirtum žmogų iš aplinkos, 1 valanda, kad įvertintum jo nuopelnus, 1 diena, kad pamiltum, bet reikalingas visas gyvenimas, kad užmirstum..
237.
Dovanok tūkstantį bučinių, paskui šimtą, paskui dar tūkstantį, paskui dar šimtą, po to tūkstantį, paskui šimtą; kai bučinių bus daug daug tūkstančių, mes sumaišysime jų skaičių, kad nieko nežinotume ir kad nė vienas pavyduolis nežiūrėtų į mus pikta akimi, sužinojęs, jog mudu tiek sykių bučiavomės.
236.
Meilė dažnai kelia stiprią baimę, nes verčia žengti žingsnį pirmyn, reikalauja pamiršti save, išsižadėti savęs, pasitikėti kitu ir jam aukotis.
Teks sumokėti už kiekvieną neištartą žodį, už neįkūnytas glamones ir sutryptas svajas.
Reikės atsiskaityti už baimingumą, jausmų šykštumą, kurie kliudė mylėti, už atsainumą ir puikybę, kurie slopino polėkius.
Teks atsakyti už negimusius bučinius, už gerklėje užgniaužtas ašaras, už neišreikštą aistrą ir netesėtus pažadus, už iššvaistytą laiką..
235.
Rudeniu kankinasi gamta,
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi jis čia pat - greta,
Tik sunku nuo skausmo ji atskirti.
Ir sunku atsisakyti to,
Ko galbut iš viso neturėjai-
Pakartok dar sykį, pakartok,
Kaip mane mylėjai - nemylėjai..
234.
Nepalik manęs,
Per lietų ir per speigą,
Visus kelius nueisim
Su Tavim kartu..
Gal Tu ne angelas,
bet aš Tavim tikiu..
233.
Negaliu daugiau aš slėpti tų jausmų, kurių nesugebu valdyti, norisi pamiršti viską, kas galėtų priminti JĮ! Nekęsti šios meilės irgi norėčiau, bet ar sugebečiau? Melę pirmąją vienintelę nekęsti, kaip priešą? Ne! Negalėčiau. Meilė iš pirmo žvilgsnio niekada neužmirštama!
232.
Kaip sunku save valdyti,
Kai meile gyveni.
Kaip sunku mintis, jausmus savy užgniaužti,
Kai jie nuoširdūs, tyrūs ir šilti.
Kaip sunku iškest praradimus,
Kai veria skausmas, kankina ilgesys,
Kaip sunku suprast kitus,
Kai savęs suprasti negali..
Kaip sunku šypsotis žmogui,
Kai širdis pasruvusi krauju.
Kaip sunku nusilenkt pasauliui,
Kai esi toks vienas tarp kitų..
Ir kaip lengva skleisti meilę,
Kai pats sėkmingai gyvenimo keliu eini.
Kaip lengva būt geram, su laime
Kai žinai jog mylimas esi..
231.
Ta svajonė, kur buvo manyje.
Kur padėjo gyvent
Svajot ir mylėt Tave -
Jos nebėra..
Užglaistei savą neapykantą man,
Už tai, ką jutau,
Būdama šalia
Myliu Tave,
Giliai viduje..
Draugystė
