Kiek daug turiu tau pasakyti.. tačiau tyliu
Kai nenorėčiau to aš pripažinti.. tačiau tave labai myliu,
Myliu kiekvieną tavo žingsnį... myliu ir piktą tavo žvilgsnį
Tikiu tavim.. atleidžiu tau ir pasiilgstu.. jei tu suklysti..
Aš nepykstu.. tiesiog tave myliu..
307.
Diena, Naktis..
Daužosi mano širdis..
Atrodo tuojau gali sustot..
Baigti meilės giesmė grot..
Bet taip nėra...
Nes tu atgaivini ją..
Savo nuostabių akių šviesa..
Miela šypsena..
Ir atvira širdim..
Patikėk manim..
Jeigu galėčiau..
Tai savo širdutės teisme,
Skirčiau tau bausmę iki gyvos galvos..
Nes tik taip išvengčiau vienumos..
Ir būtum mano Amžių Amžiams..
306.
Stoviu laiptinėje, siena ištepliota rašalu.
Kažkas parašė viršuje: ''Meilė - tai ko ieškai ir nerandi..''.
Žemiau smulkia rašysena kažkas parašė: ''Meilės nėra, Yra tik jos laukimas..''.
Idomi mintis. Bet yra idomesnė žemiau: ''Meilė yra, jos tik reikia sulaukti, o jau poto..''
Dar žemiau kazkas viską pabraukė ir drebančia ranka parašė:
''Kas poto..?'' Išsiskyrimas ir nepakeliamas laukimo skausmas..?''
Kazkas paprieštaravo: ''Ne, tikra meilė pakelia viska..''.
305.
Parašysiu tau porą eilių,
Apie tai kaip karštai tave myliu..
Apie tai kaip užbūri mane..
Jaučiuos lyg įkalintas tavo širdyje..
Lyg būčiau paukštis be sparnų..
Mažas kačiukas be nagų..
Brangusis mano, džiaugiuosi, kad tave turiu!
304.
Naktys..
Tyla..
Rankos, jos liečia mane..
Kiekvienas prisilietimas virsta nepakartojama aistra..
Kuri vis labiau jaudina mane..
Meilės svaiguly baigiu skęsti..
Nebenoriu sustoti, noriu dar testi..
Testi nors ir amžinybę..
Juk taip karštai tave myliu..
Juk mano pasaulis..
TAI TU
303.
Kai dangus toks žvaigždėtas, skęstu jo pakerėtam gražume.. Kai pažvelgiu tau į akis matau viltį.. matau tai ko niekas nemato, kai jaučiu saulės spindulius, jie mane sušildo kaip aš sušylu tavo glėby, lietus toks gaivus ir malonus jo lašai krenta ant manęs, jis man primena tavo švelnius prisilietimus.. viskas kas yra aplink mane man primena tave.. tavo kūna.. Bet tavo bučiniams niekas neprilygsta, kaip niekam neprilygsta mano meilei tau!
302.
Mergaitė taip ieškojo romantikos. Ieškojo visur: internete, žmonėse, gamtoje.. Ieškojo, nes atėjo toks metas, kai nebeužteko saldainio, kad būtų laiminga.
Žiūrėjo mergaitė į degančią žvakę, žvaigždėtą dangų, klausė lietaus. Ir visur rasdavo tik liūdesį. Ji buvo girdėjusi, jog romantika yra kažkas stebūklingo, šilto ir atpalaiduojančio. Galiausiai mergaitė nusprendė, kad romantika – svajonė, draskanti širdį.
Bėgo metai, mergaitė virto panele, o jos širdį vis draskė romantika. Kol nejučiomis ji susipažino su vaikinu. Romantika pasimiršo, jos nebereikėjo. Galiausiai graži draugystė virto į gražią meilę.
..lijo lietus, jie sušalę tupėjo po pastoge, vienas kitą apsikabinę, ir tylėdami gėrėjosi vaizdu. Mergaitė staiga prisiminė, kaip ji ieškojo romantikos lietuje ir ją rado – skaudinančią ir liūdną. Dabar ji supranta, jog romantikai reikia meilės. Ji supranta, jog romantika - ne svajonė.
301.
Supratau, kad meilė - ugnis. Supratau, kad meilės nevalia paleist. Supratau, kad meilę reikia tausoti. Aš dabar supratau, kad už meilę reikia kas akimirką kovoti.. ;*
300.
Meilė – jūra.
Ji audringa, kai mylėti sunku,
Ji rami, kai mylintys žmonės kartu.
Meilė – gėlė.
Ji žydi, kai meilė gera
Ir nuvysta, kai meilė pikta.
Meilė – saulė.
Ji šypsos, kai sakom “myliu”
Ir pravirksta, kai kenčiam kartu.
Meilė – medis.
Jis auga, kai meilė stiprėja,
Jis džiūsta, kai meilė silpnėja.
Meilė – pasaulis.
Jis gražus, kai mylim,
Ir baisus, kai nekenčiam.
Jis šviesus, kai tikim,
Ir tamsus, kai viltį prarandam.
Nuo mūsų priklauso meilės likimas,
Nes ji – visų žmonių žaidimas.
MYLIU TAVE!
299.
Niekada neužmik nepasakęs - labos nakties, niekada neišeik prieš tai nepasakęs - sudie.. Jei ant tavęs supyks, nenueik nuleidęs galvą, o iškėlęs ją - atsiprašyk.. Niekada nesakyk - nenoriu tavęs matyti, o geriau ilgai žiūrėk į akis ir nieko nepasakęs nueik.. Nebijok pasakyti ačiū - tėvams.. Atsiprašau - draugams..
Myliu tam, kurio pasiilgai.. Juk šie žodžiai priverčia nusišypsoti ar pravirkti, jie kiekvienam suspaudžia širdį..
298.
Kur bebūtum tu aš lauksiu tavęs.. ilgėsiuos tavųjų akių.. šnabždėsiu žodžius vėjui.. kad nuneštų tau juos nuo manęs.. nors tu ir už šimto mylių.. tu visad būsi su manimi kaip mano dalis.. patikėk aš lauksiu nors iš skausmo plyš širdis.. nenustosiu tau kartot jog myliu, begalo myliu..
297.
Ateik, tavęs labiausiai pasiilgau.
Tarytum šiandien supratau - myliu.
Ateik! Vėl mano skruostą ašara suvilgo.
Vėl aš viena kenčiu, liūdžiu.
Ateik, švelnia ranka paglostyk mano plaukus.
Man be tavęs šviesi diena pajuos..
296.
Už saulę gražesnės tavo akys..
Už meilę karštesnės tavo lūpos..
Už laimę tyresni tavo skruostai..
Kuriuos aš šią naktį tau glostau..
Myliu tave..
295.
Meilė - tai jausmas kai daužosi širdis,
Meilė - tai gėlė, kuri žysta ir nuvysta
Meilė - tai ašaros ir skausmas,
Meilės niekada nebus perdaug..
294.
Pajausk, tavęs kažkas be galo laukia,
Ir ten kur nėra tavęs nyku,
Nežydi sodai ir laivai neplaukia,
Už horizontų mėlynų.
Kur nėra tavęs ten bijo paukščiai skristi,
Sustoja upės, skeldėja kalnai,
Pasvyra paukštis pasiruošęs skristi
Suakmenėja išskleisti sparnai..
293.
Tą jausmą žmonės meile pavadino..
Jis toks galingas ir trapus..
Jis daug svaingesnis už svaigiausią vyną..
Jį sunaikinus pasaulis žus..
Su Šv. Valentino diena!
292.
Meilė įvykdo daug dalykų, o svarsto mažai. Kur yra meilė, ten nėra vargo bei kentėjimo, arba pats kentėjimas yra mylimas.
291.
Nors ir visą gyvenimą,
Nors tol, kol mirtis mus išskirs,
Nors tol, kol nejausim vienas kito,
Manoji širdis jausmų neužmirš..
Nors ir nykią naktį,
Nors ir dieną šviesią,
Mažoj širdelėj mano meilė tilps.
Nors ir tada, kai nebebus Tavęs,
Nors ir tada, kai rankos sušals,
Nors ir ledinė širdis,
Bet sustingusios lūpos žodį MYLIU ištars..
290.
Už meilę susiginčijo trys bičiuliai ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip: Meilė tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, dėja, nėra atspari klimato poveikiui.. Antrasis tarė šitaip: Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą laiką skanaudamas gerti mažais gurkšneliais, o gali ir didžiuliais gurkšniais tarsi ištroškėlis bematant išgerti visą bokalą, bet ir vienu, ir kitu atveju neišvengiamai pamatysi dugną.. O trečiasis pripažino tokią tiesą: Meilė ir yra meilė: ji atsitiktinė ir dėsninga, ji egzistuoja ir dabartyje, ir amžinybėje..
289.
Drėgnomis kojomis per baltą žemę
Tikėjimo, vilties pilnom akim
Į plačią tolumą, per tuščią perėją
Su traukiniu dundėjimu naktim..
Šiandien dega visos žalios šviesos
Bei vėjas dvelkia jūros gaivumu
Ir paukščių išskleisti sparnai į dangų kelia
Kur tavo balsas kviečia būt kartu..
Nebeskaičiuoju nei dienų nei metų
Nes laikas pats tai daro už mane
Ir net šviesiš naktš nebepasiilgstu
Nes visą šviesą tavo akyse regiu..
Draugystė
