Jei reikėtų, atiduočiau savo akis Tau, kad tik Tu matytum kasdienybės stebūklą. Jei reikėtų, atiduočiau savo rankas Tau, kad tik Tu vėl galėtum ištiesti jas į saulę. Atiduočiau savo šypseną Tau, kad tik vėl Tu šypsotumeis. Ir nesudvejočiau paaukodama širdį, kad tik vėl Tu mylėtum.. Parduočiau sielą, atiduočiau kūną, kad tik Tu galėtum gyventi..
229.
Meilė - tai žaidimas,
Meilė - tai laimė,
Meilė - tai džiaugsmas,
Meilė - tai jausmai
Tu įsimyli ir mylėk amžinai..
228.
Mane vakaro vėjai išmokė ilgėtis, mėnulis išmokė liūdnųjų dainų, audringas pasaulis išmokė mylėti, ir todėl aš tavęs nemylėt negaliu.. :)
227.
Jei meilė tau beprotystė - tai aš beprotis, mylintis tave..
226.
Aš mylėjau tave tau nežinant
Tau nežinant tave aš myliu
Mano meilė plati kaip žvaigždynas
Kaip žydėjimas lauko gėlių
Ar mylėjai mane nežinojau
Ar mylėsi paklausti bijau
Eisiu eisiu rugsėjui lašnojant
Į tave kaip lyg šiolei ėjau
Tylų vakarą rudenį pilką,
Kai žvaigždės nuo šalčio virpės,
Ves į kelią per tolimą ilgą
Pasitiks ir per naktį lydės.
Ir mylėsiu tave tau nežinant
Meilė ves tuo dulkėtu keliu,
Amžina ir plati kaip žvaigždynas,
Kaip žydėjimas lauko gėlių.
225.
Meilė - amžinas dalykas,
Meilė - sieja mus abu.
Melė - stipriausia pasauly,
Ir jos niekas negali nepakeist.
224.
O dabar apie Tave.
Žydros akys, kaip visada
Užlieja mane.
Eina berniukas gatve.
Toks švytintis, kaip visada.
Nuo saulės išblyškę plaukai
Kaip visad žavi mane.
Toks didelis, o aš maža
Toks mielas, kurio daugiau nėra.
Pilnas to ko nėra
Pas kitą galbūt viduje.
berniokštis nusipelnė tiek
Kiek pasaulyje nėra.
Ir vien už tai, kad Jis Yra.
223.
Taip gera ir ramu.
Taip gera, kaip ir buvo.
Ačiū Tau!
Taip vis dėl to, gera, kad esi.
Kad ir ne su manimi, bet esi.
Žinai, visada būsi manyje.
Kad ir kas darėsi su manimi.
Būna sunku, būna verkiu,
Būna išeini ir nebegrįžti.
Myyyliu Tave.
Labai labai.
Ilgiuos.
Kad ir ištrūkai iš širdies..
222.
Negaliu pamiršti jausmo,
Su tavim patirto džiaugsmo,
Bet apgaulė suklaidino mus abu,
Šaukiu naktim, šaukiu širdim,
Aplink tylu, taip tylu..
Negaliu pakelti skausmo,
To, kur mano sielą daužo,
Negaliu tylėt ir būti be tavęs..
Nors dangų puošia pilnatis,
Širdy naktis, gyli naktis..
Mylėk, mylėk mane, kokia esu,
Mylėk, apgink nuo visų,
Mylek, tau atsakysiu tuo pačiu,
Mylek ir būkim kartu..
Nekenčiu savęs už melą,
Tu ne tas kur pikta mena,
Ar atleisi man už tai ką padariau..?
Žinau, lyg šiol tavęs gerai nepažinau,
Atsiprašau.. :*
221.
Del Taves sita nesamone.
Del Taves rasau.
Juk tik del Taves gyvenu.
Juk Taves pasiilgstu.
Juk Taves nepaleidziu.
Tu - issprudai.
Isskridai. Nebematai.
Nebejauti. Palieki.
Su ironiska sypsena..
Palydziu Tave. Nes nenorejai.
Nezinojai. Kad visa tai buvai - Tu.
Bet Tu likai. Sirdyje. Ten istrigai.
Bet. Man reikia Taves. Tai vel pajust..
As zinau. Be Taves - kitaip..
Kazkaip ne taip.. Bet velniop visa tai.
Grisi tikrai..
220.
Meilė - vienintelė aistra, nepripažįstanti nei praeities, nei dabarties.
219.
Meilės pradžia ir pabaiga panašios: susitikus trūksta žodžių.
218.
Kas myli ir netiki stebuklais - žuvęs.
217.
Meilė - nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose.
216.
Meilė - stipresnė už mirtį ir mirties baimę. Tik ja, tik meile laikosi ir eina į priekį gyvenimas.
215.
Atsibus tavo širdutėje meilė, po daug nemiegotų naktų.. gal norėsi sugrįžti - mylėti, bet tada viskas bus per vėlu...
214.
Tu manes mylėt nenori, tau mano meilė svetima, mylėk, brangusis ką tik nori, bet aš mylėsiu tik tave..
213.
Tu nepyk, kad mano lūpose žodžių per maža, kad tylėjimą mėgstu ir aš, ir atmink, kad ne lūpose meilė tikroji juk liepsnoti be žodžių dar gali širdis.
212.
Visi esame angelai tik su vienu sparnu. Norėdami skristi privalome apsikabinti.
211.
Kai rytmetinė saulė pateka nuo rūko, o visą grožį gaubia dar rasa. Aš tau, mažuti, atnešu ant rankų, meilę tyrą, kurios viduj:tik tu ir aš..
210.
Kai švelnios lūpos karštų bučinių tik geis.. Kai noras mylėti ir būti mylimam be proto daug ką reikš.. Sakyk, kad myli tu karštai mane Ir aš surasiu vietos savo širdyje..
209.
Tu neliūdėk, nes aš šalia. O kai manęs nėra, yra žvaigždė kuri tau spindi! Todėl šypsokis, nes niekada nebūni viena!
208.
Meilė-ne rudenio lapas, ne alyvos žiedelis trapus, jei ją galima skinti ir mesti ant tako, ji ne ta, kurios ieško žmogus.
207.
Krinta baltos snaigės lyg pūkai,
švelniai prisiglaudęs "myliu" pasakei
Ir staiga nuleki.. "pasivyk" šauki
Balto sniego gniužtę į mane meti.
Aš tave vejuosi, blaškosi širdis
Ką jaučiu svajose, lūpos pasakys
Paveju, sugaunu, ir apkabinu.
Mylimą ir jauną prie širdies glaudžiu
Ir balta alėja, einam mes vieni
Lūpos susilieja meilės bučiny.
206.
Meilė-skaudus dalykas, meilė-beprotiškai graži, su meile teks ir tau kovoti, nes nemylėti negali. Su šv. Valentino diena.
205.
Šią gražią progą noriu padėkoti, kad esi, nes man iš tiesų tai labai daug reiškia. Labai tikiuosi, kad ir toliau taip pat sėkmingai būsi mano gyvenime. Būtent to, gana egoistiškai ir norėčiau Tau palinkėti.
204.
Noriu gyventi, tikėti, mylėti. Noriu užmiršti, ką reiškia kentėti. Trokštu svajones matyti realybėj.
203.
Aš pabūsiu lietum, kai tau širdį skaudės, kad galėčiau nuplaut dalį tavo rimties. Ateisiu, tik lauk, jei ir niekas nekvies, tau atnešiu lietaus ir truputį nakties.
202.
Aistringo vandenyno fantastiškam dugne. Iškelk. Atidaryk mane. Tiktai neperleisk. Neperleisk niekam. Sunaikink mane, tik leisk bent akimirkai nušvisti tuo, ką turiu ir ko neturiu. Kaip savo kūdikį mane išvystyk, pakėlusi nuo žemės rankų nešvarių...
201.
Noriu būti ugnim, noriu būti liepsna, bet bijau tiktai to, kad nenudegint tavęs, Noriu būti gėle, tau žydėt spalvomis, tik bijau vėl ir vėl, kad lapeliai nukris.. Noriu būti žvaigžde, aukščiausia danguj, bet bijau, kad naktį mums nebus pakeliui.. Noriu būt širdim, mylėt visada, bet bijau vienumos ir tavęs netekt..
Draugystė
