Noriu suprasti, ką reiškia "MYLĖTI"? Noriu pažinti, o gal "NUSIDĖTI"? Trokštu pajusti tavąsias rankas, Ir nukeliauti su tavim į dausas..
171.
Myli tas, kuris tyli, Myli tas, kuris kenčia, O ne tas, kuris meluoja Ir beprotiškai bučiuoja!
170.
Atleisk, tik vieno teprašau, atleisk, nebekankink manęs daugiau. Atleisk, juk aš atsiprašiau, atleisk juk aš tik maldavau..
169.
Nuoširdžiai mylėti - vadinasi pamiršti save.
168.
Sako meile ateina pavasarį Sako žydi kartu su gėlėm, Aš linkiu kad ateitų ir žiemą Apsnigtom apsnigtom pakelėm...
167.
Mylėk- kol širdis dar jauna, mylėk- kol ji dar meilės kupina. Mylėk- net jei įskaudins tave, mylėk- nes už meilę brangesnio nieko nėra..
166.
Tu mylimas žmogus, niekas toks brangus, amžiais šitaip bus, nieks neatims tavęs niekad iš manęs. Tu perlas delnuose, auksas pūkuose, vėjas laukuose, man reikia tik tavęs, būk šalia manęs, kol širdis gyva..
165.
Nuprauskim pavargusias lūpas, akis, pabūkim jaunystės svajonių dvasia. Užgis mūsų žaizdos - pagis musų sielos, jei meile tikesim - ji bus mums gera.
164.
Leisk tau rankas šias išbučiuoti, Leisk, gražuole, tave karštai į lūpas pabučiuoti, Leisk, saulute mano, prieš visą Žemę ištart tau tą palaptingą, kerintį - myliu.
163.
Melinos tavo akys visada ziurejo kazkur i toli lyg kazko ieskojo! Tu visada su manim svelnus. Tad tu ir pasilikai toks..
162.
Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas kaip žaibas, staigus ir svaigus kaip naktis, galinga pagunda - mes suklupom. Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų. Jos išdegino žymę iki širdies gilumos. Beprotiško svaigulio - suartėjo mūsu kūnai! Žinau, kad ir tavo aistra - buvo kaip laužo liepsna!
161.
Sviesos uzgeso.. Liko tik zvakiu liepsna, kuri blankiai apsviecia tavo kuno silueta... As letai priarteju prie taves Ir aistringai pabuciuoju..
160.
Laikas atšaldo ir naikina mažą meilę, bet didina ir stiprina didelę, panašiai, kaip vėjas gesina žvakę, bet įpučia gaisro liepsną.
159.
Kartais, kai aš nieko nemyliu...aš myliu vandenį... Jis tyras, skaidrus...jis nesuduš...kol nevirs ledu... Kartais, kai aš nieko nelaukiu...aš laukiu vėjo...Jis švelnus, nematomas...jis nepabėgs...kol nevirs viesulu... Kartais, kai aš nieko nebeturiu...aš turiu tave...Tu pasaka, stebuklas...tu gyvybė...kol nevirsti skausmu...
158.
Jei mano akys virstų vėju, pajustum,kad visąlaik glostau tave. Jei mintys taptų šilku, būtum visada šilko pataluose. Jei per anksti numirčiau, dangus verkdamas pasakotų, kaip man trūksta Tavęs..
157.
Meilė – pasaulio duktė Pas mus ji netyčia užklysta Meilė švelnumo gėlė, Nuo menko vėjelio nevysta... Meilė – ragana pikčiausia, Kaušas verdančios smalos, Skausmo jūra kuo giliausia, Išmįslas kvailos galvos...
156.
Paprašysiu aš vėjelio, kad nulėktų pas tave.. prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane :)
155.
Kada Tau atsibos nakties dangus, balta spalva kada atrodys per tamsi.. Atmink, yra kažkur toksai žmogus, kuriam pasaulyje vienintelė esi.
154.
Moterys būtų nuostabios, jei galėtum patekti į jų glėbį nepatekdamas joms į nagus.
153.
Myliu tave, karštai, pavydulingai, Beprotiškai turėdamas kentėt, Myliu tave taip stipriai ir aistringai, Jog Dieve duok ir tau taip pat mane mylėt.
152.
Meilė tramdo išdidžias širdis, pasipūtėlius moko nuolaidumo, bet svarbiausia jos savybė - viską taurinti ir kilninti.
151.
Kai baltos snaigės kris ant tavo veido.. šviesus mėnulis tau bučiuos akis.. tu prisimink - kažkur pasauly yra švelni ir mylinti širdis..
150.
Kai tu miegosi, aš galvosiu apie tave, kai tu eisi aš svajosiu eit šalia, kai tu verksi aš būsiu ašara tava, kai tu džiaugsies, aš būsiu džiaugsmo dalele!!!
149.
Kas niekada mylėti neprisieks, tas niekada ir žodžio nesulaužys.
(Platonas)
148.
Kur tu esi, mano meile? Aš be tavęs jau nykstu. Kartais atstoji man saulę, bet kai tik lyja – pykstu. Kur tu esi, mano laime? Aš be tavęs lyg lietus – piktas, negeras savaime. Grįžki, ir būkim kartu..
147.
Labai norėčiau tau daug ką pasakyt gero ir blogo.. norėčiau smarkiai aprėkt ir smarkiai apkabint.. nes, kaip sakoma, meilei reikia visko!
146.
Noriu kas kartą girdėti tą balsą, Tą švelnų juoką taip veriantį klausą, Noriu matyti tavąsias akis, Likti, budėti prie jų per naktis..
145.
Atmink, kad laužas dega tik tada kai juo rūpinamasi, kai į laužą dedamos malkos, pučiamas oras.. Uždegtas laužas gali neužgesti visą amžinybę, jei prie jo budėsi ir visada jį pakurstysi.. todėl.. norėdama išsaugoti meilę, kaip ir tą laužą, privalai kiekvieną sekundę, akimirką, ja rūpintis, kad visada degtų tavo mylimo žmogaus ir tavo širdyse!!
144.
Svarbiausia šiam pasaulyje - tai Meilė, - Jos stokoja daugelio širdis. Juk Meilė - ne vien jausmas, bet Palaima, Džiaugsmas, neapsakoma Viltis.
143.
Žinai.. kai dabar pasižiūriu į dangų jis jau nebeatrodo toks gražus.. kai pasižiūriu į saulę mano akys jos jau nebebijo.. ir aš negaliu suprasti kodėl,.. bet šianakt atskrido angelas ir aš supratau, kad negaliu be tavęs gyvent..
Draugystė
