Sudie, pradinės klasės suole,
Sudie ir tau skambuti,
Ne visada norėjai tu
Man tikras draugas būti..
41.
Mokykloje vieni vargai,
Mes mokytojams esam lyg vergai,
Jie nesupranta mūsų bėdų,
Ir verčia bėgt iš pamokų..
40.
Prabėgo gyvenimas, mums pro mokyklos langus.
Prabėgo jaunystė pražydusiais žiedais.
Kiekvienais metais vėjas šoka svajingą valsą,
Mes būsime tie patys, tik kitais veidais.
39.
Nenuorama, peštukas, sėdėdavau gale
Ir grauždamas pieštuką, trugdžiau kam nors šalia.
Kelnaitės paraitytos, kišenėje akmuo,
Apkultas apdraskytas vėl grįždavau namo.
Nė velnio nebijojau, pripratęs prie lazdų,
Tvirtai laikiaus ant kojų, ėjau pešiaus už du..
38.
Tavojoj gyvenimo knygoj
Dar puslapių daugel tuščių.
Reikės juos visus prirašyti
Darbais, širdimi ir žodžiu,
Kad noriai ją imtų skaityti
Kurie po tavęs jau ateis,
Už tavo klaidas ir dvejones
Norės tave kaltint ir teist.
37.
Nors proto aukštumų aš niekada ir nepasieksiu,
Nors išradimai, mokslas - ne mana sritis,
O nuo tiksliųjų mokslų atkakliai aš bėgsiu,
Bet mano kelias, mano viltys, ateitis.
Nė kiek ne prastesni nei įžymių profesorių,
Nė kiek ne mažesni nei mokslininkų šių.
Ir nesvarbu, kokia mana profesija,
Svarbiausia tai, jog aš ŽMOGUS esu.
36.
Prirašėm sąsiuvinius,
Perskaitėm knygas.
Netyčia juoką išbėrėm
Prie klasės slenščio.
Vienas kitam pažvelgiam i akis,
Nepasakytų žodžių išsigandom..
Suvirpo pirštai nejučia,
Kai atsisveikindami ranką spaudžiam.
Jau eisim?! Taip greit?!-
Dar patylėkim..
Beviltiškai nusvyra baltos tulpės,
Ant suolo, kuriame vaikystę piešėm..
35.
Norint pamokas mokėti
Reikia (vardas) nemilėti
Kas berniukus labai myli
Prie lentos isejus tyli..
34.
Jau išeini.. Kaip greitai prabėgo tie dvylika metų. Kaip viena diena. Buvo visko, visko ir reikia. Mes dažnai buvome nedovanotinai šiurkštūs, buvom.. Bet dabar, stovime su gėlėmis ir klausomės jo skambėjimo, klausomės su nerimu, širdies virpulių, gal todėl kad išsiskirsime, gal todėl taip greitai suaugome.
33.
Pro mokyklos langus vaikystė staiga prabėga
Jos ilgos pamokos baigės visviena
Mokykloj patyrėm tiek džiaugsmo ir laimės
Ir štai mes išeinam visai jau suaugę.
Po laiko tu jau supranti, kad pasibaigė jaunos dienelės, juokas, išdaigos visų,
Kad atėjo tavo tas gyvenimas, kad nebepamatysi jau draugų.
32.
Kiekvienam gimusiam angelui Dievas užrašo ant delno LAIMĘ, ant lūpų palieka MEILĘ, širdy TIKĖJIMĄ, akyse VILTĮ. Lai Tave visad globoja mažas Angeliukas.
Jei gavai šį tekstą, žinok jog kazkam esi be galo brangus..
31.
Kai paskutiniai zingsniai nuaides mokykloj. Kai paskutini karta trinkteli duris. Sustok ir pagalvok.. Vaikystes skardu juoka gal suole palikai? O gal "Atleisk" kuriam nepasakei? Dar paklausyk skambucio paskutinio aido!! Nesauks i klase jis daugiau..
30.
Kuo daugiau išdalina kitiems, Tuo labiau praturtėja pati. Skleidžia šilumą savo visiems, Neša žiburį šviesų kely. Kas ji? Mokytojo širdis. Kviečia augti dvasia ir protu, Moko būti pačiu savimi, Ji vis žadina laisvę žmonių, Ji vis ten, kur vaikystė žavi. Kas ji? Mokytojo širdis. Jai vis lemta sutikti mažus, Prisirišti prie jų ir pamilt, Užauginti jaunystės sparnus Ir paspaudus rankas išsiskirt. Kas ji? Mokytojo širdis- jusų širdis. Didžiuojuos, kad jūsų buvau mokinys.
29.
Gražesnio žodžio nerandu Už paprastą lietuviškąjį "ačiū", Kurį išmokėt pamokų metu Tarsi burtažodį ,atėjusį iš bočių. Dar padėkot norėjau už žinias, Už šilumą, už rūpestį, už meilę, Už tai, kad man padėjot save rast, Išmokėt nepalūžt, padarius klaidą.
28.
Čeža lapai auksinio rudens, Paukščių virtinės dangų graudina. Tavo akys su liūdesiu žvelgs Pro mokyklinį langą į tylą. O paskui tarp senelių suolų Ties kruva sąsiuvinių palinksi Nerimausi dėl kito klaidų Ir taisysi, taisysi, taisysi. Mokiniai vis ateis ir išeis, Pasiėmę tavęs po dalelę, O tu šilto rugsėjo takais Naujus mokinius vesi į kelią.
27.
Liko 100 dienų tarp klasės draugų, Liko 100 dienųtarp geltonų suolų, Vienas šimtas dienų svajomis apsuptų, Vienas šimtas dienų, kai jauties čia savu. Laiko jūra banguos, dienos plauks kaip laivai, Tu moksleivio dalia džiaugsies nebeilgai. Juokis, šėlk ir kvailiok su draugais artimais, Nes pavasarįteks atsisveikint su jais.
26.
Už šių mokyklos durų daug takelių, Kelių ir vieškelių, kuris gi skirtas tau? Juose bus visko: džiaugsmo ir vargelių, Vienų mažiau, kitų šiek tiek daugiau. Bet šiandien vis dar linksminkis ir šėlki, Jaunystės vėjas tau neleis nurimt. Draugus apglėbęs juoksies, gal net verksi, O ryt su likimu išeisi susitikt.
25.
Na, kodėl, kai aplinkui toks kerintis grožis: Žydi obelys, paukščiai susuko lizdus, Kai jaunystė kaip žiedas pradėjo tik skleistis Teks užverti duris ir palikti draugus. Vieną kelią iš šimto tau teks pasirinkti, Pasitark su širdim, apsispręsk ir tada Drąsiai ženki gyvenimo savo sutikti Ir te laimė į kelią išlydi tave.
24.
Išeisi, palikęs vaikystę, Pirmąsias klaidas, paauglystę, Čia meilė pirmoji dar dūsaus ilgai, Liūdės pamiršti sąsiuviniai. Trumpos pertraukos, jų šurmulys, Lentoje nebaigta užduotis, Laiko upė tekės, jos užtvenkt negali, Paukščiai grįžta, o tu išeini.
23.
Tarp brangių savo klasės draugų, Tarp pažįstamų sienų, veidų paskutinė rugsėjo pirma, Jau tokia 12 -oko dalia. Neliūdėk, viskas eina pirmyn, Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn. Tik tikėk savimi ir tegu Tau likimas bus ypač dosnus.
22.
Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai Jau paskutiniams metams pašaukė tave, O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj- Tai pasimatymas su savo vaikyste. Ar supranti, kad jau atėjo laikas Subręst ir apsispręst dėl ateities. Tu - šios mokyklos abiturientas, Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.
21.
Tegul visos žemės raidės taps geriausios tavo draugės, Mokykis gerai, vaikeli, ženk į priekį po žingsnelį.
20.
Kas nedrąsus šį rytelį pabudo, Kas nešė virpančią puokštę delne? Kas prie mamytes rankelių pngludo, Kai teko likti vienam klasėje? Kam skirta viską pradėt pirmą kartą: Mokytis, piešti, skaičiuoti, rašyt? Kam lemta augt ir pakeist seną kartą. Tau, pirmokėli, sėkmės tau, mažyt.
19.
Rodos, nieko neįvyko, O įvyko šitiek daug, Tu nuo šio saulėto ryto Jau pirmokas, bręsk ir auk. Knygos, skaičiai ir raidelės Tavęs laukia ant suolų. Mokslo duonos paragavęs Tapki dideliu žmogum.
18.
Šiandien pirmąkart žaisliukams Teko likti namuose, Parkeris, sąsiuviniukai Vietoj jų kuprinėje. Tu nuo šiandien pirmokėlis, Tau daug daug sėkmės linkiu, Lai spalvotas vadovėlis Taps geru tavo draugu.
17.
Alyvoms vystant teks palikti klasę, Kurioj praleidai daug puikių dienų. Gal būt sustosi ir susimasčius ? "Nejaugi amžinai aš išeinu ? "
16.
Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų Paskutinį kartą klasėn žengdama Ir matysi veidus, artimus ir mielus Bet nebegriš jau niekad mokinio dalia.
15.
Bus daug dienų bežydinčių alyvom Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm. Bet ar bebus jaunystė rymanti prie knygų Bet ar bebus toks juokas kaip šiandien.
14.
Būna lygiai ir gera , ir liūdna - vien dėl to , kad buvai ir grižai, kad kažkur ant gyvenimo dugno lieka vaikiški mus parašai...
13.
Eisit jau girdi ? Klasės užsidaro. Paskutini kartą paklausyk Toks labai pažystamas ir geras Tų senųjų naktų skambesys Eisiu jau žali klevai pasvirę Pakuždės prie vartų paslapčia Ča pirma svajojome mes gimę, Ir vieškeliai prasideda nuo čia.
Draugystė
