Taip paprasta ištart "Atleisk"
Geriau paklaustum: "Ką dabar jauti?"
Aš atsakyčiau: "Liūdesį ir skausmą,
Dar žaizda sopančią širdį".
Lyg ledo adatos tavieji žodžiai,
Netirpsta jie, nes manyje žiema.
Ramiai, vienodai jie nuobodžiai,
Lyg snaigės abejonės apdengia kažką.
Kažka brangaus ir tyro, to kas nesuspėjo
Sušildyt mūsų ir apglėbt džiaugsmu.
Kažką švelnaus ir mielo, to, kas taip tikėjo..
Na, o dabar nuvyto, nesukrovę net žiedų.
Tad neprašyk manęs, tuoj pat suprasti.
Tikėtis, kad į glėbį pulsiu tau. Nereik.
Aš pažadu surast jėgų, atleist,
Tik ne taip greit, tiktai ne šitaip greit..
104.
Ką Tu man? Tu man nieko.. Dink, nenoriu Tavęs matyt.. Nebegrįšk, nebeskaudink.. Pamiršk ir nebeprisimink.. Kas buvo tarp musų, jau nebebus.. Aš nebebūsiu Tavo žaislu.. Sakyk Tu ką nori, bet aš tavęs nebesiklausau, nes amžiams pasakiau ATE..
103.
Juoda šiandien ir mano siela,
Nes tik vienatve gyvena joje..
Ir nieko aš daugiau į ją neįsileisiu,
Nenoriu nei mylėt, nei būti mylima..
102.
Jei gali atleisk, už tai ka padariau,
Aš labai tavęs atsiprašau,
Kad tavo meilę sudaužiau,
Tarsi stiklo šukes aš išbarščiau..
101.
Nepyk prašau tavęs..
Suprask negaliu mylėti aš tavęs..
Tu man tikras draugas, nedaugiau..
Tu žinai myliu aš kita vaikiną..
Todėl nesu su tavimi
Tačiau mes esame ir būsime geriausi draugai amžinai..
100.
Gyvenam tik vieną kart, reikia gyvenimu džiaugtis nors ir yra skaudžių dienų, bet reik gyvent toliau ir būti laimingiems su draugais. Ačiū už skausmą, tik per tave supratau koks gyvenimas gražus be tavęs.
99.
Atleiski, nenorėjau..
Atleiski, aš tavęs prašau..
Atleiski, kad tave mylėjau,
Sudie, su ašarom sakau.
98.
Nelaimingas tas rudenio vėjas
Skiria širdis, atšaldo jausmus..
Gal tu dar patikėti nenori,
Kad likimas išskyrė ir mus..
97.
Tu turėjai mane, tu mylėjai mane, tu galėjai liesti mane, tu galėjai glamonėti mane, tu galėjai bučiuoti mane, tu galėjai daryti su manim ką tik nori.. Bet tu nutraukei mūsų santykius.. kurie atrodė tokie gražūs ir stiprūs, maniau, jog esam neišskiriami, bet.. klydau..
96.
Kai miršta meilė,
Užgesta žvaigždės,
Nutyla paukščiai giesmėse.
Ruduo į kūną grakščiai įskrieja
Ir lapkritis jau akyse..
Kai miršta meilė,
Užtemsta dienos,
Jos nespalvotos akyse.
Nuo tilto kritusi į upę,
Paskęsta ašara lengva..
Kai miršta meilė,
Iškrinta sniegas,
Užpusto širdį sidabru
Ir tolstančio plakimo aidą,
Su ilgesiu ramiu girdžiu..
Kai miršta meilė,
Sušąla kraujas,
Asfaltu rojų aš dengiu
Ir šventą mėnesienos maldą
Be tavo vardo jau tariu..
95.
Nors tik praėjai ir pasakei vos kelis žodžius, viską sugadinai.. Sugadinai tai, ką mes kūrėm labai ilgai.. Buvai man labai brangus, tačiau iš brangiausio tapai pačiu nereikšmingiausiu.. Vos kelios minutės ir tu viską sugadinai.. Praradau gyvenimo prasmę ir džiaugsmą, kurį su tavim kūriau labai ilgai.. Gaila.. Prisiminsiu, bet neapkabinsiu, kai skaudės..
94.
Kaip galima dar karščiau mylėti? Jei myli visa širdimi, jei myli viskuo ką turi, jei jau myli visa savimi.. Ir tikies, kad tave taip mylės.. Kaip įmanoma mylėt dar karščiau? Jei kasdien užmirštu ką sakiau, o sakiau, nebemylėsiu daugiau..
93.
Myliu tave paslapčia,
Žinau tavęs neverta,
Geriau pradingt tamsoje,
Nei matyt tave su kita.
92.
Aš prakeikiu tą vienintelę dieną,
Nuo kada aš tave pamilau.
Nes buvau tau tik žaisliukas,
Bet dėja per vėlai supratau.
91.
Pilkam rūke paskendę miesto gatvės,
Tušti langai ir durys atviros namų.
O languose matau, kaip žiba piktos akys,
Bijau net sukrutėt, ir darosi baugu.
Kodėl aplink tylu, kodėl čia tuščios gatvės,
Kodėl aš vienas tarp tų žibančių akių.
Kodėl man rankos dreba, tarsi sulaukusios senatvės,
Bandau pabėgt, bet vis parpuolu ir klumpu.
90.
Mėlynos akytės žvelgia į mane, ką ištars lūpytės vėlgi nežinia.. Gal jos vėl sakys myliu aš tave, o gal tars sudie, taip kankindamos mane..
89.
Norėjau mylėti tave amžinai,
Bet tu kažkur dingai.
Tik vienas saldus bučinys,
Ir tavo meilė išnyks.
Aš nežinau kodėl tau melavau,
Galbūt aš tau nepatikau?
Bet tai buvo tik vienas saldus bučinys,
Kuris greit išnyks.
Tos meilės galbūt čia ir nebuvo
Tik tos tavo akys ir lūpos,
Man snibždėjo giliai
Bučiuoki mane amžinai.
88.
Jei aš nenoriu – nepriversi, pamilt tave man bus kančia. Ir praeities nesugrąžinsi, geriau prašau – pamiršk mane. Širdis laisva kaip laisvas paukštis, ji veržiasi tiktai aukštyn. Nepyk, prašau – taip buvo lemta, netempki tu manęs žemyn..
87.
Nemyliu, nenoriu, nelaukiu
Nereikia tavęs man daugiau.
Pati nenorėdama perdegiau,
Ir meilės nebejaučiu tau.
Gyvenime taip kartais būna,
Kad susergi meilės liga,
Tik dažniausiai viskas pražūva,
Jei meilė ta netikra.
Išskleisiu sparnus ir pakilsiu
Ieškoti tyriausių jausmų.
Tikiuosi, taip greit nenusvilsiu
Ir bus mano širdžiai ramu.
Nemyliu, nelaukiu, nereikia
Tavęs man daugiau niekada.
Mano akys daugiau nebeverkia
Ir traukiasi meilės žaizda.
86.
Nužudyk mane lėtai ir švelniai..
Nužudyk be skausmo..
Be gilių jausmų..
Nužudyk!..
Taip bus geriau..
85.
Ne!!
Nebenoriu aš mylėti..
Nebenoriu svajoti, mylėti..
GYVENTI!..
Man skauda širdį,
Skauda, nes tu ją sudrąskei..
84.
Atleidimas tai toks dalykas, kai žmogus myli,
Atleidimas svarbus netik susipykus, bet kiekvieną minutę brangus
Ir jei abejoji ar žmogus atleis, pagalvok tu gerai..
Ar geriau tau priešą turėt ar draugą arčiau širdies..
83.
Naujas gyvenimas be Tavęs.. Sunku tai suvokti viduje. Širdis nenori suprasti. Lūpos laukia Tavo bučinio, rankos - netikėto prisilietimo, kūnas - apkabinimo, šilumos, akys - Tavo žvilgsnio, ausys - mielų žodžių.. Matau Tave kai užsimerkiu.. Bijau užmigti, bijau sapnuoti Tave, nes pabudus sugrįšiu į realybę ir suprasiu, kad niekad nebus taip, kaip buvo. Niekada.. Ir vėl skausmas.. Neviltis.. Nebenoriu daugiau kentėti.. Tikriausiai geriau jau niekada nemylėti. Niekada nepasakyti to, ką iš tikrųjų jauti. Taip geriau. Tuomet nieks nežinos, ką jauti ir negalės pasijuokti, pažaisti su tavo jausmais.. Man jau gana. Per daug skauda. Pradedu gyvenimą be Tavęs. Tau mano gyvenime vietos jau nebeliko. Tikiuosi, greit išplėšiu Tave ir iš širdies. Labai skaudės, bet.. Bet aš galiu. Esu stipri. Turiu nugalėti Tave. Privalau arba mirsiu.. Mirsiu iš skausmo.. Nugalėsiu. Privalau.
82.
Kodėl aš vėl įskaudinau tave?..
Kodėl aš vėl meluoju sau..
Kodėl liežuvis man gi nenutrūksta!!
Kodėl !.. Kodėl !!.. Kodėl !!..
Kodėl aš miego nebenoriu
Ir mintys sukasi aplink.
Jos graužia mano širdy..
Ir gerai, tegul nelieka nieko!!
Prakeiktas aš..
Nelemta gal..
Bet pasiduot neketinu visai!!
Paukštis ne tam sparnus įgavo,
Kad vaikščiotu žeme jisai.
Aš tas kuris nepasiduos!!
Aš pasaulį tuoj pakelsiu!!
Bet nepasiduosiu..
Nesulauksit.
81.
Man taip liūdna, kad nėra tavęs šalia..
Man sunku žinoti, kad nebepamatysiu tavęs..
Man sunku žinoti, kad nebučiuosi manęs..
Man labiausiai sunku žinoti, kad praradau tave..
80.
Tu žinai, kad be tavęs miegoti negaliu, tu žinai, ką aš tau jaučiu, tu žinai, kad myliu tave daugiau už viską pasaulyje, tik tu mane palikai ir nebesugrįžai, pasiilgau tų dienų, su kuriomis atsikeldavom abu, pasiilgau tu akių, kurios kekvieną rytą žiūrėdavo į mane, pasiilgau tavo lūpų, kurios bučiuodavo mane visą laiką, bet pasiilgau ir tavo balso, kuris sakydavo TAVE MYLIU. Ątleisk man ką padariau ir būkime kartu prašau!! Aš myliu tave!
79.
Išmokau juoktis širdziai verkiant,
Išmokau ašaras nuslėpti nuo kitų,
Kiekvieną vakarą ir rytą svajoju..
Kurgi tu?
Kiekvieną dieną saulei patekėjus
Vien mintimis apie Tave aš gyvenu,
Kiekvieną kartą pabučiuot Tave norėčiau,
Dėja, Tavęs pasiekti negaliu.
Sakyk, kodėl taip atsitiko,
Kad mes dabar jau nesame kartu?
Ir apkabint Tave karštai norėčiau,
Nors minutėlę su Tavim pabūt kartu..
Tu supranti, kad aš Tavęs ilgiuosi
Ir tik Tave aš vieną taip myliu,
Todėl gyvenimo mums keikti nereikėtų,
Nes jo dalis yra ir aš, ir Tu
Apie Tave aš vis galvoju ir svajoju
Tikiu, kad vėl mes busime kartu..
Tavęs ilgiuosi ir kartoju:
Mano gyvenimas - tai Tu!
78.
Aš verkiu.. Pagalvė jau permirkus nuo ašarų, o Tau tas pats. Nieko skaudesnio būti negali, tik tavo abejingumas ir nejausmingumas. Mane pažeminai ir įskaudinai, o dabar tau nerūpiu visiškai. Maniau, kad myli mane, bet pasirodo klydau.
77.
Atleisk.. aš nenorėjau..
Atleisk.. tavęs prašau..
Atleisk, kad tik tave mylėjau..
Sudie su ašarom sakau..
76.
Kaip norėčiau dar kartą pažvelgti
Į tavo veidą i žydrasias akis,
Ir pro ašaras tyliai paklausti
Ko supyko tavoji širdis..
Draugystė
