Pyk.. skaudink mane.. daryk viską, kad kas vakarą tyliai niekam nematant dėl tavęs verkčiau.. drąskyk mano širdį, elkis taip, kad aš kentėčiau.. kankink mane, nes tik to aš esu verta..
115.
Kodėl tu šią naktį verki,
Ko tu taip ieškai širdy?
Eikš apkabinsiu ir priglausiu,
Ašarą nubrauksiu tavo liūdesy..
114.
Man pasaulis be tavęs lyg dykuma, kai tavęs nėra šalia aš tiesiog neegzistuoju.
Mūsų draugystė nebuvo paprasta, ji ne vien smulkmenom grįsta.
Suprantu, jeigu noriu turėti draugų, turiu pats būti draugas.
Tad niekad nepamiršk be draugystės ir saulė nesišypso.
113.
Kiek kartų aš atleidau tau?
Kiek kartu aš atsiprašiau?
Už ką tada tave mylėjau?
Už ką tu apgavai?
Sakydavai, kad reikia laiko..
Bet kam tas laikas?
Jai meilės nejauti?
Galvoji aš dar taip ilgai kentėsiu?
Galvoji lauksiu tavęs?
Jai taip, galvok iš naujo!
Nevertas mano laiko tu!
Galbūt tave aš ir myliu!
Bet nusileisti negaliu.
Jai laiko reik,
Prašau išeik!
Ieškok kitos, kuri palauks,
Kol išiduosi su mergom.
Girdi ar ne? Sakiau išeit!
Nereikia man tokiu kaip tu!
Tu gyvulys, o ne žmogus!
Daugiau tu man neberašyk,
Pamiršti noriu tavo veidą!
112.
Pasakyki taip ar ne!
Pasakyki kas gi čia!
Juk tave vis dar myliu,
Bet juk tau neįdomu.
Tavo meilė netikra,
Niekad nemylėjai tu manęs,
Dabar tave užmiršiu,
Tikiuos nebesugrįši..
Tavim labai tikėjau,
Bet visada apgaudinėjai,
Daugiau nenoriu nieko aš
Tiktai greičiau pamiršt tave!
Žinau ilgai tave mylėjau
Ir tavo žodžiais aš tikėjau..
Aš suprantu, naivi buvau,
Bet jau mylėti pavargau.
Jei išėjai tai ir negrįžk..
Nenoriu aš tavęs matyt!!
111.
Aš neprašau ir nemaldauju..
Kad tu sugrįžtum pas mane,
Bet patikėk aš nejuokauju,
Likimas keršys už mane..
110.
Tu manei, kad aš verksiu..
Nenori, nereikia - aš laisva..
Į viską ranka numosiu,
Tegul džiaugiasi su tavimi kita..
109.
Nebėr many daugiau aistros,
Nebėr troškimo, skausmo, baimės.
Nebėr nei džiaugsmo šilumos,
Nei rausvo atspindžio nebėr ant tavo veido.
Ir skaudančios širdies tarytum nejaučiu.
Gal jos taip pat nebėr.
Gal sudegė ir pelenais pavirto.
Nuo tos ugnies, tavų akių..
Nebėr daugiau nei ko ieškot, nei klaust.
Man žemė pamotė pikta.
Svajonės pelenais pavirto,
O laimė taip toli, kaip tolimas dangus..
108.
Kam sakai, kad myli
Jei tai netiesa,
Tava širdis vis tyli
Paslapčiu pilna..
Naują rytą prausia
Ašara karti.
Vėl tavų žodžių
Aš Sulauksiu,
Kurie melo kupini..
107.
Tai nebuvo meilė
Tai tik jos aidai.
Tai nebuvo meilė,
Tu gi pats tai žinai.
Tu gi nemylėjai,
Tik žaidei manim.
Šypsena žavėjais
Ir žaidei ugnim.
106.
Atrodo gyvenimas prabėga pro akis..
Vieną akimirką laimė liejasi pro kraštus,
O jau kitą lieji skaudžias, karčias ašaras..
Kodėl taip..?
Nejaugi tu užpykai dėl to, kad mano žodžių nesupratai?
Aš tavęs ilgiuosi.. o tu..
Tu toliau gyveni sau laimingas,
O aš kenčiu.
Žinau gal dėl to kalta ir aš
Bet nesakyk.. kaltas ir tu!
105.
Taip paprasta ištart "Atleisk"
Geriau paklaustum: "Ką dabar jauti?"
Aš atsakyčiau: "Liūdesį ir skausmą,
Dar žaizda sopančią širdį".
Lyg ledo adatos tavieji žodžiai,
Netirpsta jie, nes manyje žiema.
Ramiai, vienodai jie nuobodžiai,
Lyg snaigės abejonės apdengia kažką.
Kažka brangaus ir tyro, to kas nesuspėjo
Sušildyt mūsų ir apglėbt džiaugsmu.
Kažką švelnaus ir mielo, to, kas taip tikėjo..
Na, o dabar nuvyto, nesukrovę net žiedų.
Tad neprašyk manęs, tuoj pat suprasti.
Tikėtis, kad į glėbį pulsiu tau. Nereik.
Aš pažadu surast jėgų, atleist,
Tik ne taip greit, tiktai ne šitaip greit..
104.
Ką Tu man? Tu man nieko.. Dink, nenoriu Tavęs matyt.. Nebegrįšk, nebeskaudink.. Pamiršk ir nebeprisimink.. Kas buvo tarp musų, jau nebebus.. Aš nebebūsiu Tavo žaislu.. Sakyk Tu ką nori, bet aš tavęs nebesiklausau, nes amžiams pasakiau ATE..
103.
Juoda šiandien ir mano siela,
Nes tik vienatve gyvena joje..
Ir nieko aš daugiau į ją neįsileisiu,
Nenoriu nei mylėt, nei būti mylima..
102.
Jei gali atleisk, už tai ka padariau,
Aš labai tavęs atsiprašau,
Kad tavo meilę sudaužiau,
Tarsi stiklo šukes aš išbarščiau..
101.
Nepyk prašau tavęs..
Suprask negaliu mylėti aš tavęs..
Tu man tikras draugas, nedaugiau..
Tu žinai myliu aš kita vaikiną..
Todėl nesu su tavimi
Tačiau mes esame ir būsime geriausi draugai amžinai..
100.
Gyvenam tik vieną kart, reikia gyvenimu džiaugtis nors ir yra skaudžių dienų, bet reik gyvent toliau ir būti laimingiems su draugais. Ačiū už skausmą, tik per tave supratau koks gyvenimas gražus be tavęs.
99.
Atleiski, nenorėjau..
Atleiski, aš tavęs prašau..
Atleiski, kad tave mylėjau,
Sudie, su ašarom sakau.
98.
Nelaimingas tas rudenio vėjas
Skiria širdis, atšaldo jausmus..
Gal tu dar patikėti nenori,
Kad likimas išskyrė ir mus..
97.
Tu turėjai mane, tu mylėjai mane, tu galėjai liesti mane, tu galėjai glamonėti mane, tu galėjai bučiuoti mane, tu galėjai daryti su manim ką tik nori.. Bet tu nutraukei mūsų santykius.. kurie atrodė tokie gražūs ir stiprūs, maniau, jog esam neišskiriami, bet.. klydau..
Draugystė
