Išmokau juoktis širdziai verkiant,
Išmokau ašaras nuslėpti nuo kitų,
Kiekvieną vakarą ir rytą svajoju..
Kurgi tu?
Kiekvieną dieną saulei patekėjus
Vien mintimis apie Tave aš gyvenu,
Kiekvieną kartą pabučiuot Tave norėčiau,
Dėja, Tavęs pasiekti negaliu.
Sakyk, kodėl taip atsitiko,
Kad mes dabar jau nesame kartu?
Ir apkabint Tave karštai norėčiau,
Nors minutėlę su Tavim pabūt kartu..
Tu supranti, kad aš Tavęs ilgiuosi
Ir tik Tave aš vieną taip myliu,
Todėl gyvenimo mums keikti nereikėtų,
Nes jo dalis yra ir aš, ir Tu
Apie Tave aš vis galvoju ir svajoju
Tikiu, kad vėl mes busime kartu..
Tavęs ilgiuosi ir kartoju:
Mano gyvenimas - tai Tu!
78.
Aš verkiu.. Pagalvė jau permirkus nuo ašarų, o Tau tas pats. Nieko skaudesnio būti negali, tik tavo abejingumas ir nejausmingumas. Mane pažeminai ir įskaudinai, o dabar tau nerūpiu visiškai. Maniau, kad myli mane, bet pasirodo klydau.
77.
Atleisk.. aš nenorėjau..
Atleisk.. tavęs prašau..
Atleisk, kad tik tave mylėjau..
Sudie su ašarom sakau..
76.
Kaip norėčiau dar kartą pažvelgti
Į tavo veidą i žydrasias akis,
Ir pro ašaras tyliai paklausti
Ko supyko tavoji širdis..
75.
Kai nusnigo veidas švelniais bučiniais..
Mėnesienoje maudėsi naktys..
Neišeik, pasilik amžinai,
Alpsta lūpos ir maldaujančios akys..
74.
O ta naktis, tas šiltas vėjas..
Tos snaigės baltos lyg žiedai.
Atmink akis, kurias mylėjai..
Mylėjai.. bet ir pamiršai..
73.
Tu, prisimink, ką man sakei,
Snaigės nukris, o meilė nedings.
Kita diena, kiti jausmai,
Širdis kaip ledas sustings.
Nes be tavęs labai šalta.
Aš mintyse verkiu.
72.
Man jau nusibodo klausytis tavo norų
Tu, patilėk, ir išgirsk manuosius
Kiap tu drįsti trugdyti kai aš kalbu
Ša! Nes aš išeinu!
Rytais einu į darbą
Rūkas temdo manąsias mintis
Vis dėl to gaila palikt tave vieną
Kaip tu padarei su manimi..
TU, žemes kirmine
Kaip tu drįsai?
Aš tavim nusivyliau..
Bet tik Tu taip gali
Noriu tik vieno
Tai labai svarbu,
Ir vis tik tave mylėjau
Gal dabar supranti?..
71.
Neapykanta besikaupianti manyje,
Piktai nužiūrinėjamos akys,
Drebančios rankos,
Pagieža širdyje,
Besikaupiančios ašaros,
Sunkiai nešančios kojos link tavęs..
Nesijaudink, nes visa tai sukūrei tu.
70.
Tu nežinai kaip iš ties yra,
Tu nežinai, kaip tai atrodo iš šalies
Tu nematai, kiek žiūrinčių kreivai
Tu nejauti kiek su neapykanta žiūrinčių veidų
Tu žinai, už akių kitaip.
Kodėl ir aš turėčiau elgtis Kitaip ?
69.
Laimingas kas gali šypsotis, kai ašaros temdo akis, laimingas kas gali dainuoti kai plyšta iš skausmo širdis..
68.
Tu patikėk aš nenorėjau,
Kad mūsų meilė būtų karti.
Bet jeigu, taip išėjo,
Matyt mes buvom abu kalti.
67.
Kažkas šalia man kužda,
Jog laikas tau sugrįšt..
Bet mano išdidumas
Padarė galą tam..
Atsiprašau, mažut,
Už skriaudą,
Už apgaulę,..
Bet laikas man suprast,
Jog tavo meilė baigės.
66.
"Aš nemyliu tavęs",- širdį plakant girdžiu..
Tiktai laukiu ..o ko? ir kodėl - nežinau..
Čia ilgiuosi dienos, čia išeit ją meldžiu..
Ir žvaigždės iš sapnų tavo saujon raškau..
Aš tavęs nekenčiu!.. ir tuo kartais tikiu,
Kad buvai.. kad esi.. kad tave sutikau..
O tuomet, kai viltis apsiverkia džiaugsmu
Ateities akyse tavo vardą skaitau..
Aš pamiršiu tave. jei ne šiandien - rytoj..
Lai pro laiko pirštus išbyrėsiu žeme..
Ir nuskendus gelmėj amžinybės skaidrioj,
Veidrodiniam dugne vėl išvysiu tave..
Aš nemyliu taves!.. nei savęs.. nei kitų!..
Tiktai laukiu ..o ko? ir kodėl - nežinau..
Aš nemyliu tavęs!.. bet tik tau gyvenu..
Ir džiaugiuos, ir kenčiu, ir ilgiuosi tik tau..
65.
Neapkyanta, kurią užgniaužiu savyje.
Kurią juntu, kai matau tave.
Šlykščios rankos, kurios lietė mane.
Kupinos vilčių akys, kurios žiurėjo į mane.
Nesekiok, ir palik mane ramybėj.
Taip. Labas, sekasi gerai. Atsiknisk.
Kodėl negaliu tau to pasakyt.
Paminėčiau vardą, bet mane laikai drauge.
Pamiršk mane.
Prašau.
Atsiprašau, taip jau yra..
64.
Žinai.. viską, ką Tu sakei.
Tebuvo melas.
Tebuvo skaumas
Ir.. ašaros.
Tai netikra.
Ir nebuvo.
Ir nebus..
Juk buvai ir esi.
Gal ir gerai,
Kad pamiršau.
Kad perlaužiau save.
Daugiau nereiks laužytis
Verkt ir kankintis.
Tu - gyvenk sau
Mielas..
Man teužtektų Tave pamatyt
Ir akyse vėl susitelktų
Ašarų kalnai..
Bet nepamiršk, kad ne be tas,
Kuris buvai..
63.
Sustok, palauk, tau pasaką paseksiu,
Pažvelgsiu į akis, kurias aš taip myliu.
Tu negirdi - kita tau plaukus glosto
Ir nežinai, kaip aš dėl to kenčiu.
Keliauk tu sau, tavęs aš neliūdėsiu,
Sužeistai širdžiai niekas nebaisu
Mylėt mokėjau, pamiršti nemokėsiu,
Bet apie tai nesužinosi tu.
62.
Sakyk, ar pasaka tai buvo,
O galbūt sapnas nuostabus.
Kai viskas, viskas kažkur žuvo
Gal ir prisiminimai žus.
Mačiau kaip pro mane praėjo
Tą dieną tūkstančiai veidų
Bet gaila man, kad viedo vieno
Aš niekaip neradau tarp jų.
Taip bėgo metai, slinko dienos,
Kas valandą - nauji veidai
O aš dairiaus, vis laukiau veido vieno,
Bet nesulaukiau - tu žinai.
Tas veidas bluko man kasdieną,
Kaip blunka saulėje dažnai
Ir aš bijau, kad kartą vieną
Neprisiminsiu jo visai.
61.
Nusimesk liūdesio skraistę, kuri nori nenori kartais aplanko.. Atverk savo gerą sielą ir išmesk nuo jos raktus, kad daugiau jos niekada neužrakintum.. Savo gerumu džiugink kitus žmones.. Kaip visada..
60.
Tu neprimink man to..
Kas jau praėjo,
Ir nebeliesk užgijusių žaizdų.
Ir aš, ir tu dėl to kentėjom..
Jei šiandien liūdna tau,
Tai man - skaudu.
59.
Norėjau laimę dovonoti Tau, bet jau pati jos.. nebeturiu. Norėjau saulę, dangų Tau atnešti atskleistam delne, bet delnas liko tuščias. Norėjau meilę dovonoti Tau, bet Tu net to nesupratai, tik nusisukęs.. i š ė j a i . .
58.
Sunku suprasti vaikino širdį.. sunku suprasti myli jis ar ne.. jis gali nemylėdamas bučiuoti ir mylėdamas atstumti nuo savęs..
57.
Dingo tas jausmas, ir jau širdis ne tau daužos, ir nėra to skausmo, kuris tavim buvo sukauptas - teliko nuotraukos ir bežiūrint į jas - neapykanta ir džiaugsmas, o riedančios ašaros pildo ištuštėjusią taurę...
56.
Kaip man sunku Tarp šių svetimų žmonių... Kaip dabar norėčiau būt su tavim, Bet tegaliu būt kartu širdim...
55.
Aš vienintelė tokia pamiršta Aš vienintelė tokia vieniša Kodėl visi mane paliko? Aš nenoriu būt atstumta.. Kur Jūs mano draugai? Ateikit, būsim kartu, Laiką praleisim linksmai, Be savo problemų, bėdų..
54.
Sudie, tau kelio nepastosiu, o kad mylejau, tai ne paslaptis, daugiau šių žodžių nekartosiu, nes širdį skauda dar labai..
53.
Atidaviau Tau viską, ką turiu brangiausia - širdį, ugninius jausmus, kad nepasiklystum beveidės nakties glėby... O tu tik žvilgsniu šaltu viską palydėjai ir į kitą pažiurėjai...
52.
Neliūdėk, jei kartais sunku Ir įveikti savęs negali, Jei tau ašara rieda skruostu Ir sunkumai pastoja kely. Neliūdėk, jei stringa tavy Kamuolys su didžiausiu skausmu, Tu žmogus, tu palūžt negali, Kad ir kaip tau bebūtų sunku...
51.
Gėlės žydi ir nuvysta.
Ką jos reiskia ar žinai?
Mano širdis nerimauja,
Kad mane tu užmiršai..
50.
Man buvo linksma..Jaučiau dar žingsnis ir pradėsiu kvatoti..Gal ir del to,kad praradau savo geriausią draugą, gal dėl to, kad neišlaikiau egzamino, o gal dėl to,kad laimės pasaulyje papraščiausia mažai..Ėjau ir šypsojausi, nes negalėjau sulaikyti ašarų..
Draugystė
