Viską, kas trukdo gyvent be vilties, ryt pakeisk is širdies. Bus rytojus šviesus nusigręžk i Rytus, nevilties apimti rasim saulę visi. Mielas drauge, sustok, būtinai pagalvok..
47.
Ne, nemyliu Tavęs ir galbūt nemylėjau. Tu taip keistai į mano širdį atklydai. Tu nesakei man žodžių tų, kurių tikėjaus, o kaip aš laukiau jų - Tu nežinai. Na ir keliauk, dėl to aš neliūdėsiu, sužeistai širdžiai niekas nesvarbu. Mokėjau aš mylėt - užmiršt gal nemokėsiu, bet apie tai nesužinosi Tu..
46.
Tu išėjai...Daugiau nebeateisi, nutolo žingsniai vakaro aide. Rūstus teisėjas - sąžinė mus teisė, rūstus teisėjas nuteisė mane... Daina nutrūko, posmai sudaužyti ir niekas jų netęs, nebetaisys. Tu išėjai...Širdis tokia mažytė, kodėl toksai didžiulis ilgesys?
45.
..aš žinojau, kad tu turi draugę.. bet man kažkodėl tai nerūpėjo.. aš tikėjau tavo žodžiais.. ir man buvo gera šalia taves.. mačiau, jog tavo akyse žaidžia velniukai.. bet nekreipiau į tai dėmesio.. nors tikriausiai todėl ir negalėjau žiūrėti tau į akis, nes akys meluoti nemoka, o as nenorėjau tikėti tuo, ką jos sakė.. nesuprantu, kodėl tu man melavai.. dar niekas niekada su manimi nėra taip bjauriai pasielgęs.. bet žinai kas blogiausia? ..dabar verkiu kaip mažas vaikas.. ir vietoj to, jog taves nekęsčiau.. tave dievinu..
44.
Kodėl, kai saulė šviečia danguje Aš nematau jos spindulių.. Kodėl, kai mėnuo žiūri mane Aš nejaučiu tavų jausmų.. Kai žvaigždės spindi ryškiame danguj ir mintys būna ten kažkur toli.. Aš nujaučiu, kad tu šalia, bet žvilgsnis smerkia užmarštin..
43.
Jei purvu aptaškys, Tu pabūk lietumi. Jei suklupsi kely, Tu pabūk savimi.. Jei teks skausmą patirt, Tu pabūk viltimi Jei nebus, kuo tikėt, Patikėk savimi..
42.
Nelaimės gali smarkiai mus paveikti, bet jos praeina. Tik nuo mūsų priklauso tapsime pelenais, ar pakilsime kaip feniksai.
41.
Tikėjau aš, kad sniegas baltas, baltas, ir žmonės mylintys geri, geri,
Tikėjau aš, kad ledas šaltas, o saulės spinduliai šilti.
Bet supratau, ne toks jau sniegas baltas - jis turi ir juodų dėmių.
Ir supratau, ne vien tik ledas šaltas, yra pasaulyje šaltų širdžių!
40.
Žiemos naktys už lango verkia Ir vejelis medžių šlamesy. Leisk ištarti padėką už laišką Ir laimės palinkėt gyvenimo kely Ir kam tu mane pamilai Ir ištarei žodį "Draugausiu" Juk žodis skambėjo kitaip Tas žodis skambėjo "Apgausiu".
39.
Tu sakei, kad gyventi sunku Netiesa - man gyvenimas ? laimė Jos ne visad turiu, sutinku, Bet ji juk neateina savaime. Tad daugiau nesakyki sunku Nieko gero nebuna savaime ... Jeigu mudviem lemta išsiskirti Išsiskirkime gerais draugais. Kam be reikalo drąskyti širdį Smulkmenų ir priekaištų nagais. Jei priėję mus draugystės krantą Kai jau niekas mūsų neberiš Nenutepkim to kas buvo šventa Nors jau niekad tai atgal negriš !
38.
Tu netiki, kad aš prasta Ir mintyse tu vėl mane atrasi. Tik aš jau būsiu gal kita Ir tu kitaip mane suprasi!
37.
Širdis man verkia : tavo siela Suprasti vienas aš galiu, Bet skirtą eit man, mano mielą, Kitu gyvenimo keliu.
36.
Šiame niūriame name Prabėgo mano jaunos dienos Mes susitikome drauge Bet gaila, išsiskirti laikas! Malonu mums buvo susipažinti Malonu mums buvo kartu, O jeigu reiktu išsiskirti Gal butu per daug sunku. Atleisk, kad aš tave mylejau, Atleisk, kad aš tave trukdžiau, Atleisk, kad aš tavim tikėjau, Atleisk, tik šiandien tai supratau Daug ka širdis jaučia Nors lūpos tyli Gal kada suprasi Kad tave kažkas tai myli.
35.
Tu neprašei širdies, tau nereikėjo meilės, Tik perėjome kartu kelias gatves. Aš noriu grižti paimti tavo ranką, Priglausti ją prie degančios kaktos.
34.
Tu gali sau apie meilę aikčiot Su kita praeidamas gatve, Gal tik aš išejus pasivaikščiot Sutiksiu skersgatvy tave. Į mane pažvelgsi tu vis vieną Primerktom, kaip tą syk akimis Pasakysi tyliai " Laba dieną" Atsakysiu " Labą diena" vis Ir praeisiu sau ramiai pro šali Atsiminimai paskui nebeseks Kas mylėjo, tas mylėt negali Kas jau degė, tas jau nebedegs !
33.
Tegul pamišus aš pati žinau,
Kad man netinka būt laimingai.
Kai pasibaigs lietus, liks liūdesys,
Ir tuštuma
Ir dar kažkas daugiau
Kažkas labai prasminga.
Tai bus mirtis
Tokia pati kaip ir visos kitos
Mirs veidrodis
Ir liks
Tik tavo atspindys
Kuris bandys išsaugot mano aštrias šukes,
Bet Tu gyvensi
Tu stiprus
Gal but todėl
Tave taip myliu..
Sudiev..
Aš dužtu į stiklus..
Aš veidrodis
O Tu - žmogus..
Bet aš nenoriu mirt taip tyliai..
32.
O ta žiema. Tas šaltas vėjas Tos baltos snaigės kaip žiedai Man primena akis, kurias mylėjau, Mylėjau aš labai karštai.
Pasibučiuokim , ir geros kloties Manęs nelauk; užmirški, jog buvau, Ir aš džiaugiuosi iš visos širdies, Kad taip sėkmingai: laisvę atgavau. Sudie, - nebeminėkim pažadų O jei kada ir susitiksim mes, Tebus išdildęs laikas iš veidų Visas tos meilės buvusios žymės.
31.
O mano meile! Supratęs tave, Pažinęs tave, Nugalėjęs tave ... Aš nesuprantu savęs išeidamas.
30.
Neklausinėk, kodel širdis atvėso Nebetekau linksmosios meilės jau Ir jokiai meilei nebetikėsiu Mylėjau kartą, nemylėsiu daugiau.
29.
Man reikėjo Tavęs kaip žmogaus, Kurio gal niekad nesutiksiu, Man reikejo Tavęs kaip kalbos, Kurios gal niekada neišmoksiu Aš tikėjau Tavimi kaip žvaigžde, Kurios gal niekad nepasieksiu. Aš tikėjau Tavimi, kaip mirtimi, Kurios gal niekada neapgausiu ... Nes aš mylėjau Tave ... ir tiek ...
28.
Laiškai suplėšyti , gražintos nuotraukos, Net veido bruožai dingę atminty Kodėl tada prisiminimu nuotrupos Taip skaudžiai sujuda širdy.
27.
Kokia skaudi šia naktį pilnatis Į šventa upė brenda nuodėmingos eglės Nėra kaltų, arba visi kalti Kad lūžo meilė pažymėtas medis Na ir gerai, kad palikai mane Juk kiekvienam tiktai po vieną saulę duota Galbūt vėliau ir mano širdyje Kas nors įpūs ugnelę naują Dabar nereikia nieko Patylėk! Nėra kaltų arba visi kalti Palieka žingsniai tiktai aidą kitą Virš medžių spindi skaudžiai pilnatis.
26.
Kam baltuoja alyvos šakutės, Jei manęs tu mylėt negali ! Kam tos niekšiškos priesaikos tavo Jei tu kitą merginą myli ? Kam gyventi, jei viskas praeina ? Kam mylėti, jei meilė ? kančia ? Kam pasakius "Karštai myliu tave", Po kiek laiko atšauti "Jau ne".
25.
Draugystė niekad neišdyla
Kaip tas mėnulis ir dangus
Draugystė niekad neapvylė nei vieno mylimo žmogaus.
Ir jei tave paliktų kartais
Kai tau sunku, labai sunku žinok,
nes tai žinoti verta
Nebuvo jis ar ji draugu.
24.
Draugai - kokie jie būna žiaurūs,
O kartais švelnūs ir geri.
Draugai - kokie jie būna brangūs,
Kai kažkodėl jų netenki.
23.
Atleisk ! Atleisk, kad aš Tave mylėjau. Atleisk, kad taip ilgai trukdžiau Atleisk, kad visada tavim tikėjau Ir tik šiandieną viską supratau. Atleisk, gyvenime juk visko buna, Bet aš ne daug tau blogo padariau, Todėl sunku iš kelio pasitraukti Vien tik todėl, kad būtų tau lengviau, Vėl tavo veido nematysiu aš ilgai likimas vėliai nebeleido, Kad laimė būtų amžinai. Tavęs prašau užmiršti viską Neverta to apgailestaut ! Sudie ! Kas buvo nebegrižta dėkoju tau už buvusią draugystę Ir už žodžius kuriuos tu melavai. Juk pasitaiko, žmogus suklysta, Bet tik ne taip, kai tu kad suklydai.
22.
Laiškas Tau Ar tu tiki, kad žemėj yra meilė Ir žmonės alpsta vasaros naktim, O aš tikėjau, kad atneši laimę man Tamsus berniukšti, mėlynom akim. Manai kad verksiu, jei mane paliksi Manai sakysiu aš tau "neišeik" O ne ! Keliauk, jei tinkamą surasi Tamsus berniukšti, mėlynom akim. Eik, eik pas ją, aš nepavydžiu ! Mylėki ją ištikimai, Ir neški, neški jai draugystę, Tik daug tvirtesnę, negu man nešei. O man atleisk, kad aš tave mylėjau, Atleisk, kad aš tave trukdžiau. Atleisk, bet aš tavim tikėjau Ir tik šiandieną viską supratau. Atleisk, gyvenime, juk visko būna, Bet aš nedaug tau blogo padarysiu. Todėl skubu iš kelio pasitraukti, Vien tik todėl, kad būtų tau lengviau. Aš tavo vardą smely užrašysiu Jis su pirma banga išnyks... Bet aš tau nieko nesakysiu Nors gal širdis kaip juroje žuvėdros klyks... šypsausi aš, ir tu manai, kad aš laiminga. Ir tu manai, kad gera man širdy... Apsirinki ! Kaip daugelis taip apsiriko. O aš laimės neradau gyvenimo kely.
21.
Sunku susipažinti, dar sunkiau mylėti, Sunkiausia išsiskirti ir meilę nugalėti.
20.
Širdis ne elgeta, kad išmaldos prašytų Ir rinktu trupinius jau paliktus kitų. Ji išdidi, nors alkana bastytūs, Kaip šuo per audrą išvarytas iš namų.
19.
Naktis, aplink tiktai juoda naktis
Tik žvaigždės danguje vienatvę truputį užgožia
Dabar tokia aš vieniša ir skausmas drąsko man krūtinę
Dėl to, kad.. galbūt jau nesvarbu kas buvo,
Dabar mes niekas viens kitam tikriausiai niekas ir tebuvom.
Draugystė
