Jei žinai kas aš, Kam ši laišką rašau Tai esi tas šiknius, Kuri aš palikau! Kaip verkiau aš skaudžiai, Bet argi tu žinai? Jei tu dar ne lavonas, Tai busi juo tikrai!!
17.
Nekenčiu,kaip kalbi su manim ,kaip nešioji plaukus. Nekenčiu kaip vairuoji mašiną, kaip spoksai į mane. Nekenčiu tavo kvailų kareivio batų, kaip skaitai mano mintis. Nekenčiu to taip, kad slepiuosi po eileraščiu. nekenčiu, kad tu visad teisus, nekenciu kai meluoji. nekenčiu kai verti mane juoktis ir labiausiai nekenčiu ašarų. Nekenčiu, kad nepaisai manęs. Nekenčiu, kad neskambini. Bet labiausiai nekenčiu to, kad neistengiu tavęs nekęsti. Nė trupučio, ne visų mažiausiai.
16.
Gėlės nužydėjo, Sniegas ėmė snigt, Aš tave mylėjau O dabar eik šikt.
15.
Jeigu myli pagal grožį Tai verčiau mylėki ožį Turi barzdą ir ragus O svarbiausiai mandagus.
14.
Lik sveikas, artimas bernioke, Pasiilgau juoko ir laišku, brangus. Aš esu mergaitė ir mylėti moku. Tačiau meilės niekas nemaldaus.
13.
Mus atskyre ši vasara. Lietus. Ant plaukų, ant širdies, ant minčių. Atmintis lyg siubuojantis lieptas Mus atskyrė nuo mūsų pačių. Atminimai sugrižta į uostą. Ir suvokti kas kartą skaudžiau, Kad žvilgsniu tiktai nuotrauką glostau, O tavęs- tiek dienų nemačiau... O tavęs nesulaukiu, Nes ? liūtys Monotoniškai, nykiai, lėtai, Nes kas vakarą slėgs ir nuliūdins Ištuštėję vėjuoti krantai... Nes kažką nesuvokiamai brangu Vėl matysiu užmerkus akis: Kaip nuo kranto nutolstančią bangą Grakšcios pušys šaknim sulaikys... Vakarais nepaiilstantis vėjas Skaudžiai blaško šlapius lapus... Kur esi? Akis pražiurėjau- Nesulaukiu Tarp mūsų - lietus.
12.
Kaip norėčiau tave dar kartą pamatyti, Tiesti ranką, žvelgti į akis. Ir tyliai tyliai pasakyti, Kaip kenčia be tavęs širdis...
11.
Dabar vistiek... Daugiau kartu nebūsim, Nesidalinsim rupesčiais, džiaugsmais... Ir tavo lupos neberas jau mano lupu, Ir nebežaisi tu manais plaukais... Dabar vistiek... Daugiau jau tavo rankos Neglostys mano skruostų ir pečių... Gal susitiks, Gal susitiks dar mūsų akys... Bet mums bus nejauku.
10.
Sudie, nesusitiksim niekad, svajonė buvo netikra, ir kaip galėjau aš tuo patikėti, tikriausiai čia kalta mano durna galva, pats laikas butu jau pabust iš šito sapno ir susivokti pagaliau, manes tu nemylejai niekad, tada aš savo širdi sudaužiau... Tavo didelės akytės Nuolat mano mintyse, Tavo nuostabias lūpytės Aš sapnouju sapnuose:)
9.
Ne, ateisiu. Aš tikriausiai dar ateisiu. Tuo tik niekas netikės.Galbut piene išsiskleisiu...
8.
Tau paliksiu obelų žydėjimą- Te jis džiaugsmą neš. Viską, viską, ką abu kentėjome, Pasiimsiu aš. Būsiu aš tiktai akmuo, ir tiek. Metai plauks ir plauks. Bet ir tas granitas-patikėk- Vis kažin ko lauks. Neateisi. Neateisiu jau ir aš. Iš niūraus pavėsio. Lai tau dienos žydra laimė neš. Aš nepavydėsiu.
7.
Ir gėlės, ir medžiai, Tau ošia tik meilė Kol kas ir manoji Tau meilė dar oš.
Ji oš ir rytoj, Ir poryt ji dar oš, Bet Jei ja pamirši Tebūna savos Mūsų meilės prisiminimas gražus.
6.
Didžiausias skausmas ne tada Kai durklas perveria krūtinę. Didžiausias skausmas tik tada, Kai žuva meilė pirmutinė.
5.
Kai tave pirmą sykį pamačiau, to dar nesupratau, bet būdamas su tavim, Tave pamilau.
štai bėgo laikas, Aš prisipažinau, tavo akys liko šaltos, O aš norėjau kažko daugiau.
Pasijutau lyg laivas kuriam aš plaukiau, paskendo kažkur tarp vandenyno gelmių. Bet štai išaušo nauja diena, Ir tavęs jau neliko mano širdyje. Gyvenimo laivas pakilo iš gelmių, Ir nuplaukė toliau, Tolimuoju reisu.
4.
Bėga metai, Bėga laikas, Kai tave pamilau, Buvau dar vaikas... Bet dabar as supratau... Kad laikas judėt toliau...
Ir nesakyk , Kad viską ka aš sakiau melavau, Netiesa, aš tikrai tai jaučiau. Bet jausmai išblėso ... Dingo akyse ugnis, Pamačiau aš kitą, Ir vėliai pražydo širdis.
3.
Išeini... Į kitos gražesnį pasaulį - kaip žaislas, spindintis ir mylimas. Kaip laužo ugnis, kuri šildė mano geliančias rankas... Kaip tolimas pasakų laivas, kurio nesiliausiu sapnavus... Ir pabūsiu aš kukčiodama - ir vėl nieko nėra... Tik pagalvės ir lubos, tik stalas ir knygos. Išeini... Bet sugriši... Gal rytoj, gal po daugel metų... Sugrįši...
2.
Aš žinau, tu jo nemyli Ir nemylėsi niekados Bet jisai naujas Nuostabus lyg rytas Susižavėjai juk tu juo.. Jis švelniai glosto tavo plaukus Meiliai žiuri į akis.. O tu - laiminga, užsimerkus Eini, kur veda jis.. Bet aš žinau, jog tu pabusi, Pramerksi kerinčias akis Bet pas mane tu jau negriši Kaip iš stoties išvykęs traukinys....
1.
Medžių lapai kaip varis paraudo, visos gervės įšskrido toli, Išsiskyrėm...Ir nieko apkaltint negaliu aš,ir tu negali... Išsiskyrėm...Pasakėm neverta to gailėt kas atgal nepareis, o vis tiek man sapnuosis ne karta menesienoj bendri vakarai. štai dabar sunkus debesys plaukia atsisėdus prie lango liudžiu, o atrodo matau tavo plaukus, tavo sodrų balsą girdžiu... Ir man norys mokytis, įdėti visą širdį į mokslo dienas vien dėl to, kad tu negailėtum, jog dar taip neseniai mylėjai mane!
Draugystė
