Kaip man sunku Tarp šių svetimų žmonių... Kaip dabar norėčiau būt su tavim, Bet tegaliu būt kartu širdim...
55.
Aš vienintelė tokia pamiršta Aš vienintelė tokia vieniša Kodėl visi mane paliko? Aš nenoriu būt atstumta.. Kur Jūs mano draugai? Ateikit, būsim kartu, Laiką praleisim linksmai, Be savo problemų, bėdų..
54.
Sudie, tau kelio nepastosiu, o kad mylejau, tai ne paslaptis, daugiau šių žodžių nekartosiu, nes širdį skauda dar labai..
53.
Atidaviau Tau viską, ką turiu brangiausia - širdį, ugninius jausmus, kad nepasiklystum beveidės nakties glėby... O tu tik žvilgsniu šaltu viską palydėjai ir į kitą pažiurėjai...
52.
Neliūdėk, jei kartais sunku Ir įveikti savęs negali, Jei tau ašara rieda skruostu Ir sunkumai pastoja kely. Neliūdėk, jei stringa tavy Kamuolys su didžiausiu skausmu, Tu žmogus, tu palūžt negali, Kad ir kaip tau bebūtų sunku...
51.
Gėlės žydi ir nuvysta.
Ką jos reiskia ar žinai?
Mano širdis nerimauja,
Kad mane tu užmiršai..
50.
Man buvo linksma..Jaučiau dar žingsnis ir pradėsiu kvatoti..Gal ir del to,kad praradau savo geriausią draugą, gal dėl to, kad neišlaikiau egzamino, o gal dėl to,kad laimės pasaulyje papraščiausia mažai..Ėjau ir šypsojausi, nes negalėjau sulaikyti ašarų..
49.
Liūdesys pats gali savimi pasirūpinti, bet norėdamas patirti visą džiaugsmo pilnatvę, turi juo su kuo nors pasidalinti.
48.
Viską, kas trukdo gyvent be vilties, ryt pakeisk is širdies. Bus rytojus šviesus nusigręžk i Rytus, nevilties apimti rasim saulę visi. Mielas drauge, sustok, būtinai pagalvok..
47.
Ne, nemyliu Tavęs ir galbūt nemylėjau. Tu taip keistai į mano širdį atklydai. Tu nesakei man žodžių tų, kurių tikėjaus, o kaip aš laukiau jų - Tu nežinai. Na ir keliauk, dėl to aš neliūdėsiu, sužeistai širdžiai niekas nesvarbu. Mokėjau aš mylėt - užmiršt gal nemokėsiu, bet apie tai nesužinosi Tu..
46.
Tu išėjai...Daugiau nebeateisi, nutolo žingsniai vakaro aide. Rūstus teisėjas - sąžinė mus teisė, rūstus teisėjas nuteisė mane... Daina nutrūko, posmai sudaužyti ir niekas jų netęs, nebetaisys. Tu išėjai...Širdis tokia mažytė, kodėl toksai didžiulis ilgesys?
45.
..aš žinojau, kad tu turi draugę.. bet man kažkodėl tai nerūpėjo.. aš tikėjau tavo žodžiais.. ir man buvo gera šalia taves.. mačiau, jog tavo akyse žaidžia velniukai.. bet nekreipiau į tai dėmesio.. nors tikriausiai todėl ir negalėjau žiūrėti tau į akis, nes akys meluoti nemoka, o as nenorėjau tikėti tuo, ką jos sakė.. nesuprantu, kodėl tu man melavai.. dar niekas niekada su manimi nėra taip bjauriai pasielgęs.. bet žinai kas blogiausia? ..dabar verkiu kaip mažas vaikas.. ir vietoj to, jog taves nekęsčiau.. tave dievinu..
44.
Kodėl, kai saulė šviečia danguje Aš nematau jos spindulių.. Kodėl, kai mėnuo žiūri mane Aš nejaučiu tavų jausmų.. Kai žvaigždės spindi ryškiame danguj ir mintys būna ten kažkur toli.. Aš nujaučiu, kad tu šalia, bet žvilgsnis smerkia užmarštin..
43.
Jei purvu aptaškys, Tu pabūk lietumi. Jei suklupsi kely, Tu pabūk savimi.. Jei teks skausmą patirt, Tu pabūk viltimi Jei nebus, kuo tikėt, Patikėk savimi..
42.
Nelaimės gali smarkiai mus paveikti, bet jos praeina. Tik nuo mūsų priklauso tapsime pelenais, ar pakilsime kaip feniksai.
41.
Tikėjau aš, kad sniegas baltas, baltas, ir žmonės mylintys geri, geri,
Tikėjau aš, kad ledas šaltas, o saulės spinduliai šilti.
Bet supratau, ne toks jau sniegas baltas - jis turi ir juodų dėmių.
Ir supratau, ne vien tik ledas šaltas, yra pasaulyje šaltų širdžių!
40.
Žiemos naktys už lango verkia Ir vejelis medžių šlamesy. Leisk ištarti padėką už laišką Ir laimės palinkėt gyvenimo kely Ir kam tu mane pamilai Ir ištarei žodį "Draugausiu" Juk žodis skambėjo kitaip Tas žodis skambėjo "Apgausiu".
39.
Tu sakei, kad gyventi sunku Netiesa - man gyvenimas ? laimė Jos ne visad turiu, sutinku, Bet ji juk neateina savaime. Tad daugiau nesakyki sunku Nieko gero nebuna savaime ... Jeigu mudviem lemta išsiskirti Išsiskirkime gerais draugais. Kam be reikalo drąskyti širdį Smulkmenų ir priekaištų nagais. Jei priėję mus draugystės krantą Kai jau niekas mūsų neberiš Nenutepkim to kas buvo šventa Nors jau niekad tai atgal negriš !
38.
Tu netiki, kad aš prasta Ir mintyse tu vėl mane atrasi. Tik aš jau būsiu gal kita Ir tu kitaip mane suprasi!
37.
Širdis man verkia : tavo siela Suprasti vienas aš galiu, Bet skirtą eit man, mano mielą, Kitu gyvenimo keliu.
Draugystė
