Mama, nešuosi aš pasakas tavo
Ir lopšines, dainas slepiu širdyje.
Aš bučiuoju kiekvieną raukšlelę.
Rūpesčių antspaudas tavo veide.
Juk tai tavo bemiegės naktelės,
Kai ant rankų pavargus supai.
Juk tai mano vargai,
Tapę tavo vargeliais.
Mažosios sėkmės,
Tavaisiais džiaugsmais.
79.
Mamyte, tu išmokei mus žengti pirmąjį žingsnį rūpestingai globodama mūsų trapiuosius sparnus. Tu pirma mums parodei saulės spindulį, šiltą šypseną užkerėjai veidus mūsų. Tu išmokei mus dirbt ir mylėti skausmą ir vargą dalintis per pus. Tu pirmoji nušluostei mums ašarą, kai suklupom nužengę toli ir parodei tiesiausią gyvenimo kelią, kuriuo einam dabar mes visi.
78.
Miela mūsų mama esi tarsi saulė,
Tavo veidas šviečia lyg ryto rasa.
Ir pati geriausia visame pasaulyje,
Nes tokia šioj žemėj tiktai viena.
77.
Atleisk man mama,
Kad per greit užaugau,
Kad vis rečiau beužsuku namo,
Ateiki mama į vaikystės lauką
Iš ten ir aš į svajones bridau.
Ir kaspiną įrisk į plaukus,
Kad dovanu nupirkčiau tau.
Ateiki mama, kai išskridę gulbės
Mums plunksnas atminčiai numes.
Ir mes lyg paukščiai grįšime apstulbę
Vos atpažinę byrančias vyšnias.
Ateiki mama, kai kiti nelaukia,
Nes užaugę mes tavi vaikai.
Kodėl sugrįžus į vaikystės lauką
Ir vėlei mama, slapčiomis verkei.
76.
Kai apgaubia pečius juoda naktis, užmerkiu aš nuo ašarų drėgnas akis. Nors greitai jau būsime kartu šalia, užmiegu aš širdy laikydama tave.. Mama, naktimis kviečiu tave.. Man baisu be tavęs dabar ir čia. Lietus ir sapnas neramus pažadina nakčia mane, o aš - viena viena viena ir niekas nepriglaus šalia.. Apkabinu pagalvę šaltą, jai atiduodu visą savo baimę, mėnulis taria man labanakt, jis šitoks liūdnas ir mažytis šiąnakt.. Šimtai žvaigždučių ten aukštai, ar tu matai, ar tu žinai, kuri žvaigždutė - tu, kuri žvaigždutė - aš? Mamyte mano, ar jauti mane nakčia, kai susitinkame sapne, kai noriu aš tave išgirst, bet susikaupt neleis mintis, kad ryte tavęs nėra ir saulė nešviečia tada. Man vis šalčiau į rankeles, noriu priglusti prie tavęs.. Ir pasigirsta durų skambesys, klausiu, kas ten beldžias į duris. Tai tu, mamyte mano.. Apkabinu tave stipriai ir klajoju su tavim sapnais..
75.
Tu lyg jūra gili,
Tartum toliai žali..
Tu viena mums esi-
Mama mūsų brangi..
74.
Ačiū Tau Mama už Meilę ir naktis bemieges, Už svelnumą rankų, virpesį širdies, Visada man būsi kaip gražiausias žiedas, Gėrio ir kantrybės, Džiaugsmo ir vilties..
73.
Dėkoju Tau Mama, Kad Tu išmokei Mylėti namus, Gerbti žmones, Ačiū Tau už tai, kad Tu visada pajunti, kai mums sunku, Pirmoji skubi padėti, ir gražini norą ir jėgas gyventi..
72.
Mamyte ar tu žinai kaip man širdį skauda, kad esu taip toli nuo tavęs. Esu viena ir atrodo nereikalinga, palikai mane vieną ir niekada nesugrįšti pas mane, bet žinok, kad esi man brangiausia visame pasaulyje ir myliu tave iš visos širdies. Dėkoju, kad padėjai man ir užauginai mane myliu..
71.
Mamytei žibuoklių priskinsiu,
Parbėgsiu namo takeliu
Ir garsiai garsiai ištarsiu,
Kad aš ją begalo myliu..
70.
Žydi rožės,
Žydi tulpės,
Noris būt šalia tavęs,
Sveikinsiu tave mamyte,
Su pavasario diena!
69.
Mama, mano mama, aš tave myliu,
Tau vėjelis šlama tarp margų gėlių.
Tau karšta saulytė duoda spindulių,
Dar karščiau mamyte, aš tave myliu!
68.
Mama gražiausias žodis žemėj, į jį sutelpa visi kiti. Ji lyg angelas, lyg fėja. Nors jos nėr dabar arti.. Jai dėkoju už gyvybę ir, kad vaikštai šia Žeme. Jai norėčiau nuskint saulę ir surink visas žvaigždes. Bet, deja, aš negaliu, nors labai aš ją myliu..
67.
Meilė mamai pats tyriausias jausmas todėl ir myliu..
Mama toks galingas žodis suteikiantis gyvenimą..
Gyvenimas nueitas tavo kelias, iš kurio negrįžtamai mes pasitrauksim..
Bet prieš pasitraukdami mes pamąstykim ar viską padarėme gerai, gal laiko dar yra klaidoms toms ištaisyti, o gal jas ištaisys kiti?
Tad gal gyvenkime taip, kad nereikėtų nieko taisyti nei tau, nei kitiems..
66.
Išmokei tu mane dėlioti šventą kryžių
Ir palydėjai iš margų lankų.
Dabar, kai spusteli čia juodos valandos sugrįžę,
O, mama! Be Tavęs sunku, sunku.
65.
Mama, miela Mama, Tu kaip rasos lašelis.
Spindintis saulės spinduliuose.
Mama, miela Mama, Tu kaip tyras vanduo.
Kuris teka gražiausia mano gyvenimo upe.
Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į šį patį gražiausią kelią,
Kuriuo aš einu.
Tu mane supratai kai man buvo labai sunku, Dėkoju tau už tai.
Ačiū Ačiū Ačiū!
Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į gražiausią vietą,
Kurią aš prisiminsiu visą savo laiką!
Mama, miela Mama, Tu mane visada mylėjai ir mylėsi!
Ačiū tau labai!
64.
Mama, geriausias žmogus pasauly,
Mama, tai meilė stipri.
Mama, tai švelniausias žodelis,
Kurį aš ištarti galiu.
63.
Tėti mano tėti,- aš Tave myliu,
Tau aš noriu duoti daug gražių gėlių
Noriu pasakyti, kad tave myliu
Ir tau dovanoti tortą ir ledų..
62.
Mama ar tu man davei gyvybę?
Mama ar išmokei mane pirmo žodžio?
Mama ar tu davei man savo meilę, šilumą ir begailį džiaugsmą..
61.
Mama, Linkiu, kad džiaugsmas vis lydėtų, kad skrietų dienos lyg daina, vargai ir rūpesčiai neliestų, širdis būtu laimės kupina.
60.
Duok man, mama, savo ašarėlę.
Pasodinsiu ją po langeliu.
Pasodinsiu, užauginsiu gėlę
Skaistesniu už saulę žiedeliu
Supsis žiede jos mažutis vaikas,
Užliūliuotas motinos dainų..
59.
Paklaidžioję likimo vingiais,
Pažinę laisvę ir vargus,
Sušilti visada sugrįžtam
Į mylimus tėvų namus.
Prie mielo židinio susėdę,
Vėl pasijusime maži,
O visos negandos ir bėdos
Išeis kažkur toli toli..
58.
Miela Mamyte, patikėk, neturime nieko brangesnio už tave.
Tegul prabėgusių metų našta neišsekina tavo gerosios širdies, neužgesina akių šviesos, tegul niekada nepavargsta tavo darbščiosios rankos, rūpesčių kasdienybėje nenuvysta šypsena ant tavo lūpų, o gyvenimo kelias tegu būna ilgas ir šviesus.
57.
Švieti mums kaip saulė ir mokai kitus
Pilkoj kasdienybėj atrasti džiaugsmus.
Už Tavo gerumą mes prašom lemties
Vaivorykščių tiltą į laimę nutiest.
56.
Branda ir išmintis
Tau šviesų kelią kloja,
Už nemigo naktis
Vaikai karštai dėkoja.
O penkiasdešimt metų
Jaunystei ne riba.
Ir aidi senos dainos
Nauja, skambia gaida..
Tegul auksinio jubiliejaus rytą
Lyg saulė naujos viltys sužydės,
O mūsų žodžiai dar neišsakyti
Lai Tavo sielą šiluma užlies.
55.
Visus gegužio žiedlapius gležnus
Norėčiau aš sudėt po tavo kojom,
Už meilę, rūpestį, švelnius žodžius
Tyriausią jausmą širdyje nešioju.
54.
Tava širdis mums reikalinga, Mama,
Ir ašara, ir lūpų šypsena.
Vaikystės žiedus garbanos šios mena,
Nors, Mama, tu kaip obelis balta.
53.
Tu pirmoji pasveikinai mus su tekančia saule,
Tu pirmoji pabučiavai mūsų akis, lūpas.
Tu palinkėjai gyventi laimingai.
Mama, Tu - mūsų šviesos spindulys.
Tavo laimė - mes, Tavo vaikai.
Tegul Tavo akys mato tik šviesą,
Tegul širdis sutalpina pavasarius ir vasaras,
Tegul niekada nepavargsta rankos,
Išmokiusios mus sėti ir auginti,
Glostyti ir pakelti.
Linkime gyventi Tau tiek ilgai,
Kad Tavo amžiaus pavydėtų net medžiai.
52.
Tamsią vėjuotą naktį man vėl neramu,
Aš prisimenu savo mamytę,
Ir tyliai nuotrauką prie širdies glaudžiu.
Prisimenu savo vaikystę,
Lopšinę kurią dainavai,
Aš sugrįšiu pas tave mamyte būtinai, būtinai.
Įėjusi į savo trobelę,
Pajusiu gaivų kvapą gimtųjų kraštų,
Apkabinsiu tave miela mama,
Aš dažnai tavęs pasilgstu.
Aš sugrįšiu. Sulauk manęs mama.
51.
Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilė,
Kur galetų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, jam krykštaujant, vaikišką laimę -
Būkit savo mažyliui artimiausi draugai!
Draugystė
