| | | 63. | Mama, geriausias žmogus pasauly,
Mama, tai meilė stipri.
Mama, tai švelniausias žodelis,
Kurį aš ištarti galiu. | |   |
| | 62. | Tėti mano tėti,- aš Tave myliu,
Tau aš noriu duoti daug gražių gėlių
Noriu pasakyti, kad tave myliu
Ir tau dovanoti tortą ir ledų.. | | |
| | 61. | Mama ar tu man davei gyvybę?
Mama ar išmokei mane pirmo žodžio?
Mama ar tu davei man savo meilę, šilumą ir begailį džiaugsmą.. | | |
| | 60. | Mama, Linkiu, kad džiaugsmas vis lydėtų, kad skrietų dienos lyg daina, vargai ir rūpesčiai neliestų, širdis būtu laimės kupina. | | |
| |
| | 59. | Duok man, mama, savo ašarėlę.
Pasodinsiu ją po langeliu.
Pasodinsiu, užauginsiu gėlę
Skaistesniu už saulę žiedeliu
Supsis žiede jos mažutis vaikas,
Užliūliuotas motinos dainų.. | | |
| | 58. | Paklaidžioję likimo vingiais,
Pažinę laisvę ir vargus,
Sušilti visada sugrįžtam
Į mylimus tėvų namus.
Prie mielo židinio susėdę,
Vėl pasijusime maži,
O visos negandos ir bėdos
Išeis kažkur toli toli.. | | |
| | 57. | Miela Mamyte, patikėk, neturime nieko brangesnio už tave.
Tegul prabėgusių metų našta neišsekina tavo gerosios širdies, neužgesina akių šviesos, tegul niekada nepavargsta tavo darbščiosios rankos, rūpesčių kasdienybėje nenuvysta šypsena ant tavo lūpų, o gyvenimo kelias tegu būna ilgas ir šviesus. | | |
| | 56. | Švieti mums kaip saulė ir mokai kitus
Pilkoj kasdienybėj atrasti džiaugsmus.
Už Tavo gerumą mes prašom lemties
Vaivorykščių tiltą į laimę nutiest. | | |
| | 55. | Branda ir išmintis
Tau šviesų kelią kloja,
Už nemigo naktis
Vaikai karštai dėkoja.
O penkiasdešimt metų
Jaunystei ne riba.
Ir aidi senos dainos
Nauja, skambia gaida.. | | |
| | 54. | Visus gegužio žiedlapius gležnus
Norėčiau aš sudėt po tavo kojom,
Už meilę, rūpestį, švelnius žodžius
Tyriausią jausmą širdyje nešioju. | | |
| | 53. | Tava širdis mums reikalinga, Mama,
Ir ašara, ir lūpų šypsena.
Vaikystės žiedus garbanos šios mena,
Nors, Mama, tu kaip obelis balta. | | |
| | 52. | Tu pirmoji pasveikinai mus su tekančia saule,
Tu pirmoji pabučiavai mūsų akis, lūpas.
Tu palinkėjai gyventi laimingai.
Mama, Tu - mūsų šviesos spindulys.
Tavo laimė - mes, Tavo vaikai.
Tegul Tavo akys mato tik šviesą,
Tegul širdis sutalpina pavasarius ir vasaras,
Tegul niekada nepavargsta rankos,
Išmokiusios mus sėti ir auginti,
Glostyti ir pakelti.
Linkime gyventi Tau tiek ilgai,
Kad Tavo amžiaus pavydėtų net medžiai. | | |
| | 51. | Tamsią vėjuotą naktį man vėl neramu,
Aš prisimenu savo mamytę,
Ir tyliai nuotrauką prie širdies glaudžiu.
Prisimenu savo vaikystę,
Lopšinę kurią dainavai,
Aš sugrįšiu pas tave mamyte būtinai, būtinai.
Įėjusi į savo trobelę,
Pajusiu gaivų kvapą gimtųjų kraštų,
Apkabinsiu tave miela mama,
Aš dažnai tavęs pasilgstu.
Aš sugrįšiu. Sulauk manęs mama. | | |
| | 50. | Būkit jūra gerumo, švelnumo ir meilės,
Kur galėtų plukdyti mažylis laivus.
Jūsų pasakų skliautais vaikystę nuvedęs
Jis užaugtų protingu, laimingu žmogum.
Būkit jūra bekraštė, išliejusi meilė,
Kur galetų braidyti mažylis dažnai.
Ir išgirskit, jam krykštaujant, vaikišką laimę -
Būkit savo mažyliui artimiausi draugai! | | |
| | 49. | Mama - mano įkvėpimo šaltini, mano angele sarge, globoje sapnų. Tik tau patikiu rūpesčių srautą, tik tau savo džiaugsmo šypsenas dalinu. Kaip gera parnešt tau pirmą žibuoklę ar pasidalinti abiejų mėgstamais ledais su karamele, riešutais ir šokoladu. Mūsų vakarinis arbatos gėrimas ir pokalbiai iki pat sutemų įkvepia mane gyventi, tikėti tuo ką darau, puoselėti svajones. Suteikia sparnus gyvenimo skrydžiui. | | |
| | 48. | Gyvenime - Mama vienintelė
Gėlė gražiausia..
Vienintelis žiedelis,
Išsiskleidžiantis nakčia..
Žydintis ir niekad nenuvystantis.. | | |
| | 47. | Mes užaugom, iš namų išėjom,
Rodos, tik ilsėkis, būk rami.
O juk rūpesčių nesumažėjo
Nuo tada, kai buvome lopšy.
Pakely gimtinės medžiai šlama
Ir svaigina žiemos vėsa.
Tu labai mums reikalinga, Mama,
Laukianti, atleidžianti, gera. | | |
| | 46. | Jei pasaulyje Jūsų nebūtų,
Gerumas ir meilė netektų vardų.
Nešildytų saulė, šaltiniai išdžiūtų
Ir žemė visa apsitrauktų ledu. | | |
| | 45. | Mama, mano mama, aš tave myliu,
Tau vėjelis šlama, tarp margų gėlių,
Tu šviesi kaip saulė, kaip rytų aušra,
už Tave pasauly geresnės nėra!! | | |
| |
| | 44. | Tau, Mama - mieloji, vienintelė, gražiausioji ir brangiausioji - pavasario gėlės.
Tau - vėjo šiurenimas ir švelniausi žodžiai.
Ačiū, kad myli - gerą ir blogą, švelnų ir piktą - vaiką,
Kad aklinoj tamsoj randi paguodos ir atjautos gėlelę.
Ačiū,kad esi. | | |
| |
Draugystė
