Geroji mama, mes užaugom. Kiekvienas jau savam kely. šarma paglostė tavo plaukus, Bet dar ruduo toli. Tik tu mokėjai mus užjausti. Dažnai pavargus nuo darbu. Dar kartą leiski prisiglausti Prie tavo ranku nuostabių. Ir šiandien tariam mes visi - Brangiausia žemėj Tu esi.
20.
Dėkui tau už nemigo naktis,
Už mokymą pažint gyvenimą,
Už meilės, džiaugsmo kupinas akis,
Už viską tau dėkoju Mama.
19.
Buvo džiaugsmo akimirkos, Buvo liūdesio valandos... Buvo pavasario audros, Buvo alsus vasaros nuovargis, Brangus rudens susimąstymais... Visko buvo šitam ilgam kely... O dabar prieita toji aukštuma, Nuo kurios malonu apžvelgti Savo nueitus darbus, nugalėtus sunkumus. Išaugo vaikai... všvelnios anukų rankutės gražina dosniai ir nesavanaudiškai dalinta namu šilumą, kurią nuolat saugojai ir globojai kaip didžiausią šventenybę. Tavo motiniška širdis ir auksinės rankos visą gyvenimą buvo dalinamos artimiesiems. Gal todėl ir tos raukšlės ir ta sidabrinė gija tik puošia ir taurina Tavo veida ir dabar kupina pasiaukojimo ir atsidavimo. Juk tos motiniškos šilumos jau laukis antroji karta - anukai. Nuoširdžiai sveikiname Tave labai gražaus ir prasmingo jubiliejaus proga. Ir linkim: buk stipri, buk kantri, nes taves laukia dar labai ilgas kelias. Gal ramesnis, patikimesnis, tačiau toks pat reiklus meilės, ištikimybės, pasiaukojimo, kantrybės saugojant šventąją namų ugni, dalinant išmintį ir gyvenimo patirtį.
18.
Balti laivai. Laivai padange plaukia. Nugrimzdo saulę į žalias gelmes. Matai - grižau. Grižau ir atsiklaupęs Glaudžiu dulkėtą veidą prie Tavęs. Tai Tu ? Tai - Tu ... Jauna, liekna, kaip vakar. Perkūnui skaldant gintaro namus. Brangioji mano, Tu atleiski ? tąkart Tave paliko paklydėlis sūnus Nesistebėk - Jautrumo aš nerodžiau Skirties metu. Jaunystė ... Pagaliau štai susitikom. Paprastai, be žodžių. Nuo jų nei Tau, Nei man nebus lengviau. Tiktai nuo kvapo žiedlapių ir kraujo Jaučiu, kad svaigsta Deganti galva. širdis kaip kregždė Plazda, nerimauja Tai - Tu ... Pasėmęs dregną žemę saujon, Karštai tave bučiuoju, Lietuva.
17.
Kai tylus medžiai tyliai ošia, Kai švelnios bangos paliečia tave, Kai jūros žvaigždės tavo galva puošia, Kai skamba seno žvėjo vieniša daina, Kai vėjas suvelia tau plaukus Ir suklykia žuvėdra skambančiu balsu, Tada sakyk gi, mama, užsimerkus: "Gyvenimas yra gražus!"
16.
Prabėgs lyg vėjas moksleiviškos dienos, Išeisim palikę gimtuosius namus. Paliksim viską, kas buvo taip miela: Vaikystę, svajones ir klases draugus...
15.
Mama, Rūpesčius ir skausmą Vaikiškas svajas jau pamirštų Ir kodėl man gimė šitoks jausmas? Vyras svetimas brangesnis negu tu... Mama, Kam nepasakei kadaise, Kai mane taip sunkiai auginai, Kad ateis žmogus ? visų brangiausias Tas, kuri aš pamilau karštai... Aš pas jį į vakarą vejuotą Nuplasnoju plaštake lengva Ak, kaip gera bėkt, Kad tu žinotum... Taip nebegau niekad, mama, pas tave...
14.
Be Tavęs nebūčiau gimęs, Jei ne tu ? nebūt manęs. Vien dėl to labai dėkingas, Tau esu, Mamyt, iš ties.
13.
Tegul saulutės spindulėlių Tau niekad nepristinga. Te žemėj nepritrūks gėlių, Kad butum tu laiminga.
12.
Kaip noretusi pasakyti tiek daug, bet širdis neišsirenka tinkamų žodžių. Kaip norėtųsi būti šalia ir tiesiog apkabint, bet atstumas skausmingai viską užgožia. Lieka mintys ir žodžiai, neištarti žodžiai, kuriu niekas ,išskyrus TAVE, nesupras... Viskas telpa TAVY, Tavo žodyje "MAMA".
11.
Mamyte , tiek daug darbo nudirbai, Tavo rankos tokios dar švelnios. Mamyte,tai tavo rankos yra švelniausios, Skaisčiausios! Telinkime Mamos diena praleisti laimingai!
10.
Ar glostai vaiko galvą Naktį ramia, Ar nuskriausta, ar džiugesio pilna. Man primeni vidurvasario žemę, Kuri brandi, jauna ir amžina.
9.
Mieloji mama, tu buvai ir liksi Audringoj jūroj švyturiu mieliausiu. Kaskart sudrėkusiom akim vaikus sutiksi Ir apie jų klaidas, džiaugsmus kas kartą klausi. Sugrižti trokštame kur tu, Kur senas beržas, kur gimtinė, Ir prisiglaudus paklausyt, kaip šlama širdy tavojoj meilė begalinė.
8.
Žydėkite kaip visos gėlės žydi, Ir būkite jauna jauna Atleiskite, kad laimės jums nepalinkėjau Gėlė laiminga būna visada Tegul visuomet šypsosi jums saulė Tegul visuomet neduoda jums liūdet Gimtadienio proga dovanoju laimės saują, Ir viso to ko MAMAI galima linkėt
7.
Juk kūdikio verksmas gražiausia daina,
Juk kūdikio džiaugsmas - mamos dovana ir nemigo naktys netenka reikšmės,
Kai lūpos dukrytės tau "Mama" šnibždės!
6.
šie žodžiai mano mama,tau brangioji, Aš juos skiriu šiandieną vien tik tau, Ir iš visos širdies už nerimą dėkoju Už nemigos naktis,už viską ką gavau!
5.
Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo širdy, Kiek daug geru darbų nudirbo tavo rankos, Kiek daug naktų skaičiavo tavo mintys ir dėjavo tik viena - tavo širdis. Tebūna tavo vardas, tavo darbas šventas, Tebūna tavo dienos ilgos ir džiaugsmingos, O laikas tekartoja:"Nepalužti,nepavargti ir gyventi, gyventi!"
4.
Pasėdėk parymuok sidabruotą galvą parėmus, Tolsta, tolsta gražiausi gimtinės takai: Žinom, kad atiduotum savąją širdį, Kad laimingi tik būtų tavieji vaikai. O dienos liudnos ir laimingos, Ištirpsta džiaugsmo šurmuly. Te nieko šiandien tau nestinga, Aplinkui šypsos artimi...
3.
O buvo saulės,vėjo - buvo visko, Svajonių laivas blaškės audrose. Ne kartą ašara žvaigžde sutvisko, Ne kartą džiaugsmas degė akyse. Praskriejo metai, kaip viesulu praėjo. O tu likai švelni, likai rami, Nes tu skausmus ir negandas mokėjai Paverst šypsniu, praskaidrint viltimi.
2.
Tu tokia visur esanti, kad galėtum būti erdve. Tu tokia gyva, kad galėtum judėjimu būti. Tu tokia šviesi, kad galėtum būti saule. Tu tokia dosni, kad galėtum būti žeme. Tu tokia stipri, kad galėtum būti vyru. Tu tokia silpna, kad galėtum kūdikiu buti. O tu viskas drauge - nes tu mano mama!
1.
Kas vakarą niūniuoja Liūdnąsias lopšines, Glėby tave supuoja, Kol dar esi maža
Basom kojelėm bėgai, Netyčia pargriuvai o kas tave paguodė Kai graudžiai tu verkei?
Mamos tik švelnios rankos Primins senas dienas, Mamos tik vienas žodis Vė taps šviesia žvaigžde.
Draugystė
