Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo širdy, Kiek daug geru darbų nudirbo tavo rankos, Kiek daug naktų skaičiavo tavo mintys ir dėjavo tik viena - tavo širdis. Tebūna tavo vardas, tavo darbas šventas, Tebūna tavo dienos ilgos ir džiaugsmingos, O laikas tekartoja:"Nepalužti,nepavargti ir gyventi, gyventi!"
4.
Pasėdėk parymuok sidabruotą galvą parėmus, Tolsta, tolsta gražiausi gimtinės takai: Žinom, kad atiduotum savąją širdį, Kad laimingi tik būtų tavieji vaikai. O dienos liudnos ir laimingos, Ištirpsta džiaugsmo šurmuly. Te nieko šiandien tau nestinga, Aplinkui šypsos artimi...
3.
O buvo saulės,vėjo - buvo visko, Svajonių laivas blaškės audrose. Ne kartą ašara žvaigžde sutvisko, Ne kartą džiaugsmas degė akyse. Praskriejo metai, kaip viesulu praėjo. O tu likai švelni, likai rami, Nes tu skausmus ir negandas mokėjai Paverst šypsniu, praskaidrint viltimi.
2.
Tu tokia visur esanti, kad galėtum būti erdve. Tu tokia gyva, kad galėtum judėjimu būti. Tu tokia šviesi, kad galėtum būti saule. Tu tokia dosni, kad galėtum būti žeme. Tu tokia stipri, kad galėtum būti vyru. Tu tokia silpna, kad galėtum kūdikiu buti. O tu viskas drauge - nes tu mano mama!
1.
Kas vakarą niūniuoja Liūdnąsias lopšines, Glėby tave supuoja, Kol dar esi maža
Basom kojelėm bėgai, Netyčia pargriuvai o kas tave paguodė Kai graudžiai tu verkei?
Mamos tik švelnios rankos Primins senas dienas, Mamos tik vienas žodis Vė taps šviesia žvaigžde.
Draugystė
