Kaip gera prisiminti Tuos senus gerus laikus, kai visas mano gyvenimas buvo kaip graži pasaka...
Svajonių princas ant balto žirgo... O mano svajonių pilis ant kalno netoli vandenyno...
O aš pati kaip auksine žuvele tikėjausi surasti sau saugia vietele...
Svajonėse rasdavau kažką, ko niekas negalėjo paaiškint...
Kas? kodėl? kur? Ir dėl ko?
Ir tada gyvenimas atverte paskutines kortas... Ir supratau, kad tai tik mano mažos svajones... Kurios neišsipildė..
Dabar svajoju iš naujo... Tik jau ne taip kai tada, kai buvau maža..
19.
As suklupau ir nuvirtau uz laisv3 mylimos t4vynes mane pakirto ne kulka o butelis geros namines.
18.
Kur bega degtine,kur spiritas teka.
ten musu tevyne skurdi lietuva.
broliai pijokai
rusiskai sneka ir skamba po kaimus Minedo daina.Su kovo 11d.
17.
Paukščiai turi sparnus, bet neturi svajonių. Žmonės turi svajonių, bet neturi sparnų...
Tad pakelkime taures už tai, kad visos svajonės turėtų sparnus!
16.
Pirmaisiais metais po vestuvių kalba vyras, o moteris jo klausosi. Antraisiais metais kalba moteris, o vyras jos klausosi. Trečiaisiais metais jie abu kalba, o kaimynai klausosi.
Tad palinkėkime jauniesiems, kad jiems netrūktų temų pokalbiams, o kaimynams nesibaigtų kantrybė klausytis!
15.
Viena moteris pareiškė, kad ji namuose laiko tris padarus, kurie jai atstoja vyrą. Tai: šuo, kuris visą dieną loja ir purvinomis letenomis primindžioja grindis; papūga, kuri be perstojo keikiasi, ir katinas, kuris per naktis, velnias žino kur, valkiojasi.
Tad pakelkime taures už moteris, kurioms vyro niekas atstoti negali! Tad pakelkime taures už nepamainomus vyrus!
14.
Sakoma, kad:
Jeigu galvojate kartu gyventi penkerius metus - auginkite gėles!
Jeigu galvojate kartu gyventi dešimt metų - auginkite medžius!
Jeigu galvojate kartu nugyventi visą gyvenimą - auginkite vaikus!
Tad pakelkime taures už ilgą ir turiningą jūsų šeimos gyvenimą, kuriame būtų ir gėlės, ir medžiai, ir vaikai!
13.
Kaip gera tiems, kurie dar turi Mamas. Kaip gera tiems, kurie gali pabučiuoti jų visada šviesos kupinus veidus ir geras rankas. Kaip gera tiems, kurie gali pamatyti savo atspindį jų akyse. Kaip gera tiems, kurie gali džiaugtis Motinų palaiminimu.
Ir iš kur tas sūnų ir dukrų įsitikinimas, kad Mama yra amžina.
Tad pakelkime taures už mūsų mylimas, nuostabias Mamas!
12.
Pagal seną rytų legendą moters sutvėrimui Visagalis paėmė: rožės šviežumą, medžio lapo lengvumą, persiko žiedo aksominį švelnumą, alyvos žiedų žvilgesį, rasos ašarėlę, saulės spindulio šypseną, pavasario vėjelio nepastovumą, povo pasipūtimą, kregždės skrydžio grakštumą, kiškio baikštumą, pūko lengvumą, deimanto kietumą, medaus saldumą, tigro žiaurumą, šarkos tauškėjimą, balandžio burkavimą, ugnies karštį ir visa tai sumaišė. Gavosi nuostabus ir nepakartojamas kūrinys.
Tad pakelkime taures už šį nuostabų kokteilį! Už moteris!
11.
Nugyveno žmogus savo amžių ir atėjo laikas mirti. Pakėlė jis rankas į dangų ir meldžiasi:
- Dieve, leisk man dar pagyventi.
- Ir kiek tu norėtum dar pagyventi? -klausia Dievas.
- Tiek, kiek lapų yra ant šito medžio.
- O, tai labai daug.
- Na, tai nors tiek, kiek obuolių yra ant šios obels, - nepasiduoda žmogus.
- Ir tai labai daug, - atsiduso Dievas. - Geriau aš tau leisiu pagyventi tiek metų, kiek tu turi draugų.
- Bet aš neturiu draugų, - liūdnu balsu pasakė žmogelis ir drebančia ranka nusišluostė ašaras.
Tad pakelkime taures už draugus! Ir kad jų būtų daugiau, negu lapų ant
medžio.
10.
Keliavo asilas per dykumą. Keliavo ilgai ir labai pavargo, be to, ji labai kankino troškulys. Staiga jis pamatė dvi statines. Ant vienos buvo užrašyta „Vynas", o ant kitos - „Vanduo". Ir, kaip jūs manote, prie kurios statinės puolė asilas? Aišku, prie vandens!
Tad nebūkime asilais ir išgerkime vyno!
9.
Ar žinote kuo skiriasi tikrovė nuo pasakos?
Pasaka - kai jaunikaitis veda varlę, o ji, pasirodo, beesanti karalaitė. Na, o tikrovė - kai viskas atvirkščiai.
Tad išgerkime už tai, kad mūsų gyvenimas būtų panašus į pasaką!
8.
Vienas žmogus, paklaustas, kas yra laisvė, atsakė:
- Laisvė - tai galimybė veikti ką nori, nekreipiant dėmesio į nieką, išskyrus: žmoną, policiją, valstybinę ir vietinę valdžią, viršininką ir kaimynus.
Tad pakelkime taures už Laisvę!
7.
Susirinko šeima prie stalo valgyti vakarienės. Visi buvo labai nustebinti, nes ant stalo gulėjo tik glėbys šieno. Namiškiai pradėjo šnibždėtis, ar nebus šeimininkei protas pasimaišęs. O ši nusišypsojusi tarė:
- Aš ruošiu jums maistą jau daugybę metų ir nė karto negirdėjau jūsų atsiliepimų, kad tai ne šienas...
Tad pakelkime taures už šeimininkę, už šį gražiai paruoštą stalą ir nuostabias vaišes!
6.
Tegul vienos širdies plakimą kita širdis visada išgirs.
Jeigu suvedė likimas, tegul jau niekas neišskirs.
Tegul ant Jūsų bendro tako žiedai gražiausi pražydės, o sutuoktuvių proga linkim abiem daug laimės didelės..
5.
Palinkėčiau meilės, bet jau turi (vardas),
Palinkėčiau laimės, bet jau turi mus (draugus, gimines),
Todėl palinkėsiu sveikatos, nes jos reikia visiems ir visada, kad turėtų tai ko jiems tikrai reikia...
4.
Kad būtų už ką apsirengti ir prieš ką nusirengti ;)
3.
Kai žmogus praranda protą-tuokiasi,
kai praranda kantrybę-skiriasi,
kai praranda atmintį-vėl tuokiasi.
2.
Karta Įsimylejo du jaunuoliai,bet abieju tevai buvo pries ju meile. Tuomet jie uzlipo ant aukciausio kalno, ir atsistojo ant jo krasto. Jie susitare jeigu tevai pries ju meile, tada jie nusoks nuo kalno ir bus visa laika kartu. Vaikinas pirmas zenge zingsny ir nusiko nuo jo, o mergina pastovejo, apsisuko ir nuejo. Tad pakelkim taures uz tai, kad merginas visada praliaistume pirmas.
1.
Kartą susiginčijo Meilė ir Ištikimybė, kuri iš jų žmonėms reikalingesnė. - Aišku, aš esu reikalingesnė - sako Meilė. - Ko vertas būtų gyvenimas be manęs? - O ko verta Meilė be ištikimybės? - Prieštaravo šioji. - Vaikeliai, - įsikišo Fantazija. - Jeigu manęs nebūtų ir judviejų nebūtų. Tad pakelkime taures už Fantaziją.
Draugystė
