Mokytojas nori vaizdžiai paaiškinti skirtumą tarp rožės ir kaktuso:
- Įsivaizduokite dailiai apsirengusią jauną, gražią moterį.. Tai tokia esanti rožė. O šalia jos stovi žalia neišvaizdi būtybė, kuri ir žydėt retai žydi, o dažniausiai ji bežiedė. Ta būtybė šalia rožės atrodo verta pasigailėjimo. Kas tai galėtų būti?
- Aišku, pone mokytojau,-atsakė mokinys, - tai rožės vyras.
Pakelkime taures už rožių vyrus!
116.
Kaip reaguoja įvairių tautybių moterys, kai vyras jas užklumpa lovoje su meilužiu?
Prancūzė: "O Poli! Gulk šalia!"
Amerikietė: "Sveikas, Džoni. Žinai, Haris irgi geras vyras."
Anglė: "Bili, tu pats kaltas - juk tu šiandien grįžai penkiomis minutėmis anksčiau negu visada."
Rusė: "Vasia, Vasia dėl Dievo meilės, aš juk nekalta: jis mane išprievartavo."
Žydė: "Abramai, tai tu? O kas guli šalia manęs?"
Lietuvė: "Tai ko akis išsprogdinai? Tu irgi ne šventasis. Ak, tu šitaip negalėtum? Jeigu nebūtum impotentas - galėtum."
Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms geriausias meilužis - savo vyras!
115.
Meilužė - tai atsarginė moteris.. O atsarga gėdos nedaro!
Tad igerkim už Meilužes!
114.
Kas per jausmas yra meilė?
Ir kas gi ji?
Kilnių geismų ir apmaudo siautimas?
Keista būtybė gimusi iš nieko?
Džiugi vergovė?
Saldanti liepsna?
Žavingų formų mišinys kraupus?
Švininis pūkas?
Dūmas spindulingas?
Ligota sveikata?
Bemiegis miegas?
Kas toji meilė?
Garo debesėlis, atodūsis į orą pasikėlęs, šviesos ir laimės tviskanti versmė, ar skausmo ašarų juoda gelmė?
Ta meilė - išmintinga beprotybė, medus saldžiausias ir nuodų kartybėje..
Tad išgerkim už meilę!
113.
Vieną gražų vakarėlį nuėjau aš į šokius, atsisėdau į kamputį ir ten apžvelgiau visus. Pamačiau aš ten mergaitę, prižadėjo man ji duoti.. Nieko blogo negalvokit, į žanduką pabučiuoti. Kai išsivedžiau ją šokti įkišau jai prie visų.. Nieko blogo negalvokit baltą rožę tarp kasų. Kai parsivedžiau namo ją, ištraukiau didelį.. Nieko blogo negalvokit sauso vyno butelį. Po to karto man stovėjo 3 dienas ir 3 naktis.. Nieko blogo negalvokit Josios veidas prieš akis..
Tad pakelkim už didelį butelį!
112.
Gyvenimas - ne taurė vyno,
Jos šukės laimės neatneš,
Dėja mes kartais to nežinom,
Ir laimę daužom į šukes.
Tad išgerkim, o ne daužykim!
111.
Tik laikas bėga nesustoja,
O žmogui reikia pastangų.
Išgerkim šiandien už rytojų,
Ir griebkim Jauti už ragų!
110.
Kuo skiriasi realybė nuo pasakos? Pasaka - kai jaunikaitis veda varlę, o ji po vestuvių tampa karalaite. Realybe - kai veda karalaitę, o paaiškeja, jog ji lovoje besanti šalta varlė. Pakelkime taures už tai, kad mūsų gyvenimas būtų panašus į pasaką.
109.
Degtinė - mūsų priešas, bet kas sakė, kad mes bijome priešų?
108.
Išgerkime už mūsų žmonas ir meilužes ir už tai kad jos niekada nesusitiktų.
107.
Sudužusios šukės paviršiun išplaukia, Sudužusi meilė nugrimzta dugnan. Pakelkime tosta už meilę be šukių, Už tai, kad išplauktų svajonių žiedai.
106.
Galima turėti daug pinigų, bet jie neatneš laimės. Už pinigus galima nusipirkti lovą, bet ne jos šilumą. Už pinigus galima nusipirkti žmogu, bet ne jo meilę. Tad linkiu, kad jus turėtumėte ir pinigų, ir laimės, ir šilumos, ir meiles!
105.
Žmogui protas duotas tam, kad jis protingai gyventų, o ne tam, kad matytų, jog kvailai gyvena. Išgerkime, kad turėtume ne tik geras akis!
104.
Studentiškas tostas už tėvus: - Už tuos, kurie mano, kad mes čia mokomės...?
103.
Bendrabučio kambaryje miega po vieną pirmo, antro, trečio, ketvirto ir penkto kurso studentai. Suskamba žadintuvas. Pirmakursis pašoka ir sako: - Vyručiai, kelkitės, eime į paskaitas. Antrakursis, apsiversdamas ant kito šono, suniurna: - Pakvaišai, ar ką? - Miegokim. Trečiakursis paprieštarauja: - Ko čia miegoti, eime alučio nusipirkti. Ketvirtakursis: - Ka čia alučio, verčiau degtinėlės. Penktakursis: - Pasielkime taip: metame i viršų monetą. Jeigu atvirs skaičius - eisime alaus, jei herbas - eisime degtinės. Jeigu atsistos briauna - miegosime toliau. O jei pakibs ore - į paskaitas. Pakelkime taures už studentiją.
102.
Egzamino metu vienas profesorius paklausė, kur yra širdis. Studentas atsakė: - Krūtinės ląstoje. - Nieku paistymas,- susiraukė profesorius. - Kaip galima sėsti prie egzaminų stalo, nežinant, kad širdis yra širdies maišelyje. - Atsiprašau, pone profesoriau,- nenorėjo nusileisti studentas.- Jeigu manęs kas nors paklaustų, kur jus šiuo metu esate, kaip aš turėčiau atsakyti: ar jūs universitete, ar savo kelnėse? Profesorius nusišypsojo, o tai reiškė: isk. Siūlau tostą už tuos, kurie moka rasti išeiti iš bet kokios padėties.
101.
Kartą gėrė vilkas, zuikis ir vežlys. Begerdami pastebėjo, jog jau nebėra ko gerti. Reikia dar atnešti. Kuriam eiti? Nutarta pasiųsti vežlį. Tas išėjo. Vilkas ir zuikis laukia. -Gal pinigus pragere ir guli kur nors griovyje išvirtčs-samprotauja laukiantieji. šalimais pasigirsta vėžlio balsas: -Jeigu šaipysites, tai visai neisiu! Pakelkime taures už tai, kad ant šio stalo nepritruktų gerimų ir nereikėtų siųsti vėžlio
100.
Policininkas sulaikė vairuotoją už greičio viršijimą. -Aš priverstas jus nubausti,-pareiške jis. -Bet juk aš važiavau š0km/h greičiu,- teisinasi sulaikytasis. -Pone, jus švilpėte 90km/h greičiu. -Prisiekiu visais šventaisiais: aš neviršijau greičio! Ka, jūs netikite mano garbės žodžiu? Čia atsiveria mašinos durelės ir vairuotojo žmona sako: -Kai mano vyras išgeria, su juo gincčtis beprasmiška! Pakelkime taures už tai, kad žmonos nesikištu į besiginčijančiu vyru reikalus.
99.
Garlaiviu plauke pirklys ir mokslininkas. Turtuolis vežesi daugybę prekių. Mokytas žmogus su savimi nieko neturėjo. Staiga jūroje kilo audra. Didžiulė banga apvertė garlaivį ir šis nuskendo. Išsigelbėjo tik pirklys ir mokslininkas. Matydamas paniurusį mokslo vyrą, turtuolis jam sako: -Ko tamsta taip nusiminęs? Ko liudi? Aš praradau visus savo turtus, o tavo turtai - juk savyje! Pakelkime taures už didžiuosius turtus, kurie gali žūti tik kartu su ju savininku. Už protą, draugužiai!
98.
Pažinojau vieną tinginį.šis tinginių pantis kiekvieną rytą darydavo mankštą, prausdavosi po šaltu dušu, kad nereikėtų vaikščioti į vaistinę. Nuo ryto iki vakaro triusė darže, kad tik nereikėtų žiemą vaikščioti į turgų ar daržovių parduotuves. Jis tingėjo nueiti į statybos kontorą ir sodo namelį pastatį pats. Kur tu rasi kitą tokį tinginių pantį? Tad nesmerkime tokių tinginių, o verčiau pakelkime už juos taures
Draugystė
