Skonių įvairovė. Turtingas verslininkas nusprendė vesti ir kreipesi į pažinčių tarnybą prašydamas jam surasti turtingą našlę. - Be abejo, pageidaujate, kad ji butu ir graži? -pasiteiravo tarnautojas. - Aišku! Tokia, į kurią būtų malonu ir pačiam žiurėti, ir ne gėda svetimam parodyti... Kad ji būtų tarsi iš paveikslo išlipusi... - patikslino verslininkas. Netrukus užsakovas buvo supažindintas su kandidate į žmonas. Į kontorą įlekia iširdęs verslininkas ir ima žaibus ir perkunus laidyti. - Tai ka? Jus iš manes šaipytis bandote?! Aš prašiau, kad būsimoji žmona būtų tokia graži, tarsi iš paveikslo išlipusi... 0 ka jus atsiuntete? Ji šleiva, viena akis išsprogusi ant kaktos, kitos visai nematyti, tarsi jos niekada ir nebūta... Ausys atvėpusios, nosis ne nosis, o tikra kultuvė, dantys keli ir tie patys burnoje netelpa... - Ko jūs taip piktinatės, pone?! - ėmė raminti jį pažinčių agentas. ? Tai juk skonio reikalas. Vieniems patinka Rafaelis ar Rembrantas, kiti del Pikaso iš proto kraustosi... Tad pakelkime taures už skonių įvairovę. Juk visi žinome, jog dėl skonio nesiginčijama.
31.
Šeimyninis gyvenimas yra subtilus muzikos instrumentas, be to - styginis. Neitempsi ? neskambės, pertempsi - stygos nutruks. Viskas turi buti gerai sustyguota. Sveteliai, išgerkime už tai, kad mūsų jaunavedžiai puikiai sustyguotų savo šeimyninį instrumentą.
30.
Neivykdoma užduotis. Vienas vaikinas šsimylėjo kitatautę merginą. Artimiau su ja susidraugavęs, nusprendė vesti. Mergina į jo pasiulymą taip atsakė: - Aš ištekesiu už tavęs, bet prieš tai tu privalai atlikti man šimtą darbų. Vaikinas sutiko su iškeltomis sąlygomis ir ėmė vykdyti jos kaprizus. Iš pradžių ji privertė vaikiną įkopti į aukštaąir gana stačią uola. Vėliau liepė nušokti nuo stačios uolos. šokdamas nuo aukštos uolos vaikinas susilauže koją. Tada mergina įsake jam vaikšcioti ir... nešlubuoti. Ir vardino gražuolė kaskart vis naujas užduotis: perplaukti plačią ir sraunią upę, parklupdyti isišėlusį žirgą, nušauti aukštai padangėje skrendantį paukštį ir t.t. ir t.t. Taip vieną po kitos vaikinas atliko devyniasdešimt devynias labai sunkias užduotis. Liko vienintelis, paskutinis - šimtasis darbas. Tada mergina jam tarė: - 0 dabar pamiršk savo tėvą ir motiną, pamiršk savo gimtąją kalbą. Vaikinas piktai pasižiurėjo į ją, nieko nepasakęs šoko ant žirgo ir nušuoliavo visiems laikams. Pakelkime
29.
Piršlybų menas. Jaunuolis atvyko pas turtingą ūkininką piršlybų. Su mylimąja jis jau buvo susitaręs, liko pakalbėti su tėvais. Pokalbis vaikinui buvo sunkus. Iš susijaudinimo jis peiliuku drože lazdelę, kurią laikė rankose. Ūkininkas klausėsi būsimo žento ir įdėmiai sekė jo judesius. Tasai drožė ir drožė, kol iš lazdeles nieko nebeliko. Merginos tėvas ir sako: -Vaikine, matau, kad tamsta pasiturintis ir esate neblogos išvaizdos... Bet dukters už tamstos neišleisiu. Jeigu iš lazdelės būtum ka nors išdrožinejęs ar išdrožęs, abejonių man nekiltų. Tačiau tamsta lazdele nieku pavertei. Tai tamsta vėjais paleisi visą mano turtą, kuri esu sukaupęs. Iššvaistęs viską, šeimą elgetomis paleisi. Aš tiksliai nustačiau tavo charakterį. Tad pakelkime taures už tikrą piršlybų meną ir nepasikliaukime savo jėgomis, kad mažmožis nesužlugdytų gerų ketinimų. Už piršlius!
28.
Nutarimas. Sužieduotinis sako savo būsimai žmonai: - Norėčiau, brangioji, tuojau po vestuvių važiuoti prie jūros. - Gerai, brangusis, važiuokime prie jūros. - Ne važiuokime, o skriskime, brangioji... - Kaip įsakysi, brangusis... Merginos motina pasikviecia į šalį dukrą ir jai šnibžda: - Ar ne per daug komanduoja tavo būsimas vyras? - Palik ji ramybėje, mamyte. Lai Saulius diktuoja savo paskutinę valią. Kitą dieną. - Vadinasi, taip: baldus ir visą namų inventorių mudu dalinsimės pusiau... Be barnių, be triukšmų. Sutinki? - Sutinku, brangusis. - Susitarkime, kad mudu išsaugosime normalius žmogiškus santykius. Jeigu susitiksime, ramiai pasisveikiname... - Būtinai. - Ir skyrybų metu mudu elgsimes korektiškai, be isterikos bei priekaištų... Sutinki? - Aišku, sutinku. - Na ir puiku. Tai paskubėkime: po ketvirčio valandos mūsų jungtuvės. Pakelkime taures už susitarimus, kurie paprastai nevykdomi.
27.
Piršlys. Piršlys vaikinui labai gyrė merginą. - Bet aš girdėjau, kad ši mergina mikčioja, - pasakė jaunikaitis. -Vadinasi, ji be reikalo neaušins burnos! ? paneigė piršlys. - Aš ją mačiau. Mergina - žvaira... - Tai ir gerai... Vyrai nevarstys savo žvilgsniais. - Ji neužauga. - Džiaukis. Vadinasi, jai reikes mažiau medžiagos drabužiams. - Bet juk jos viena koja trumpesne. - Taciau užtat kita ilgesne. - žmonės kalba, kad ji ir silpno protelio... - Vaikine! - supyko piršlys. - Tu nori, kad ji neturėtu ne mažiausio trūkumėlio?! Tad pakelkime taures už gerus prekybininkus, mokančius įpiršti ir blogiausią prekę!
26.
Piršliavimas. Vaikinas atėjo pas mylimosios tėvus pirštis. Tėvas atidžiai klausosi jo prisipažinimų. - Aš negeriu svaiginamųjų gėrimų! ? sako vaikinas. - Pagirtina! - Nerūkau. - Labai gerai, ? sutinka tėvas. - Kortu net į rankas neimu. -Aišku... - Gyvenu tvarkingai. Vakarais niekur neslampinėju gatvėmis... - Puiku. - Ar galiu tikėtis jūsų dukters rankos? - Niekuomet! - suriko tevas. - Vaikine, aš nenoriu, kad mano žmona man prikaišiotų ir tamsta rodytų pavyzdžių. Tad pakelkime taures už tuos, kurie gyvenime ne angelai!
25.
Neįvykusios piršlybos. Senbernis nutarė išsivirti virtinukų. Tačiau neturėjo mėsmalės ir negalėjo susimalti mėsos. šovė išganinga mintis ? nueiti pas našlę kaimynę ir pasiskolinti. Lipa jis laiptais ir galvoja: ,šit paprašysiu mėsmalės. Ji paklaus, kam ji man reikalinga. Aš atsakysiu - noriu išsivirti virtinukų... Teks ją pakviesti į svečius, reikės atkimšti butelį... Išgersime, suris svetimą gerą... Tikriausiai panorės pasimylėti... Neduok Dieve, ji taps neščia... Prispirs ją vesti... Pagyvensim kurį laiką, reikės išsiskirti... Visą likusi gyvenimą teks mokėti alimentus... Pasigvieš į visą mano turtą... Velniams man to reikia!" Kaip tik su šia mintimi senbernis priejo prie našlelės buto, paspaudė durų skambuti. Durys atsidarė, jis ir sako: - žinai, kaimynėle, eik tu po velniu su savo mėsmale! Pakelkime taures už laimingus nelaiminguosius.
24.
Vyrai, branginantys jaunystę. Vasaros sodas. Nuošalus suolelis. Sėdi vieniša porelė. Jis jau ilgai gyvenęs. Ji jaunutė. - Mano mieloji, mano geroji, - čiulba jis saldžiai. - Daug nekalbėsiu... Einu tiesiog prie reikalo. Pupuliuk, aš prašau jūsų rankutės ir būti mano antrąja puse. - 0 ar kalbėjote su mano mamyte? - Kalbėjau, kalbėjau, - spaudžia jis josios rankutč. - Brangioji, aš su jūsų mamyte kalbėjau prieš dvidešimt metų... Bet tada aš jūsų dar nepažinojau! Pakelkime taures už vyrus, branginančius savo jaunystę.
23.
Išgerkim už tuos vyrus, kurie gali pastovėti už save ir pagulėti už kitus!
22.
Kad jūsų norai apsvaigtų nuo jūsų galimybių!!!
21.
Augo graži stebuklinga obelis. Kartą prie jos prieina 18m. mergina ir sako: obelie sužydėk tiek žiedų kiek kartų aš šiame gyvenime esu nusidėjusi.Ir obelis pražydo vienu gražiu ziedu. Prieina moteris 25m. ir sako: obelie sužydėk tiek žiedu kiek kartu aš šiame gyvenime esu nusidėjusi. Ir obelis pražydo dviem dideliais žiedais.Priejo sena sena senutė ir sako: obelie sužydėk tiek kartu kiek aš šiame gyvenime esu nusidėjusi. Ir visa obelis pražydo taip pat ir visi aplinkui esantys laukai. Tad išgerkim už tas moteris,kurios puošia gamtą!
20.
Vaikinas vedė beprotiškai dailią merginą. Po pirmos vestuvinės nakties ji jam sako: - Brangusis, mes turėsime tris nuostabias dukreles - Kaip tai, - stebisi vyras. Iš kur žinai, kad mergaites, ir kodel iš karto tris? - Na, jos dabar pas mano mama... Tad išgerkime už tai, kad jaunavedžių šeima greitai pagausėtų...
19.
Kai žmogus praranda protą-tuokiasi, kai praranda kantrybę-skiriasi, kai praranda atmintį-vėl tuokiasi.
18.
Linkime nelaimių, kancių, skausmo, nusivylimo ir viso, kas blogiausia, IŠVENGTI! Pakelkima tostą už išvengimus!
17.
Ateina toks metas Lakštingalai suokti Jausmams ir žiedams sužydėt Ateina toks metas Mylėti ir tuoktis Ir dviem savo lizdą sudėt...
16.
Studentas įsimylėjo estetikos profesoriaus dukrą. Ši irgi nebuvo jam abejinga. Tačiau jiedu susitikinėdavo tik tada, kai merginos tėvas skaitydavo paskaitas universitete. Studentui teko rinktis paskaitas arba pasimatymus. Baigiantis semestrui, jis ateina įskaitos: - Bet aš tamstą matau pirmą kartą, nustebo profesorius. Nė karto nepastebėjau savo paskaitose. Kaip, jaunuoli, drįsti ateiti įskaitos nesusipažinęs su mano estetinėmis pažiūromis. - Pone profesoriau, - gyvai atsakė studentas, - aš visą tą laiką studijavau tobuliausią jūsų kūrinį! Pakelkime taures už tobuliausios estetikos kūrinius - už merginas !
15.
Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo kelią. Tarp tūkstancių ir milijonų kelių gyvenimas sujungė Jūsų kelius, kurie nuo šiol bus vienakrypčiai, lyg galinga gyvenimo upė. Plaukite ja laimingai, sukūrę savo simbolinį laivą. Vairuokite ji pasikeisdami, kad protingai išvengtumėte povandeniniu klastingų uolų, nuovargio ir kasdienybės. Pasistenkite, kad Jūsų laive skambėtų ne vien tik Jūsų balsai ir komandos, bet ir čiauškėtų tobuliausi kūriniai - mažieji Gerbičiukai, suteikdami Jūsų bendram gyvenimui GYVYBĘS ir LAIMĘS.
14.
Gyveno kartą karalius ir turėjo jis dukrą. Būrėją išbūrė, kad kai dukra sulauks 18-kos metų , ji pagimdys kūdikį. Karalius labai to nenorėjo ir uždarė ją į patį auksčiausia bokštą. Pats valgyti nešė, nieko ne artyn neprileido. Kai karalaitei suėjo 18-ka, pagimdė ji kudikėlį... Tad išgerkime, už Karlsoną, kuris gyvena ant stogo.
13.
Kartą jūroje per audrą sudužo didžiulis laivas. Vienas jureivis, talžomas šaltų bangų, sako: ?Kas bus, tas! Dieve, duok man tiek rastų, kiek kartų mano žmona buvo man neištikima!? Ir gavo 1 rastą. Kitas jureivis irgi prašo to paties. Ir gavo visą plaustą. Atėjo ir kapitono eilė. Paprašė ir atsirado didžiulis tiltas nuo vidurio jūros iki pat kranto! Tad išgerkime už moteris, kurios neleidžia savo vyrams paskęsti!
Draugystė
