| | | 172. | Meilė visagalė: nėra pasaulyje nei sielvarto juodesnio už jos bausmę, nei laimės didesnės už malonumą jai tarnauti. | |  |
| | 171. | Pabelsk.. Galbūt įleis.. Matai, kareivis saugo mano širdį.. Jauti, maldauja ji švelnumo.. Jauti, ji nori būt laisva, bet tuo pačiu ir mylima.. Pažink, kiekvieną mano žingsnį.. Suprask, ką reiškia žvilgsnis.. Žinok, aš noriu, kad mane mylėtum.. Ir nepaleistum niekada.. | | |
| | 170. | Gyvensi ir Tau patiks. Ne visos spalvos, ne visos kalbos ir ne visos žilos galvos. Ne visos dainos, ne visos rožės ir ne visas grožis. Gyvensi ir mylėsi gal tik tai, ką širdimi palietęs supratai... | | |
| | 169. | Noriu suprasti, ką reiškia "MYLĖTI"? Noriu pažinti, o gal "NUSIDĖTI"? Trokštu pajusti tavąsias rankas, Ir nukeliauti su tavim į dausas.. | | |
| |
| | 168. | Myli tas, kuris tyli, Myli tas, kuris kenčia, O ne tas, kuris meluoja Ir beprotiškai bučiuoja! | | |
| | 167. | Atleisk, tik vieno teprašau, atleisk, nebekankink manęs daugiau. Atleisk, juk aš atsiprašiau, atleisk juk aš tik maldavau.. | | |
| | 166. | Nuoširdžiai mylėti - vadinasi pamiršti save. | | |
| | 165. | Sako meile ateina pavasarį Sako žydi kartu su gėlėm, Aš linkiu kad ateitų ir žiemą Apsnigtom apsnigtom pakelėm... | | |
| | 164. | Mylėk- kol širdis dar jauna, mylėk- kol ji dar meilės kupina. Mylėk- net jei įskaudins tave, mylėk- nes už meilę brangesnio nieko nėra.. | | |
| | 163. | Tu mylimas žmogus, niekas toks brangus, amžiais šitaip bus, nieks neatims tavęs niekad iš manęs. Tu perlas delnuose, auksas pūkuose, vėjas laukuose, man reikia tik tavęs, būk šalia manęs, kol širdis gyva.. | | |
| | 162. | Nuprauskim pavargusias lūpas, akis, pabūkim jaunystės svajonių dvasia. Užgis mūsų žaizdos - pagis musų sielos, jei meile tikesim - ji bus mums gera. | | |
| | 161. | Leisk tau rankas šias išbučiuoti, Leisk, gražuole, tave karštai į lūpas pabučiuoti, Leisk, saulute mano, prieš visą Žemę ištart tau tą palaptingą, kerintį - myliu. | | |
| | 160. | Melinos tavo akys visada ziurejo kazkur i toli lyg kazko ieskojo! Tu visada su manim svelnus. Tad tu ir pasilikai toks.. | |  |
| | 159. | Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas kaip žaibas, staigus ir svaigus kaip naktis, galinga pagunda - mes suklupom. Negaliu aš pamiršti tų įkaitusių lūpų. Jos išdegino žymę iki širdies gilumos. Beprotiško svaigulio - suartėjo mūsu kūnai! Žinau, kad ir tavo aistra - buvo kaip laužo liepsna! | | |
| | 158. | Sviesos uzgeso.. Liko tik zvakiu liepsna, kuri blankiai apsviecia tavo kuno silueta... As letai priarteju prie taves Ir aistringai pabuciuoju.. | | |
| | 157. | Laikas atšaldo ir naikina mažą meilę, bet didina ir stiprina didelę, panašiai, kaip vėjas gesina žvakę, bet įpučia gaisro liepsną. | | |
| | 156. | Kartais, kai aš nieko nemyliu...aš myliu vandenį... Jis tyras, skaidrus...jis nesuduš...kol nevirs ledu... Kartais, kai aš nieko nelaukiu...aš laukiu vėjo...Jis švelnus, nematomas...jis nepabėgs...kol nevirs viesulu... Kartais, kai aš nieko nebeturiu...aš turiu tave...Tu pasaka, stebuklas...tu gyvybė...kol nevirsti skausmu... | | |
| | 155. | Jei mano akys virstų vėju, pajustum,kad visąlaik glostau tave. Jei mintys taptų šilku, būtum visada šilko pataluose. Jei per anksti numirčiau, dangus verkdamas pasakotų, kaip man trūksta Tavęs.. | | |
| | 154. | Meilė – pasaulio duktė Pas mus ji netyčia užklysta Meilė švelnumo gėlė, Nuo menko vėjelio nevysta... Meilė – ragana pikčiausia, Kaušas verdančios smalos, Skausmo jūra kuo giliausia, Išmįslas kvailos galvos... | | |
| |
| | 153. | Paprašysiu aš vėjelio, kad nulėktų pas tave.. prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane :) | | |
| |
Draugystė
