| | | 352. | Tu toks, kurio man labai reikia..
Tu toks, kuris man labai daug reiškia..
Tu toks, be kurio aš negaliu gyventi..
Tu toks, apie kurį negaliu nustoti galvoti..
Bet kartais Tu būni toks, kad aš nebegaliu šypsotis..
Ir tie Tavo skaudūs žodžiai.. ir tie tavo šalti judesiai..
Bet koks tu bebūtum, žinok,
Visuomet man būsi brangiausias..
Ir as Tave visada labai labai mylėsiu.. | |   |
| | 351. | Kai mastau apie tave
Atgyja mano jausmai
Kai mastau apie tave
Aš šoku lengvai, lengvai.
Kai pamatau tave
Aš noriu pribėgti.
Kai pamatau tave
Nenoriu niekur skubėti.
Ir kai pabundu sapne
Viskas ima aiškėti.
Suprantu aš tada
Praradau tik tave.
Jausmai man liks
Niekur nedings.
Džiaugsmo ašaros veide
Nuolatos primins tave. | | |
| | 350. | Kiek kartų mes buvom laimingi,
Tiesėm rankas į šviečiančią saulę.
Į dangų su šypsena žvelgėm
Ir rankas suglaudę laikėm.
Kiek kartų mes buvom pavargę
Ir akys mūsų jau merkės.
Galvojom, kad reikia gyventi
Ir sunkų laiką kartu ištverti.
Kiek kartų ašaras liejom,
Slėpėm savo akis.
Viens kitą su panieka šaukėm
Ir norėjom nebūti išvis.
Kiek kartų mūs širdys šaukė,
Kartojo žodį atleisk.
Tačiau beržynai jau nebeklausė
Ir vėjais paleido svajones visas.
Kiek kartų klaidas dar darysim,
Kartosim diena iš dienos.
Nutilusios širdys akmenimis paliko
Nejutusios viena jau kitos. | | |
| | 349. | Kai saulutė danguje,
Mano mintys širdyje.
Vos tik laišką aš gavau,
Tuoj iškart atsigavau.
Jei tik meilė ta tikra,
Jos man reikia arba ne.
Jei norėčiau aš tiktai,
Tai skrajočiau kaip drugiai.
Skauda širdį man dažnai,
Kad tavęs man per mažai.
Tai tikrai labai blogai,
Nepades čia net vaistai. | | |
| |
| | 348. | Jei atverčiau savo širdį,
Paslaptingą knygą tau,
Tu nepatikėtum žodžiais,
Kad tai skirta tau..
Begalybė myliu,
Rasi tu joje,
Kurie skirti tik tau..
Žodis, jis pasako viską,
Kita galima išbraukti,
Bet šito mano širdyje,
Neišplėši meilės tau,
Žodžio myliu.. | | |
| | 347. | Jei tau manęs reikės,
Ieškoki liepoj,
Arba tarp kvepiančių
Medum korių.
Jei tau manęs reikės,
Ateik į pievą-
Aš pasitiksiu
Lauko varpeliu.
Jei tau manęs reikės,
Paklauski upės,
Kuri bangelė
Nešasi mane.
Jei tau manęs reikės,
Pakelk priklupus
Tą akmenėlį,
Gulintį šalia.
Jei tau manęs reikės,
Pažvelk į dangų-
Matai tą debesėlį
Tolumoj?
Jei tau manęs reikės,
Visur ieškoki.
Tik niekad neieškok
Žmonių minioj. | | |
| | 346. | Trim dalykais pasižymi žmogus:
Siela, protu ir kūnu.
Sielos trauka gimdo draugystę,
Proto trauka - pagarbą,
Kūno trauka - geismą.
Susijungus visoms trims gimsta
Meilė.. | | |
| | 345. | Meilė kantri, meilė maloninga,
Ji nepavydi, meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos,
Nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga,
Nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
(Šv. Paulius) | | |
| | 344. | Meilė yra laisvės gėlė.
Jeigu bandysite ją pagrobti ir išlaikyti, ji, be abejo, nuvys kaip ir bet kokia gėlė, nupjauta ir pamerkta į vazą, ar bet koks drugelis, pagautas ir prismeigtas prie lentos.
Persekiotojai meilės niekada nepagaus..
Meilė žydi tik tada, kai nieko nereikalaujama.
Meilė vysta, kai su kuo nors lyginama.
(Džaneta Reinvoter) | | |
| | 343. | Meilė (...) atneša tik šviesą ir laimę.
Visos kančios, suverčiamos meilei,
neturi nieko bendro su meile.
Mūsų kančios - tai mūsų išdidumas,
pavydas ir savininkiškumo aistra.
(B. Grebenščikov) | | |
| | 342. | Meilė - tai virvė ant kaklo, ant kurios pasikaria kiekvienas,
Meilė - liga, kuri guldo į lovą ne po vieną, o po du,
Meilė - skirta visiem, bet ne visi moka mylėti,
Meilė - tai ir yra tie sparnai, kuriais žmogus pakyla virš visko!
Meilė - elektra, kuri į širdį ateina be laidų,
Meilė - lyg paukštis pašautais sparnais.
Ateis, išskris ir nebegrįš!
Meilė - gyvenimo poezija ir saulė,
Meilė - it žaibas neklausia kur trenkti,
Meilė - žavi gėlė, bet reikia drąsos, kad prieitum ir nenuskintum nuo bedugnės krašto,
Meilė - tai šviesus dalykas.. | | |
| | 341. | Paskutinis mūsų vakaras.
Širdis kaip varpas skamba neramiai.
Palydi mielą brangią vasarą,
Ir ji negrįš, negrįš jau amžinai..
Smėlėtas kelias prie pajūrio,
Su tavim eiti nenubuodu.
Ir mes palikę linksmą būrį.
Keliavom tylūs vienu du.
Tyloj skambėjo mūsų žingsniai
Tyloje skaudūs atdūsiai.
Ką šiąnakt jūra mums kalbėjo,
Tik aš jaučiu ir tu jautei.
Naktis juoda ir pilkas kelias.
Naktis kaip motina gera,
Surišo drebančias mūsų širdis
Ji skausmo priesaika tyra. | | |
| | 340. | Tave, tave, tave kaip saulę,
Tave, kaip žiedą iš laukų
Nešuos širdy aš per pasaulį,
Nešuos pavasario lauku.
Kiekvienas žydintis berželis,
Palaukės kvepianti gėlė
Man kužda visą mano kelią:
"Eini gyvent - eini mylėt"
Einu ir žiūriu tau į veidą,
Į tavo spindinčias akis,
Mums saulė teka, saule leidžias,
Mums dieną atneša naktis. | | |
| | 339. | Ar saugosi mane, jei užmerksiu akis tamsoje..?
Ar laikysi rankas, jei nieko neturėsiu..?
Ar neleisi paskęst, jei pradėsiu savęs nekęst..?
Ar liksi šalia, jei užges šviesa širdyje..?
Ar leisi prisiglaust, tylėt ir nieko neklausinėt..?
Ar parodysi ką reiškia mylėt.. | | |
| | 338. | Kai tave pamačiau..
Iš kart įsimilėjau
Ir tavo mėlynas akis
Į širdį įsidėjau..
Tave išbučiuot šiandieną norėčiau,
Ant kaklo palikti žymes
Ir naktį kvailioti
It galvą pametus
Tave vis myluoti,bučiuoti..
Bet sako merginoms kvailioti negalima,
Jausmus demonstruoti taip pat!
Bet spjaukim į viską,
Juk niekas nemato
Juk šiandiena Meilės diena.. | | |
| | 337. | Nenoriu tavęs grožiu sužavėti.
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad mane pamačius(tęs)
Pajustum meilę mano akyse.
Nenoriu tavęs turtais aš nupirkti.
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad mane pažinus(nęs)
Norėtume, kad liktume kartu.
Nenoriu tavęs apgaule suvilioti.
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad mano žodžiuose skambėtų
Tik tiesa gimusi mano širdyje.
Nenoriu tavęs talentais žavėti.
Nenoriu, kad dėl to mylėtum tu mane.
Aš noriu, kad su manimi tau būnant
Visada išliktų šypsena tavam veide. | | |
| | 336. | Pasaulis dėl Tavęs sukurtas,
O aš tik dėl Tavęs..
Nes Tu man tik vienam (i) sukurtas,
O aš tik Tau vienai (am)..
Tu mano visas, visas turtas,
Aš Tavo tik dalelė,
Bet meilė mums abiem sukurta,
Juk mes be jos negalim.. | | |
| | 335. | Ar atmeni kvailystes, mano drauge, kaip lietuj lyjant verkė medis, o mes stovėjome po lapais ir gaudėm lūpom ašaras vaiškias.. Ar atmeni, nepastebėjom, gulėjom žolėje apsikabinę ir negalėjom pakilti aukštyn.. nes vystančias žoles ir mūsų plaukus, suaudė vėjas į rudeninį kilimą, norėjom garsiai šaukti "kylame!", tačiau gulėjome prie žemės ne vinimis, o ašaromis prikalti.. | | |
| | 334. | Tegul Tau krenta rudeniniai LAPAI
Tegul Tau šviečia rudeninė SAULĖ, kad sielai būtų geriau
Tegul Tau šviečia rudeninis MĖNULIS atsiųsdamas naujus ir nuostabius sapnus
Tegul Tau kas kart galvojant apie turimą SVAJONĘ, link jos tave nuneštų rudeninis VĖJAS
Tegul Tau kas kart ir nesulaukus tai ko nori, tas ašaras pakeičia rudeninis LIETUS
Tegul tavyje visa tai ir pasilieka, nes tu esi švelni bei nuostabi BŪTYBĖ
Ir niekados mieloji neprarask VILTIES savy, bei turimo TIKĖJIMO,
Jog visa tai kurią tai dieną ir pas tave ĮVYKS?
Aš tuo net NEABEJOJU.
((Atmink, kad esi Man labai ……………………………………….)) | | |
| |
| | 333. | Tu lyg ta saulė danguj,
Lyg tas paukštis virš debesų..
Aš noriu būti šalia,
Visada tik šalia..
Tu lyg gyvenimo tikslas,
Kuri pasiekt privalau.
Tu lyg ta rožė laukuos,
Kuri visada man kvepės..
Tu lyg mano pasaulis,
Didžioji dalis..
Be tavęs aš nesu aš,
O tu nesi tu..
Aš myliu tave..
Pamiršt negalėsiu..
Visad prisiminsiu
Ir meilės tau tikrai nepamiršiu.. | | |
| |
Draugystė
