Sveikinimai.com » Sveikinimai » Meilės

   Gimtadienis
   Draugai
   Šventės
   Linksmi
   Meilė
   Gėlės
   Gyvūnai
   Įvairūs
   Gamta

   Draugystė
   Gimtadienis
   Mamos dienai
   Meilės
   Posakiai
   Susipykus
   Mokykla
   Kalėdos
   Nauji metai
   Velykos
   Vestuvės
   Tėvo dienai
   Su pavasariu
   Moters dienai

   Labas rytas
   Labos nakties
   Juokingos
   Apgaulingos
   Įžeidžiančios
   Liaudies išmintis
   Meilės
   Nusivylimo
   Angliški
   Suaugusiems
   Kiti

   Vestuvių
   Įvairūs







 
 
< Atgal | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | .. | 19 | Toliau >
 
 
 
 
292. 
Meilė įvykdo daug dalykų, o svarsto mažai. Kur yra meilė, ten nėra vargo bei kentėjimo, arba pats kentėjimas yra mylimas.
 

291. Nors ir visą gyvenimą,
Nors tol, kol mirtis mus išskirs,
Nors tol, kol nejausim vienas kito,
Manoji širdis jausmų neužmirš..

Nors ir nykią naktį,
Nors ir dieną šviesią,
Mažoj širdelėj mano meilė tilps.

Nors ir tada, kai nebebus Tavęs,
Nors ir tada, kai rankos sušals,
Nors ir ledinė širdis,
Bet sustingusios lūpos žodį MYLIU ištars..
 

290. Už meilę susiginčijo trys bičiuliai ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip: Meilė tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, dėja, nėra atspari klimato poveikiui.. Antrasis tarė šitaip: Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą laiką skanaudamas gerti mažais gurkšneliais, o gali ir didžiuliais gurkšniais tarsi ištroškėlis bematant išgerti visą bokalą, bet ir vienu, ir kitu atveju neišvengiamai pamatysi dugną.. O trečiasis pripažino tokią tiesą: Meilė ir yra meilė: ji atsitiktinė ir dėsninga, ji egzistuoja ir dabartyje, ir amžinybėje..
 

289. Drėgnomis kojomis per baltą žemę
Tikėjimo, vilties pilnom akim
Į plačią tolumą, per tuščią perėją
Su traukiniu dundėjimu naktim..

Šiandien dega visos žalios šviesos
Bei vėjas dvelkia jūros gaivumu
Ir paukščių išskleisti sparnai į dangų kelia
Kur tavo balsas kviečia būt kartu..

Nebeskaičiuoju nei dienų nei metų
Nes laikas pats tai daro už mane
Ir net šviesiš naktš nebepasiilgstu
Nes visą šviesą tavo akyse regiu..
 


288. Eik ir mylėk taip, kaip mylėjo Romeo ir Džiuljeta. Tikėk gėriu, kaip romantiškasis idealistas Don Kichotas. Ieškok ir atrask, kaip nerimstantis daktaras Faustas. Ir net pačiose sudėtingiausiose gyvenimo situacijose atmink ypatingai svarbią Mažojo Princo tiesą: "Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.."
 

287. Seniai, labai seniai buvo sala, kurioje gyveno visi žmoniu jausmai Džiaugsmas, Liūdesys, Pažinimas.. ir taip, kaip ir kiti jausmai, greta gyveno ir Meilė. Vieną gražią dieną Jausmams buvo pranešta, kad jų sala netrukus paskęs. Taigi, visi susiruošė savo laivus ir apleido salą. Tik Meilė laukė iki paskutinės akimirkos, Salai skęstant, Meilė prašėsi pagalbos. Ir praplaukė Turtingumas savo prabangiu laivu pro Meilę. Ši paklausė: "Turtingume, ar gali mane pasiimti su savimi?" "Ne, aš negaliu. Savo laive aš turiu daug aukso ir sidabro. Čia tau nėra vietos." Toliau klausė Meilė Išdidumo, kuris plaukė įspūdingu laivu pro šalį: "Išdidume, aš tavęs prašau, gal galėtumei mane pasiimti su savimi?" "Meile, aš tavęs pasiimti negaliu", atsakė Išdidumas, "čia viskas taip tobula. Tu galėtum mano laivą apgadinti." Dabar Meilė kreipesi į Liūdesį, kuris kaip tik keliavo pro šalį. "Liūdesį, prašau tavęs, paimk mane su savimi". "O Meile", atsakė Liudesys, aš esu toks liūdnas, kad turiu likti vienas." Keliavo ir Džiaugsmas pro Meilę, bet jis buvo toks patenkintas, jis net negirdejo, kai Meilė jo šaukėsi. Staiga tare balsas: "Ateik Meile, aš pasiimsiu tave su savimi". Tai buvo Amžius, kuris taip kalbejo. Meilė buvo tokia dėkinga ir laiminga, kad ji pamiršo Amžiaus paklausti, kuo jis vardu. Kai jie pasieke krantą, Amžius nukeliavo tolyn. Meile suprato, kad ji jam liko labai skolinga, todėl klause Pažinimo: "Pažinime, gal gali pasakyti, kas man padėjo?" "Tai buvo Laikas", atsakė Pažinimas. "Laikas?", paklausė Meilė, "Kodel Laikas man padėjo?" Ir Pažinimas atsakė: "Tiktai Laikas supranta, kokia svarbi yra Meilė gyvenime."
 

286. Atslinko sutema... aplink tylu..
Vidinis balsas kužda.. kur gi tu?
Norėčiau pabučiuot, apgaubti šiluma sava
Ir su laukine degančia aistra mylėtis kol išauš aušra..
 

285. Gal pasidalinkim pasaulį.. Jūra tau.. Bangos man..
Dangus tau.. Žvaigždės man.. Saulutė tau..
Šiluma man.. O gal darom taip?
Visas pasaulis tau.. O tu man..
 

284. Nedaug apie meilę kalbėjau,
Niekuomet nerašiau tau eilių,
Argi būtina gimti poetu,
Kad galėčiau ištarti, Myliu?
 

283. Kaskart praėjus pro tave,
Širdutė spurda, nori pas tave.
Trokštu visa savo esybe
Bučiuot ir glamonėt tave..
Bet žinau, tu meilės nejauti..
Aš niekad nepatirsiu tavosios šilumos..
 

282. Man patinka..
Aš būsiu paukštė,
Kurios tu niekad nepagausi..
Aš būsiu angelas, kurį tu tik pajausi..
Aš būsiu tai kas sklando,- vėjas..
Ir mylėsiu aš tave, ir mylėsiu as tave..
Tu pajusi švelnią gaivą..
Tai žinok, kad aš jau čia..
Aš myliu.. Myliu Tave!!
 

281. Tavim prasideda svajonės
Ir mintys baigiasi tavim.
Taves aš noriu, mano meile,
Su ilgesio pilna širdim..
 

280. Tavo vardą kartoju kasdieną
Tavo žvilgsnio pamiršti negaliu.
Tavo veidą matau mėnesienoj
Tave vieną pasauly myliu..
 

279. Gyvenimas tik vieną kartą duotas
Vienam žiedais, kitam spygliais apklotas,
Laimingas tas, kuris įsidūręs
Su viltimi į rožės žiedą žiūri..
 

278. Myliu - atbėki tiltu virš bedugnės!
Myliu - visas kaltes atleidau!
Myliu - saugau širdyje kaitriausią ugnį!
Laukiu! Tik tavęs dar laukiu..
 

277. Gyvenimas būtų per žiaurus
Per daug klastingas ir baisus,
Jei tarp gyvenimo naktų
Nebūtų meilės valandų..
 

276. Parasšyti daug žodžių galėčiau,
Bet ne žodžiuose meilė tikra.
Širdis širdį supranta be žodžių
Jeigu myli - suprasi ir tu mane!
 

275. Esi saldus kaip medus,
Praskaidrini man gyvenimą.
Tu kaip ugnis prie degtuko.
Tu užpildai mano širdį liepsna
Esi karštas kaip niekada!
 

274. Ledinis mėnuo jau skęsta tamsioj rudens nakties migloj..
Mes stovim abu..
Be žodžių, be jausmų
Ir tik žvilgantis žvaigždžių lietus
Plauna mūsų nuo ašarų veidus karčius.
Išeiti nenoriu - ir tu pasilik.
Palaukim kol kerinčios snaigės mus lėtai apsniks..
Juk meilės neliko.. tik šaltas ruduo..
Mums tėškė tiek nusivylimo ir juoko netikro..
Tad dar neskubėki pabėgti nuo visko..
Nuo visko kas širdyje tau pasiliko..
Pažvelk į mane kartą paskutinį..
Juk paskutinis bučinys ledinę širdį sutirpdo..
 


273. Tuoj skaidrios žvaigždės naktį suspindės
Ir gęsdamas liepsnos žarų raudonis.
Ir vėl mane į sapną palydės,
Tavųjų lūpų ilgesingas skonis.
 
 
 
 
 
< Atgal | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | .. | 19 | Toliau >
 
 


Atvirukai
   Naujausi
   Nesenai išsiųsti
   Populiariausi

   Naujausi sveikinimai
   Naujausi SMS tekstai
   Naujausi tostai




  Svetainėje:
  Sveikinimų - 2063
  SMS tekstų - 2817
  Tostų - 35
  Atvirukų - 2406

  Išsiųsta sveikinimų:
  Šiandien - 14
  Vakar - 31
  Per 7 dienas - 430
  Viso - 839672

  Šiuo metu naršo: 25



Visos teisės saugomos © | info@sveikinimai.com