| | | 232. | Rudeniu kankinasi gamta,
Ji nemoka abejingai mirti.
Džiaugsmas budi jis čia pat - greta,
Tik sunku nuo skausmo ji atskirti.
Ir sunku atsisakyti to,
Ko galbut iš viso neturėjai-
Pakartok dar sykį, pakartok,
Kaip mane mylėjai - nemylėjai.. | |   |
| | 231. | Nepalik manęs,
Per lietų ir per speigą,
Visus kelius nueisim
Su Tavim kartu..
Gal Tu ne angelas,
bet aš Tavim tikiu.. | | |
| | 230. | Negaliu daugiau aš slėpti tų jausmų, kurių nesugebu valdyti, norisi pamiršti viską, kas galėtų priminti JĮ! Nekęsti šios meilės irgi norėčiau, bet ar sugebečiau? Melę pirmąją vienintelę nekęsti, kaip priešą? Ne! Negalėčiau. Meilė iš pirmo žvilgsnio niekada neužmirštama! | | |
| | 229. | Kaip sunku save valdyti,
Kai meile gyveni.
Kaip sunku mintis, jausmus savy užgniaužti,
Kai jie nuoširdūs, tyrūs ir šilti.
Kaip sunku iškest praradimus,
Kai veria skausmas, kankina ilgesys,
Kaip sunku suprast kitus,
Kai savęs suprasti negali..
Kaip sunku šypsotis žmogui,
Kai širdis pasruvusi krauju.
Kaip sunku nusilenkt pasauliui,
Kai esi toks vienas tarp kitų..
Ir kaip lengva skleisti meilę,
Kai pats sėkmingai gyvenimo keliu eini.
Kaip lengva būt geram, su laime
Kai žinai jog mylimas esi.. | | |
| |
| | 228. | Ta svajonė, kur buvo manyje.
Kur padėjo gyvent
Svajot ir mylėt Tave -
Jos nebėra..
Užglaistei savą neapykantą man,
Už tai, ką jutau,
Būdama šalia
Myliu Tave,
Giliai viduje.. | | |
| | 227. | Jei reikėtų, atiduočiau savo akis Tau, kad tik Tu matytum kasdienybės stebūklą. Jei reikėtų, atiduočiau savo rankas Tau, kad tik Tu vėl galėtum ištiesti jas į saulę. Atiduočiau savo šypseną Tau, kad tik vėl Tu šypsotumeis. Ir nesudvejočiau paaukodama širdį, kad tik vėl Tu mylėtum.. Parduočiau sielą, atiduočiau kūną, kad tik Tu galėtum gyventi.. | | |
| | 226. | Meilė - tai žaidimas,
Meilė - tai laimė,
Meilė - tai džiaugsmas,
Meilė - tai jausmai
Tu įsimyli ir mylėk amžinai.. | | |
| | 225. | Mane vakaro vėjai išmokė ilgėtis, mėnulis išmokė liūdnųjų dainų, audringas pasaulis išmokė mylėti, ir todėl aš tavęs nemylėt negaliu.. :) | | |
| | 224. | Jei meilė tau beprotystė - tai aš beprotis, mylintis tave.. | | |
| | 223. | Aš mylėjau tave tau nežinant
Tau nežinant tave aš myliu
Mano meilė plati kaip žvaigždynas
Kaip žydėjimas lauko gėlių
Ar mylėjai mane nežinojau
Ar mylėsi paklausti bijau
Eisiu eisiu rugsėjui lašnojant
Į tave kaip lyg šiolei ėjau
Tylų vakarą rudenį pilką,
Kai žvaigždės nuo šalčio virpės,
Ves į kelią per tolimą ilgą
Pasitiks ir per naktį lydės.
Ir mylėsiu tave tau nežinant
Meilė ves tuo dulkėtu keliu,
Amžina ir plati kaip žvaigždynas,
Kaip žydėjimas lauko gėlių. | | |
| | 222. | Meilė - amžinas dalykas,
Meilė - sieja mus abu.
Melė - stipriausia pasauly,
Ir jos niekas negali nepakeist. | | |
| | 221. | O dabar apie Tave.
Žydros akys, kaip visada
Užlieja mane.
Eina berniukas gatve.
Toks švytintis, kaip visada.
Nuo saulės išblyškę plaukai
Kaip visad žavi mane.
Toks didelis, o aš maža
Toks mielas, kurio daugiau nėra.
Pilnas to ko nėra
Pas kitą galbūt viduje.
berniokštis nusipelnė tiek
Kiek pasaulyje nėra.
Ir vien už tai, kad Jis Yra. | | |
| | 220. | Taip gera ir ramu.
Taip gera, kaip ir buvo.
Ačiū Tau!
Taip vis dėl to, gera, kad esi.
Kad ir ne su manimi, bet esi.
Žinai, visada būsi manyje.
Kad ir kas darėsi su manimi.
Būna sunku, būna verkiu,
Būna išeini ir nebegrįžti.
Myyyliu Tave.
Labai labai.
Ilgiuos.
Kad ir ištrūkai iš širdies.. | | |
| | 219. | Negaliu pamiršti jausmo,
Su tavim patirto džiaugsmo,
Bet apgaulė suklaidino mus abu,
Šaukiu naktim, šaukiu širdim,
Aplink tylu, taip tylu..
Negaliu pakelti skausmo,
To, kur mano sielą daužo,
Negaliu tylėt ir būti be tavęs..
Nors dangų puošia pilnatis,
Širdy naktis, gyli naktis..
Mylėk, mylėk mane, kokia esu,
Mylėk, apgink nuo visų,
Mylek, tau atsakysiu tuo pačiu,
Mylek ir būkim kartu..
Nekenčiu savęs už melą,
Tu ne tas kur pikta mena,
Ar atleisi man už tai ką padariau..?
Žinau, lyg šiol tavęs gerai nepažinau,
Atsiprašau.. :* | | |
| | 218. | Del Taves sita nesamone.
Del Taves rasau.
Juk tik del Taves gyvenu.
Juk Taves pasiilgstu.
Juk Taves nepaleidziu.
Tu - issprudai.
Isskridai. Nebematai.
Nebejauti. Palieki.
Su ironiska sypsena..
Palydziu Tave. Nes nenorejai.
Nezinojai. Kad visa tai buvai - Tu.
Bet Tu likai. Sirdyje. Ten istrigai.
Bet. Man reikia Taves. Tai vel pajust..
As zinau. Be Taves - kitaip..
Kazkaip ne taip.. Bet velniop visa tai.
Grisi tikrai.. | | |
| | 217. | Meilė - vienintelė aistra, nepripažįstanti nei praeities, nei dabarties. | | |
| | 216. | Meilės pradžia ir pabaiga panašios: susitikus trūksta žodžių. | | |
| | 215. | Kas myli ir netiki stebuklais - žuvęs. | | |
| | 214. | Meilė - nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose. | | |
| |
| | 213. | Meilė - stipresnė už mirtį ir mirties baimę. Tik ja, tik meile laikosi ir eina į priekį gyvenimas. | | |
| |
Draugystė
