115. | Žodžiais sužeidę, gydome vaistais. |
| |
|
114. | Žodis - ne paukštis, bet gali žmogų apteršti.
|
| |
|
113. | Žodis - kaip strėlė : dažnai įstringa ne ten, kur taikoma.
|
| |
|
112. | zmones megsta zoologijos soda - ten galima nuo zmoniu pailseti.
|
| |
|
|
|
111. | Žmonės amžinai ginčijasi dėl dviejų spalvų: juodos ir baltos. Kitas jie aiškiai skiria.
|
| |
|
110. | Žmogus - tai ne kas kita, kaip daugelis jo poelgiu.
|
| |
|
109. | Žmogus - ne aukso puodas, kad visiems patiktų.
|
| |
|
108. | Žinios brangesnės už pinigus, aštresnės ųz kardą, galingesnės uz patranką.
|
| |
|
107. | Idomioji matematika: nulis lygus nuliui, vienetas - vienetui, o žmogus nelygus žzmogui.
|
| |
|
106. | Vėjo pamušalas voratinkliu siūlais siūtas.
|
| |
|
105. | Vyrai nepasitiki net tomis moterimis, kurias myli.
|
| |
|
104. | Vyrai apie meile kalba nedaug, bet galvoja, sielojasi dėl jos ir yra ne mažiau pažeidžiami už moteris.
|
| |
|
103. | Visos žvaigždės tik vieną kartą spindi.
|
| |
|
102. | Viskas, kas mums teikia skausmo, duoda taipogi ir vilties.
|
| |
|
101. | Vienatvės nėra ko bijoti, geriau vienatvė, negu purvina meilė! |
| |
|
100. | Vaikų laimė - tai tėvų laimė.
|
| |
|
99. | Vaikas nerašo pareiškimo, prašydamas ateiti į pasaulį.
|
| |
|
98. | Vaikas - veidrodis, kuriame atsispindi suaugusiųjų elgesys. Dažnai jis kaltinamas tuo, kad kreivai rodo.
|
| |
|
97. | Vaikas - gėlė, iš kurios galima išauginti piktžolę.
|
| |
|
|
|
96. | Tūkstantis naujų kelių pagimdo tūkstantį naujų problemų.
|
| |