| 2. | Aš žinau, tu jo nemyli Ir nemylėsi niekados Bet jisai naujas Nuostabus lyg rytas Susižavėjai juk tu juo.. Jis švelniai glosto tavo plaukus Meiliai žiuri į akis.. O tu - laiminga, užsimerkus Eini, kur veda jis.. Bet aš žinau, jog tu pabusi, Pramerksi kerinčias akis Bet pas mane tu jau negriši Kaip iš stoties išvykęs traukinys....
| | |
| 1. | Medžių lapai kaip varis paraudo, visos gervės įšskrido toli, Išsiskyrėm...Ir nieko apkaltint negaliu aš,ir tu negali... Išsiskyrėm...Pasakėm neverta to gailėt kas atgal nepareis, o vis tiek man sapnuosis ne karta menesienoj bendri vakarai. štai dabar sunkus debesys plaukia atsisėdus prie lango liudžiu, o atrodo matau tavo plaukus, tavo sodrų balsą girdžiu... Ir man norys mokytis, įdėti visą širdį į mokslo dienas vien dėl to, kad tu negailėtum, jog dar taip neseniai mylėjai mane!
| | |
| |