| | | 29. | Ir kliūties nepabūgtumėt pirmos,
Kad akys, rankos, žodžiai, balsas
Kasdien ieškotų džiaugsmo, šilumos. | |  |
| | 28. | I tolumas nueina žmonės,
Kitiems kelius pramindami
O meilės kelias, jis kiekvieno kitas,
Ir ji tik pats surast gali.
Sunku , oi būna!Daužo kojas
Ir širdi akmenys pikti.
O reikia eiti neparpuolant
Ir draugą saugojant kely.
Gyvenkite abu kaip žmonės,
Nesusmulkėję, dideli.
Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys,
Gyvenime suklysti negali.
Nuneškit meilės trapų žiedą
Lig pat senatves, lig gilios.
Šypsokitės abu pavasariais
Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.
| | |
| | 27. | O dviese juk geriau,
Ir saulė šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi skaisčiau.
Bet dviese ir sunkiau -
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.
| | |
| | 26. | Ateina toks laikas - lakštingaloms suokti,
žiedams ir jausmams sužydėti.
Ateina toks metas ? mylėti ir tuoktis
Ir dviem savo lizdą sudėti.
Mes jums palinkėsim - darnos, atidumo
Ir visad viens kitą paremti.
Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai
Vieningai ir taikiai gyventi.
Tegu neužgęsta jaukūs žiburėlis
Šeimos židiny ir namuos
Ir meilės tyros tenetemdo šešeliai
Dabar ir vėliau, - niekados.
| | |
| |
| | 25. | Suradę meilę, ją branginkit
Tegu su metais ji tvirtės
Ji - ne atodūsiai jausmingi
Ne kuždesiai vidur nakties.
Drauge gyvenimą praeinant
Bus visko: vėjų ir speigų
Juk meilė panaši į dainą,
O ją sudėt labai sunku.
| | |
| | 24. | Branginti meilę - reik mokėti,
Kas metai dvigubinti ją.
Mylėti - tai ne sode sėdėti
Ar dūsauti mėnulio šviesoje.
Gyvenant darganos užeina
Ir jas pakelt drauge reikės,
Juk meilė panaši į dainą,
O dainą ne bet kas sudės.
Vestuvių proga linkiu kuo didesnio abipusio sutarimo ir ištikimybės.
| | |
| | 23. | Jau likimas Jums žiedus sumainė,
Jau prisiekta mylėt amžinai.
Tegul būna graži Jūsų meilė,
Tegul gimsta Jums gražūs vaikai.
Tad dalinkitės Judu vargais,
Ir laimės mažyte dalele.
Viską, viską dabar jau perpus,
Visą ilgą gyvenimo kelią.
| | |
| | 22. | Kai eisit, eikit tik kartu per žemę
Siaurais takeliais eikit kur šviesiau
Apsaugokit viens kitą nuo audrų ir vėjų
Lašelį laimės gerkite pusiau.
| | |
| | 21. | Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsus, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau,
Dvi upės dvigubai gilesne vaga užia,
Du o du takai, į platų kelią susilieja.
| | |
| | 20. | Pasukot šiandien Jūs į naują gyvenimo kelią,
Jame bus džiaugsmo ir liūdnų dienų,
Bet jokie rūpesčiai užtemdyti negali
Gaivaus plakimo mylinčių širdžių.
Tas kelias Jus į priekį šauks,
Jūs eisite ilgai, labai ilgai.
O kai bus liūdna nuotaiką praskaidrins
Vaikučių švelnūs ir linksmi balsai.
Mes linkime Jums - gyvenkite laimingai,
Tegul netruks Jums saulėtų dienų.
Te Jūsų židinį namų vis šildys
Draugystė, meilė ir darna
Kartu būkite laimingi.
| | |
| | 19. | Štai užgeso viena Jūsų gyvenimo žvaigždė.
Ne, ne... neužgeso, ji tik dar aiškiau , skaisčiau suspindėjo.
Tegu ji šviečia Jums visą laiką ryškia gyvenimo liepsna,
tegu ji atveria duris į pasaulį, kuriame pilna gyvenimo žiedų.
Daug laimės Jums.
| | |
| | 18. | O dviese juk geriau,
Ir saulė šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi daug skaičiau.
Bet dviese ir sunkiau -
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir d0iaugtis vėl kartu.
| | |
| | 17. | Dvi širdys kaip viena lai plaka,
Tenedreba audroj ir vėjy,
Suraskite į laimę taką, -
Drauge žigiuodami, Jaunieji!
| | |
| | 16. | Ateina toks laikas - lakštingaloms suokti,
žiedams ir jausmams sužydėti.
Ateina toks metas - mylėti ir tuoktis
Ir dviem savo lizdą sudėti.
Mes jums palinkėsim - darnos, atidumo
Ir visad viens kitą paremti.
Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai
Vieningai ir taikiai gyventi.
Tegu neužgesta jaukūs žiburėlis
Šeimos židiny ir namuos
Ir meilės tyros tenetemdo šešėliai
Dabar ir vėliau, - niekados.
| | |
| | 15. | Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mus darželyje baltieji jazminai !
Tiesa tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainomis raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė brestantys javai.
Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad mama būdavai linksma.
Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai
Ir jazminai baltieji nepražys.
Ir aš žinau brangi Mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, Mamyte,
Į tolį kelio išlydėk
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiurėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.Neverki, neliudėk Mamyte
Laimingi būsim , patikėk !
| | |
| | 14. | Vestuvių proga norėčiau palinkėti, kad niekada negestų meilės ir laimės liepsna, kad džiaugsmas lydėtų visuose bendro gyvenimo keliuose.
Liki sveikas mielas Tėti,
Išeinu aš iš namų.
Man laimužės palinkėki
Ir daug saulėtų dienų.
Tau dėkoju aš už viską,
Iš visos, visos širdies.
Ką likimas šiandien lėmė
To jau niekas nepakeis.
Liki sveikas, išvažiuoju
Iš mielų, gimtų namų,
Pasitikti naujo kelio
Einu lydima draugu
Parymokit prie vartelių
Palydėkit takeliu.
Kai sugrišiu iš kelionės,
Pasitikit mus jau du!
| | |
| | 13. | Tiktai žiedus, tiktai saulės spindulius namo parneškit
Tik džiaugsmą dovanokit viens kitam.
Juk sunku surasti laimę,
O prarasti ...
O prarasti šimtą kart lengviau.
| | |
| | 12. | O dviese juk geriau,
Ir saulę šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi skaisčiau.
Bet dviese ir sunkiau -
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.
| | |
| | 11. | Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsus, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau,
Dvi upės dvigubai gilesne vaga užia,
Du o du takai, į platų kelią susilieja.
| | |
| |
| | 10. | Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui
Jūsų širdys sujungtos vienai laimei kurti
Todėl visų dienų ir metų bėgyje,
Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą
Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi,
Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją,
Tegul takuos obels žiedai Jums sninga,
Tegul kelius Jums spinduliais nusėja...
Ir saugokite židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą.
Tiktai išėję į gyvenimo kelius,
Jūs neužmirškit šito krašto.
Kuriam užsiauginote sparnus,
Kuriam pažinot meilės raštą.
Ir neužmirškit jus šitų žmonių
Kurie Jums laimės ir sekmės linkėjo,
Kurie Jums širdį neše dovanų
Ir į svajas įpynė Nemuno vėją.
Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą,
Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais,
Sukurti gražų ir saulėtą rytą,
Su meilės ir ramybės spinduliais.
Juk kartais būna ir takai nelygus,Ir apsiniaukęs rudenio dangus.
Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygus,
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.
Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą,
Ir gerbsite viens kito troškimus,
Tai laimė nekviesta ir neprašyta,
Kasdien pabels į Judviejų namus
Tegul gyvenimo jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų.
O mes šiandien pasveikinti atėjom,
Ir atnešėme džiaugsmą dovanų.
Ir tegul niekad Jums netruks čia saulės,
Pačių skambiausių vyturio dainų.
| | |
| |
Draugystė
